Mažeikių rajono apylinkės teismą pasiekė prokuratūros prašymas panaikinti rajono savivaldos sandorį dėl akcijų pardavimo. Prokuratūra tokių veiksmų ėmėsi ištyrusi mažeikiškio Virginijaus Sungailos prašymą.
Mažeikiškis nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės vadovai akivaizdžiai proteguoja vieną iš daugiabučius namus administruojančių įmonių UAB „Mažeikių butų ūkis“, o kitą - UAB „Tavo pastogė“ (78 proc.). Skunde teigiama, kad išimtinė teisė gyventojams teikti „vieną sąskaitą“ yra suteikta tik „Mažeikių butų ūkiui“.
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius savivaldos veiksmuose dėl akcijų perleidimo „Mažeikių butų ūkiui“ įžvelgė pažeidimų. Dėl kitų V. Sungailos prašyme nurodytų kaltinimų Savivaldybės vadovams Viešojo intereso gynimo skyriuje šiuo metu tebevyksta tyrimas. Jo autorius sulaukė šio skyriaus prokurorės pranešimo, kad prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki gruodžio 14 dienos.
Tuo tarpu, „Tavo pastogės“ ūkinės-finansinės veiklos vertinimą Mažeikių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko šią vasarą. Kaip ir įprasta, auditoriai bendrovei pateikė ataskaitą su išvadomis, rekomendacijomis bei jų įgyvendinimo planą. Tačiau „Tavo pastogės“ veiksmai kontrolieriams buvo neįprasti - ne tik Kontrolės ir audito tarnybą, bet ir Savivaldybės administracijos direktorių, Savivaldybės merą, Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą pasiekė pretenzija dėl veiklos audito ataskaitos.
Kontrolės komiteto pirmininkas Paulius Auryla delsė pasirašyti posėdžio, kuriame buvo svarstoma „Tavo pastogės“ veiklos ataskaita, protokolą. Savo parašais situaciją gelbėję komiteto nariai sulaukė replikų - esą jie pasidavė valdančiosios koalicijos spaudimui, kuris nukreiptas prieš „Tavo pastogę“.
„Per metus patikriname po 14-15 įstaigų, visur nustatome pažeidimų, surašome rekomendacijas ir datas, iki kada pažeidimus reikia ištaisyti.
Ši situacija atspindi sudėtingus procesus, vykstančius savivaldos įmonių valdyme ir kontrolėje, bei skirtingas interesų grupes.
Protestai prieš Bugenių kiaulių komplekso plėtrą
Šeštadienį Mažeikiuose įvyko Bugenių kaimo bendruomenės surengta akcija „Už švarią gamtą ir sveiką aplinką Mažeikiuose“. Į aikštę prie prekybos centro „Eifelis“, simboliškai ginkluoti šakėmis, beisbolo lazdomis, kuokomis, rinkosi bugeniškiai, mažeikiškiai.
Iš Mažeikių didžiulė baikerių, automobilininkų kolona patraukė Bugenių link. Čia įvyko danų savivalę Lietuvoje smerkiantis mitingas.
„Dabar danai Bugenių komplekse augina tris tūkstančius kiaulių, bet norima tą skaičių didinti iki keturiasdešimt šešių tūkstančių. Norime paklausti Vyriausybės, Seimo, ar Lietuvoje reikia ką nors nušauti, kad valdžios institucijos imtųsi kokių nors veiksmų prieš danų savivalę šalyje“, - piktinosi V.
V. teigė: „Šakėmis ir lazdomis apsiginklavome norėdami priversti valdžią mąstyti. Manau, mūsų išrinktieji seka žiniasklaidą, mato, kas darosi Lietuvoje.
A. „Tikiuosi, kad ir dabar teismas savo sprendimo nepakeis, pateiks daugiau motyvų, ir Mažeikių savivaldybės Tarybos sprendimas liks galioti. Taip galutinai užsibaigtų tas daug metų besitęsiantis teismų maratonas. Mažeikiškiai tada įgytų teisę gyventi švarioje aplinkoje“, - teigė A.
