Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų. Kai kurios situacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo menkos, tačiau ilgainiui gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Panagrinėkime, kokie reikalavimai taikomi atstumams nuo sklypo ribos iki šiukšlių konteinerių, ką daryti, jei nepavyksta susitarti, ir kokios institucijos gali padėti išspręsti šią problemą.
Teisės aktai ir reikalavimai
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos. Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos - turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas.
Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių. Kolektyvinėms (bendroms) konteinerių aikštelėms būtina įrengti kietą dangą (pvz., asfaltą ar grindinį), o priėjimas turi būti pritaikytas tiek žmonėms su negalia, tiek atliekų surinkimo transportui.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti, naudojant tam tinkamus nuolydžius ar latakus. Įrengiant aikštelę, būtina laikytis ne mažesnio kaip 10 metrų atstumo nuo pastatų langų ar durų, tačiau šį atstumą galima sumažinti iki 5 metrų, jei yra rašytinis visų susijusių nekilnojamojo turto savininkų sutikimas.
Klausimas: manome, kad mūsų gatvės gale įrengti buitinių atliekų surinkimo konteineriai yra per arti gyvenamųjų namų, nors jie yra pastatyti valstybiniame žemės sklype.
Minimalūs atstumai nuo komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki pastatų bei kiti reikalavimai komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms yra nustatyti "Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose" (toliau - reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857.
Pagal šiuos reikalavimus:
- aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų.
Ką daryti, jei nepavyksta susitarti?
Jei reikalavimai yra pažeidžiami, o su kaimynais susitarti nepavyksta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė rekomenduoja kreiptis į savivaldybę, kuri yra atsakinga už atliekų tvarkymo taisyklių įgyvendinimą.
„Tokie gyventojai gali pateikti skundą raštu - el. paštu, per e. paslaugų sistemą www.epaslaugos.lt ar kitais priimtinais būdais, pridėdami situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Prašyti, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar konteinerių laikymo vieta atitinka nustatytus reikalavimus (pvz., ar parinkta tinkama vieta, ar užtikrinama švara, ar laikomasi kvapų prevencijos priemonių)“ - kalbėjo skyriaus vedėja.
Tuo metu G. Grubinskas gyventojams, susiduriantiems su stipriais nemaloniais kvapais, sklindančiais nuo atliekų konteinerių, rekomenduoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Kaip kreiptis į savivaldybę?
- Raštu: el. paštu, per e. paslaugų sistemą www.epaslaugos.lt ar kitais priimtinais būdais.
- Pateikiant skundą: pridėkite situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas.
- Prašymas: paprašykite, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar konteinerių laikymo vieta atitinka nustatytus reikalavimus.
Taip pat savivaldybės atstovas atkreipė dėmesį, kad tokias problemas kotedžuose galėtų spręsti bendrų konteinerių naudojimas. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis atliekų tvarkymas ir sumažėtų poreikis laikyti atskirus konteinerius, kurie užima daug daugiau vietos.
Anot G. Grubinsko, Vilniuje, norint pereiti prie bendrų konteinerių naudojimo, reikia susisiekti su „Vilniaus atliekų sistemos administratoriumi“ (VASA).
Poveikis sveikatai
I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai.
„Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai. Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai“, - komentavo NVSC atstovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.
Rūšiuoju dabar. Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
Situacija sodų bendrijose
Penktadienio vakarą portalas „Jonavos žinios“ gavo skaitytojos laišką, kuriame teigiama, jog prie pat sklypo ribos, sodų bendrijoje „Eglė“ pradėti neaiškūs darbai ir tik vėliau paaiškėjo, jog ten bus nauja konteinerių aikštelė.
Pasak moters, jų šeima norėtų, kad konteinerių aikštelė būtų toliau nuo tvoros. Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, visų sodų bendrijų pirmininkai darbus yra suderinę su šiuo skyriumi, yra konteinerių aikštelių schemos patvirtintos parašais.
Pirmadienį pradėta ieškoti kompromiso - sklypo savininkas prašė aikštelę įrengti kiek toliau nuo sklypo ribos, tačiau, neradus tam tinkamos vietos nuspręsta aikštelę sumažinti ir joje statyti tik rūšiavimo konteinerius, o buitinių atliekų konteinerį palikti senoje vietoje - medinėje būdelėje.
Šeima džiaugiasi, kad pavyko rasti kompromisą ir teigia nepatingės įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, kuri užtikrins, kad į rūšiavimo konteinerius būtų metamos tik rūšiavimui skirtos atliekos.