Artėjant rudeniui ir suaktyvėjus būsto nuomos rinkai, svarbu žinoti, kokie gyvūnai gali būti laikomi butuose Lietuvoje, o kuriems reikalingi specialūs leidimai arba jie yra visiškai draudžiami. Ši informacija aktuali tiek nuomotojams, tiek nuomininkams, siekiant išvengti nesusipratimų ir galimų baudų.
Įsivaizduokite situaciją: išnuomojote savo butą su sąlyga, kad gyvūnai draudžiami. Tačiau, pasibaigus nuomos sutarčiai, randate butą apgadintą. Anot teisininkės Viktorijos Varnaitės, prie nuomos sutarties pridėtos nuotraukos, kuriose detaliai užfiksuota būsto ir jame esančių baldų, daiktų būklė, gali padėti teisme prisiteisti patirtas išlaidas.
Todėl nors Civiliniame kodekse yra numatyta, kad nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu tik tuo atveju, jei jos terminas yra ilgesnis nei metai, nereikėtų į trumpesnes numoti ranka, sako V. Varnaitė: „Geriausia visais atvejais sudaryti rašytinę nuomos sutartį, nesvarbu, ji tęsis mėnesį, pusmetį ar metus. Be to, joje reiktų kiek įmanoma detalesnės informacijos, koks turtas yra išnuomojamas, kokia jo būklė dabar ir kokio stovio turtas turi būti grąžinamas nuomotojui sutarčiai pasibaigus. Labai naudinga prie sutarties pridėti būsto, įskaitant sienų, grindų, durų, šviestuvų ir jame esančių kartu išnuomojamų baldų, buitinės, inžinerinės, techninės įrangos nuotraukas, vaizdo įrašus.“
Svarbu žinoti, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. „Tai tik patvirtina, kaip svarbu tinkamai sutartyje aptarti nuomos terminą, nutraukimo ir įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą sąlygas“, - sako V.
Be to, anot jos, svarbu žinoti, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. „Tai tik patvirtina, kaip svarbu tinkamai sutartyje aptarti nuomos terminą, nutraukimo ir įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą sąlygas“, - sako V.
Domestikuoti Gyvūnai, Kuriuos Galima Laisvai Laikyti
Remiantis ministro įsakymo projektu „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, dalis gyvūnų yra laikomi domestikuotais. Tai reiškia, kad šie laukiniai gyvūnai buvo prijaukinti ir paversti naminiais. Taigi šiuos žinduolius žmonės laisvai gali įsigyti, laikyti ir veisti:
- Naminis šuo
- Naminė katė
- Naminė žiurkė
- Naminė pelė
- Jūrų kiaulytė
- Naminis triušis
- Naminis šeškas
- Naminė ožka
- Naminė avis
- Naminis jautis / karvė
- Gajalas
- Bantengas
- Azijinis buivolas
- Zebu
- Naminis jakas
- Šiaurinis elnias
- Dvikupris kupranugaris
- Vienkupris kupranugaris
- Alpaka
- Lama
- Naminis asilas
- Naminis arklys
- Naminė kiaulė
Taip pat laikyti ir veisti galima domestikuotas vištas, antis, žąsis, kalakutus, patarškus, uolinius karvelius, namines bites, šilkverpius ir kt.
Remiantis leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašu, be jokių papildomų sąlygų Lietuvos gyventojai gali laisvai laikyti ir veisti:
- Dygliuotąsias peles
- Smiltpeles (Gerbillus ir Meriones genčių)
- Nilines žolpeles
- Neumano žolpeles
- Peles mažyles
- Nykštukines namines peles
- Plačiakamples žiurkes (Natalines peles)
- Juodąsias (namines) žiurkes
- Sirinius žiurkėnus
- Nykštukinius Kembelo (Rusijos) žiurkėnus
- Roborovskio žiurkėnukus
- Džungarinius žiurkėnukus
- Daūrinius žiurkėnukus
- Šinšilas
- Gambines žiurkėnžiurkes
- Degu
Nelaisvėje taip pat galima laikyti driežus, gyvates, vėžlius, paukščius, žuvis, gyvalazdes ir pan.
Tačiau, apie tai, kokias jų rūšis lietuviai gali laisvai auginti ir veisti, o kurių - ne, niekas tv3.lt redakcijai atsakyti negalėjo.
Gyvūnai, Kuriems Reikia Gauti Leidimą
Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąraše nurodoma, kad gauti leidimą privaloma laikant ir veisiant šiuos gyvūnus:
- Patagoninę marą
- Bizoną
- Stumbrą
- Alpinį ožį
- Sibirinį kalninį ožį
- Stirną
- Danielių
- Taurųjį elnią
- Dėmėtąjį elnią
- Dovydo elnią
- Guanaką
- Vikuniją
- Kalninį aviną
- Mufloną
- Šerną (atsižvelgiant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus dėl kiaulių maro)
Pasak Aplinkos ministerijos, jei žmogus, neturėdamas leidimo, laiko gyvūną / gyvūnus iš leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo, kai tokiam gyvūnui yra reikalingas leidimas, asmuo gaus įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Be to, laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuojami arba gali būti skiriamas privalomasis nurodymas iki atitinkamos datos gauti leidimą tokiems gyvūnams laikyti.
Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis:
- Amerikiečių Stafordšyro terjerą
- Stafordšyro bulterjerą
- Amerikiečių buldogą
- Argentinos dogą
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifą)
- Kangalą (Turkų aviganį)
- Kaukazo aviganį
- Pietų Rusijos aviganį
Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
Remiantis minėtu sąrašu, suklusti turėtų paprastųjų afrikinių miegapelių, keturpirščių (afrikinių) ežių, patagoninių marų ir nykštukinių voverinių skraiduolių savininkai bei veisėjai. Mat, Aplinkos ministerijos aiškinimu, asmenys, kurie šiuo metu laiko šiuos gyvūnus, juos gali laikyti ir veisti tik iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
„Po šios datos šie asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų“, - nurodė atstovai. O tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti.
Visų kitų prieš tai nepaminėtų rūšių laukinius žinduolius mūsų šalyje nelaisvėje laikyti, veisti ar įsigyti laikymui yra draudžiama.
Gyvūnai, Už Kurių Laikymą Gresia Baudos Iki 600 Eurų
Vilniaus savivaldybės teigimu, Lietuvoje taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Remiantis draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašu, draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus:
- Krokodilus (visas rūšis)
- Kloakinius (visas rūšis)
- Nepilnadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdos, tinginiai ir pan.
- Kaguanus (visas rūšis)
- Beždžiones (visas rūšis)
- Šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę)
- Lokinius (visas rūšis)
- Didžiąją pandą
- Mažąją panda
- Kiauninius, t. y. ūdros, barsukai, žebenkštys, erniai ir pan. (išskyrus šeško naminę formą)
- Viverinius (visas rūšis), t. y. civetos, linzangai ir pan.
- Hieninius (visas rūšis)
- Katinius (visas rūšis)
- Irklakojus, t. y. ruonius (visas rūšis)
- Banginius (visas rūšis)
- Sirenas (visas rūšis), t. y. lamantinai, diugoniai
- Straublinius t. y. drambliai (visas rūšis)
- Tapyrinius (visas rūšis)
- Raganosinius (visas rūšis)
- Vamzdžiadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėtos ir pan.
- Hipopotaminius (visas rūšis)
- Žirafinius (visas rūšis)
- Skujuočius (visas rūšis)
Aplinkos ministerija nurodė, kad asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Ji pridūrė, kad šie gyvūnai, be abejo, taip pat yra konfiskuojami.
Invaziniai Gyvūnai, Kuriuos Būtina Naikinti
Aplinkos ministerija yra skelbusi, kuriuos gyvūnus Lietuvoje reikia naikinti, nes jie kenkia aplinkai ir žmonių gerovei. Šie invaziniais vadinami gyvūnai yra:
- Paprastasis meškėnas
- Puošnusis vėžlys
- Raštuotasis vėžlys
- Kanadinė audinė
- Mangutas
- Ondata
- Pilkoji žiurkė
- Rainuotasis vėžys
- Žymėtasis vėžys
- Jupdažiotis grundalas
- Nuodėgulinis grundalas
- Kanadinė berniklė
- Luzitaninis arionas
- Pietinė vijasraigė
- Ežerinė mizidė
- Gauruotoji šoniplauka
- Kietašarvė šoniplauka
„Asmenims taip pat draudžiama laikyti, veisti invazinių rūšių gyvūnus. Už tokius pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat konfiskuojami invaziniai gyvūnai“, - dėstė ministerijos atstovai.
Aplinkos ministerijos teigimu, žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus ir nuolat nelaisvėje laikomus globos tikslais paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius.
„Pažeidimai dėl gyvūno nepaženklinimo paprastai išaiškėja planinių ir neplaninių patikrinimų metu. Jei randamas nepaženklintas saugomos rūšies gyvūnas, jo laikytojui skiriama administracinė nuobauda ir duodamas privalomasis nurodymas paženklinti laukinį gyvūną. Retas atvejis, kad saugomų rūšių gyvūnai pas tvarkingą laikytoją būtų nepaženklinti. Dažnu atveju radus nepaženklintus gyvūnus būna netinkami ir jų kilmę bei teisėtą įgijimą įrodantys dokumentai arba tokių dokumentų iš viso nėra. Tokiu atveju gyvūnų savininkui yra skiriama administracinė bauda, o gyvūnai - konfiskuojami“, - komentavo atstovai.
Aplinkos ministerija informavo, kad dažniausiai gyvūnai konfiskuojami, nes jų laikytojai / pardavėjai neturi tinkamų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų. Taip pat, kai laikoma, prekiaujama draudžiamų laikyti rūšių gyvūnais, tarp jų - ir gyvūnų hibridai bei invaziniai gyvūnai. O žiauraus elgesio su gyvūnais atveju, gyvūnai iš laikytojo paimami nedelsiant.