Audringais plojimais buvo priimta akcijos dalyvių rezoliucija su daugiau nei 5000 mažeikiškių parašų. Ši rezoliucija taip pat buvo įteikta susitikti su akcijos dalyviais išėjusiai „Bugenių agro“ vyriausiajai finansininkei Daivai Ramanauskienei.
D. „Aš ne direktorius ir negaliu nieko už jį kalbėti.
Akcijos dalyvius nuo pat jos pradžios lydėjo ir Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius. „Taryba yra pasisakiusi prieš tokį komplekso išplėtimą, tačiau tai nereiškia, kad esame prieš verslą. Mes esame už konkurencingą verslą, kuris nepažeidžia bendruomenės viešųjų interesų, nepažeidžia esamų gyvosios gamtos dėsnių“, - „Santarvei“ sakė J.
„Mes su bugeniškiais turime bendrą tikslą, jie visur, kur tik reikėjo, mus palaikė, parodė ir nuteikė, kad kažką galima pasiekti.
Vienas baikerių plakatų skelbė, kad „Lietuvai užtenka savų kiaulių“.
R. Braziulis sakė manąs, kad bendrovės vadovas nepasirodė dėl to, jog supranta, kokią veiklą vykdo.
„Jie vykdo gerai organizuotą, suderintą, jų valstybės finansuojamą ir remiamą veiklą. Jei jau ambasadorius atvyksta dėl danų interesų plūstis į Mažeikius - tai rodo, kokiu lygiu danai kiaules bruka lietuviams. Visa tai - protu nesuvokiami dalykai. Ir jei jau pradėjome tokį žygį per Lietuvą, tai jį reikia tęsti - kito kelio mes nebeturim“, - įsitikinęs R.
„Bugenių Agro“ nesutinka su Savivaldybės sprendimu nepritarti Bugenių kiaulių komplekso atgaivinimui. Bendrovė mano, kad iš Tarybos sprendimo turinio gali susidaryti tik viena nuomonė - nepritariama bet kokiai veiklai.
Neseniai teko būti netoli laukų, kur išpiltos srutos - kvapas toks, kad atrodo, jog esi šalia didžiausio tvarto su srutomis. Tad tokia protesto akcija - ne žmonių išsigalvojimas, bet rimti dalykai.
L. tikino: „Kaip ir visur, kur yra tokie kompleksai, jaučiama baisi smarvė. Šuo kariamas pripranta, bet mes prie to niekaip negalime priprasti“.
„Nenorime teršti Žemaitijos, mūsų rajonui užtenka ir naftos perdirbimo gamyklos, tad apie kiaulių komplekso plėtrą negali nė kalbos būti.
Danai Šiaulėnuose augina 25 tūkstančius kiaulių. Kompleksas yra šiek tiek mažiau nei už puskilometrio nuo miestelio ir tik 100 metrų nuo Šušvės upelio.
Jauniausias akcijos dalyvis - tik penkerių mėnesių bugeniškis Liutauras.
„Kvapas būna baisus, langų atsidaryti neįmanoma.
„Mes giname savo miestelį nuo kiaulių invazijos ir pradėjome mąstyti - ar Šiaulėnuose gyvens kiaulės, ar žmonės.
„Visų pirma mes - prieš Bugenių kiaules, bet jei vienos kiaulės palaiko kitas - reikia kažką daryti. Danų kiaulidėms Lietuvoje trūksta valdžios dėmesio. Jeigu Seimas tartų griežtą „ne“, tai mums nereiktų čia stovėti ir piketuoti.
„Čia nesiekiama jokių piniginių interesų, valdžios postų. Tai sveikas protrūkis šiais naujais laikais - tai naujų protesto būdų pasireiškimas.
„Turėtume susimąstyti, ką reiškia 60 tūkstančių mažeikiškių interesai prieš vieno verslininko gerovę. Mes dar gyvename gerai: Kalvarijoje auginama apie 100 tūkstančių kiaulių - ten jau tragiška ekologinė situacija.
V. sakė: „Žemės ūkio ministrą galiu viešai pavadinti įžūliu melagiu. Jis, gyvendamas Rokuose, teigia, kad iš ten esančio kiaulių komplekso nesklinda jokia smarvė. Aplinkos ministras džiaugiasi, kad Vilniuje 500 litų bauda galima nubausti už ne vietoje numestą nuorūką, o danams pilti srutas galima nesilaikant normų, ir bauda - tik keli litai“.
Į savivaldybę dėl to kreipėsi 319 gyventojų. Po mėnesio Savivaldybė gavo 87 bugeniškių pasirašytą prašymą leisti atgaivinti kiaulides. Yra žmonių, manančių, kad nuomones pakeitė danų fondo labdara - drabužiai, patalynė, batai bei maisto produktai. Ji buvo dalijama bendrovėje „Bugenių Agro“.
Žmonių nuomonės dėl labdaros įtakos:
- Tai pavadinčiau kažkokia nesąmone, žmonių supriešinimu. Juk norėdama atgaivinti kiaulių kompleksą, bendrovė turėtų teisinėmis priemonės viską spręsti, o ne labdaromis dar kiršinti liaudį, kelti nereikalingas emocijas.
- Gal ir turėjo įtakos jų sprendimui dalyta labdara. Kaimo žmonėms pasirodė, kad atėjo geradaris, kuris dabar visada duos labdaros, vaišins kava ir t.t.
- Visa ši labdara negražiai atrodo.
- Šis įsiteikimas (kitaip labdaros nepavadinsi) buvo tik viena iš danų priemonių pasiekti norimą rezultatą. Juk versle visos priemonės, net ir neteisėtos, yra galimos. Tačiau, mano manymu, visa tai reikėtų įforminti įstatymiškai, dokumentais, o ne vienadienėmis akcijomis.
- Žinoma, kad ši labdara turėjo įtakos žmonių sprendimui. Pažvelkime į padėtį kaime: darbų nėra, gyventi reikia, todėl kiekviena dovana, gauta veltui, suteikia geresnio gyvenimo viltį ir todėl negalvojama apie pasekmes. Reikėtų, kad bendruomenės daugiau aiškintų žmonėms apie galimas komplekso veiklos pasekmes, pagrįstų savo teiginius kitų patirtimi. Visi tokie opūs klausimai turi būti sprendžiami teisinėmis priemonėmis.
- Tuo momentu ši labdara gal ir davė kažkokios naudos žmogui, tačiau kas ji, palyginus su galimomis ilgalaikėmis pasekmėmis.
Ši situacija parodo, kaip skirtingi interesai ir nuomonės susiduria sprendžiant klausimus, susijusius su verslo plėtra ir aplinkosauga.
Bugenių kaimo gyventojų protestas prieš kiaulių komplekso plėtrą.
2025-11-17 Audito komiteto posėdis
Karšto vandens apskaita ir skolos Mažeikiuose
Pastaruoju metu suaktyvėjęs sunaudojamo karšto vandens apskaitos prietaisų patikrinimas papiktino kai kuriuos miesto gyventojus. Nesąžiningi gyventojai kurį laiką naudojosi susidariusia situacija, nes mieste buvo sutrikusi karšto vandens apskaitos prietaisų patikros sistema. Be to, nebuvo vieno asmens ar įmonės, atsakingos už jų eksploatavimą ir priežiūrą. Šiuo metu gyventojai vandenį perka iš bendrovės „Mažeikių vandenys“ ir už jį sumoka. Pagal jas, vienas mažiausiai už šilumą mokančių namų yra Skuodo g. A.
„Atliekame ne tik karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinį patikrinimą, bet kartu tikriname, ar sąžiningai deklaruojamas karšto vandens sunaudojimas“, - informavo A. Pernai metrologiškai patikrinta daugiau nei 2 tūkst. karšto vandens sunaudojimo apskaitos prietaisų.