Ministerija įvardijo, kad per pastaruosius 3 metus buvo konfiskuota 115 gyvūnų, iš kurių 33 buvo žinduoliai, 37 - paukščiai, 39 - ropliai ir 6 - varliagyviai.
Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą. Be to, yra šunų, kurių auginimui reikia gauti leidimą, taip pat ir tokių, kurie Lietuvoje apskritai yra draudžiami.
Lietuvoje katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami. Už šių taisyklių pažeidimus gali grėsti gyvūno konfiskavimas ir baudos nuo 30 iki 550 eurų.
Reikalavimai Gyvūnų Laikymui Daugiabučiuose Namuose
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas gauti daugiabučio namo gyventojų ar besiribojančių privačių sklypų savininkų sutikimą dėl naminio gyvūno laikymo buvo panaikintas prieš daugiau nei 10 metų. „Nepaisant to, naminių gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo“, - pridūrė pašnekovas.
Vis tik jis nurodė, kad Vilniaus mieste tiek daugiabučiuose namuose, tiek individualiuose namuose draudžiama laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus. Jei gyvūnai yra tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių - draudžiama laikyti daugiau nei vieną. O kastruotų gyvūnų ir nekastruotų šuniukų ar kačiukų vadų iki 6 mėnesių amžiaus skaičius bute ar name nėra ribojamas, tačiau privaloma užtikrinti gyvūnų gerovę.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė įvardijo, kad gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų: „Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.“
Klaipėdoje jokių leidimų ar reikalavimų naminių gyvūnų laikymui ar jų skaičiui nėra numatyta.
Kauno savivaldybės atstovė nurodė, kad iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
Ji įvardijo, kad už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai.
Jei jų nesilaikoma, pareigūnai turi teisę įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą. Taip pat reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais, teikti pranešimus ir aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Paklausus, ar kaimynų arba savivaldybės sprendimą dėl gyvūnų galima apskųsti, ji atsakė, kad tokių atvejų kol kas nėra buvę. Tačiau tą padaryti galima teisminiu būdu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas įvardijo, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Taip pat turi nebūti varžoma gyvūno judėjimo laisvė, jam negali būti keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
R. Savickienės aiškinimu, dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyvūnų vados dydį ir vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą.
Iš jo galima matyti, kad katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote. Šunims, kurie sveria nuo 10 iki 40 kg, turi būti skiriamas 15-20 kv. m. plotas. Didesniems - 30 kv. m. plotas.
Pavojingų Veislių Šunys ir Leidimai
Savivaldybių atstovų teigimu, savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis. Anot R. Savickienės, šių šunų ir jų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad šie gyvūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei.
Vis tik G. Grubinskas ir L. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad pavojingų veislių šunis bet kokiu atveju draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.
Leidimai taip pat neišduodami:
- Nepilnamečiams;
- Asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus;
- Ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
G. Grubinskas įvardijo, kad, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą, pavojingomis veislėmis laikomos šios:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
- Kangalalas (Turkų aviganis)
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Pasak jo, tuo pačiu įsakymu yra patvirtinta viena kovinė šunų veislė - amerikiečių pitbulterjeras: „Kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus Lietuvoje laikyti ir veisti yra draudžiama.“
Privalomas Augintinių Ženklinimas ir Registravimas
Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.
Ji paminėjo, kad augintinio ženklinimas ryžio grūdo dydžio plokštele po oda ir augintinio bei jo savininko duomenų registravimas yra neabejotina nauda.
Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų: „Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus.“ Anot jos, tai taip pat prisideda prie ligų prevencijos, jų stebėsenos ir kontrolės.
„Veterinarijos specialistų teigimu, augintinių ženklinimo procedūra labai paprasta - mažytė mikroschema po oda įterpiama specialia injekcine adata ir išlieka visam laikui. Jos nesimato, o gyvūnas nieko nejaučia. Ši procedūra labai greita, be to, gyvūnui nesukelia jokios vietinės reakcijos implantacijos vietoje“, - teigė R. Savickienė.
Baudos Už Taisyklių Pažeidimus
Klaipėdos savivaldybės atstovo teigimu, už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą atsako jų laikytojas ar savininkas. Taip pat ir už privalomą jų bei kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Už nusižengimą, padarytą pakartotinai, gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų.
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
O atvejai, kuomet gyvūnas gali būti arba privalo būti konfiskuojamas, numatyti Administracinių nusižengimų kodekse.
Tačiau, G. Grubinsko teigimu, praktikoje tai taikoma itin retais, išimtiniais atvejais.
„Gyventojai, įtardami, kad jų kaimynai laiko gyvūnus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, gali apie tai pranešti savivaldybei“, - pridūrė pašnekovas.