„Be to, gali būti, kad pas tą patį gyventoją apsilankome net kelis kartus. Taip darome tokiu atveju, jei ir po patikrinimo situacija nesikeičia ir gyventojas vis tiek kelis mėnesius nedeklaruoja karšto vandens sunaudojimo arba per mažai jo deklaruoja“, - paaiškino A.
A. „Jei taip nutinka, kad žmogus neturi kurį laiką iš ko susimokėti už vandenį, gali nemokėti, bet deklaruoti sunaudotą vandenį privalo. Taip būtų geriau jam ir kaimynams. Jei gyventojas deklaruoja sunaudotą vandenį, tačiau už jį nesumoka, skola auga tik jam. Susikaupusią skolą jis gali panaikinti šiltuoju metų laiku, kai nebereikia mokėti už šildymą. O priešingu atveju mokestis už sunaudotą, tačiau nedeklaruotą vandenį tenka visiems namo gyventojams“, - situaciją paaiškino A.
Vienas didžiausių neatitikimų buvo rastas Viekšniuose, kai gyventojas suvartojo, bet nedeklaravo 125 kubų karšto vandens. Toks skirtumas iš karto atsiliepia šilumos energijos kainai, nes suvartotą šilumą name apskaičiuoti padeda įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys. Tai yra iš name sunaudotų šilumai pagaminti kilovatvalandžių bendros sumos atimamos kilovatvalandės, panaudotos gyventojų deklaruotam vandeniui pašildyti, ir dar atimamos „gyvatukui“ pašildyti skirtos kilovatvalandės (160 kWh).
Teigiama, kad daugiausia problemų dėl nesąžiningo karšto vandens deklaravimo turi tie namai, kuriuose yra bent keli socialiniai būstai. „Savivaldybė kontroliuoja tik būsto nuomos mokestį. Gyventojai yra įpareigoti tiesiogiai sudaryti sutartis su vandens, šilumos, elektros ir dujų tiekėjais, kurie esant reikalui skolas išieško teismo keliu“, - informavo R.
„Tokių gyventojų skolos kartu sudėjus siekia per milijoną. Pasitaiko atvejų, kai už suvartotą šilumos energiją jie nemoka keletą metų. Susidariusios skolos ir priskaičiuoti delspinigiai perduodami antstoliams, bet naudos mažai. Tokių skolų išieškojimas yra beviltiškas, nes paprastai šie žmonės neturi ne tik pajamų, bet ir jokio turto, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą“, - apgailestavo J. Pašnekovo teigimu, iš pradžių gyventojai yra kelis kartus įspėjami apie tai, kad jei nesusimokės skolos, bus perduoti teismui.
„Yra žmonių, kurie tarsi jaučia malonumą, kai jiems skolos mokėjimą ir delspinigius priteisia teismas“, - sakė J. Jo pateiktais duomenimis, pernai buvo išsiųsta per 1,4 tūkst. priešteisminių įspėjimų dėl 2,1 mln. Lt. Beveik du tūkstančiai jau buvo perduota teismui ir išieškota 1,8 mln.
„Mes taip pat skolininkus perduodame antstoliams, tačiau nemažą dalį skolų tenka priskirti prie beviltiškų. Taip nutinka, kai miršta vartotojas ir jis neturi paveldėtojų“, - sakė P.
Siekiant palengvinti gyventojų skolų naštą ir padidinti apyvartines lėšas, Šilumos tinklai trejus metus skelbė akcijas, kai būdavo nubraukiami prie skolų pridėti delspinigiai. Įprastai delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną, po 0,04 proc. nuo visos sumos.
„Be abejo, gyventojai turėjo nurodyti svarias priežastis, kodėl įsiskolino ir kodėl negalėjo laiku visko sumokėti. Jo pateiktais duomenimis, 2009-aisiais buvo sumokėta per 41 tūkst. litų skolos, o nurašyta 6 tūkst. litų delspinigių. Atitinkamai 2010-aisiais sumokėta 365 tūkst. litų skolos ir nurašyta 38 tūkst. litų. 2011-ais metais buvo padengta 256 tūkst. litų skolos, o nurašyta per 40 tūkst. Pasak V. J. Jurkus tvirtino, kad ši akcija įmonei buvo nuostolinga, todėl valdyba nusprendė pakeisti jos sąlygas.
Šiek tiek kitokios nuomonės yra V. „Akcija buvo naudinga tiek gyventojams, tiek įmonei, nes gaudavome apyvartinių lėšų. Nemanau, kad nubraukti delspinigiai pridarė didelių nuostolių, nes jie yra negautos pajamos.
Viešojoje erdvėje sklandė kalbos, kad ne tik delspinigiai, bet ir skolos už sunaudotą šilumos energiją būdavo nubraukiamos naudojantis padėtimi ir pažintimis. Tačiau tiek V. Bugnevičius, tiek J. Jurkus tai paneigė.
Ši situacija atskleidžia problemas, susijusias su karšto vandens apskaita, skolomis ir gyventojų sąžiningumu Mažeikių mieste.
Nors kyšis yra žeminantis dalykas, tačiau yra tekę jį duoti, kad palengvinčiau problemos sprendimą.
Nors kyšio niekam nesu davęs (nebuvo būtinybės), tačiau tikiu, kad didelis kyšis gali gerokai palengvinti gyvenimą, o mažas - tik laikinai.
Nors ir labai šlykštu, tačiau ir šiais laikais vis dar tenka „patepti“ ką nors kyšiu. Nors pačiai to neteko patirti, tačiau toks pavyzdėlis: duktė norėjo Kaune, servise pasitikrinti automobilį prieš pirkimą, tačiau meistrai atsakė trumpai - neturime laiko. Kai jiems buvo įteiktas brendžio butelis, laiko iškart atsirado ir automobilis buvo tinkamai apžiūrėtas. O kas darosi ligoninėse, tai tikriausiai ir patys žinote, juk iškart galima pastebėti, kad vieni ligoniai slaugomi ir gydomi gerai, kiti - paviršutiniškai.
A. „Bet kuris gyventojas gali prieiti prie informacijos internete apie deklaruojamą vandenį, ir jei nori sugėdinti savo kaimynus, gali savo iniciatyva laiptinėje pakabinti visas lenteles. Jose būtų galima matyti, koks butas kiek yra sunaudojęs vandens. Mes, kaip administruojanti įmonė, to daryti negalime“, - sakė A.
| Metai | Sumokėta skolos (litais) | Nurašyta delspinigių (litais) |
|---|---|---|
| 2009 | 41 000 | 6 000 |
| 2010 | 365 000 | 38 000 |
| 2011 | 256 000 | 40 000 |
Duomenys apie skolos sumokėjimą ir delspinigių nurašymą 2009-2011 metais.
Šiemet Savivaldybės biudžetas gerokai pilnesnisPenktadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas 2018 metų rajono biudžetas.
Penktadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatytas šių metų biudžetas. Politikams pristatytas „problemiškas“ šių metų biudžetas.
Savivaldybių indeksas Mažeikių rajono savivaldybei palankusLietuvos laisvosios rinkos institutas sudarė ir paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą.
Ką keičia ketvirtas politinis dublis?Svarbiausiuose valdžios kabinetuose tęsiasi kėdžių „matavimasis“. Savivaldybėje - kėdžių perstumdymo metasPo rinkimų pasikeitusi rajono valdžia ėmėsi ir Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymo.
Žiniasklaidos atstovai buvo išprašyti iš Savivaldybės tarybos komiteto posėdžio. Į komiteto posėdį žiniasklaida neįleista.
Rajone veikiančių žiniasklaidos priemonių atstovus Savivaldybė pakvietė pakeliauti. Žurnalistams - išvyka į kultūros paveldo objektus.
Mažeikių rajono savivaldybei nepasisekė teismo būdu įteisinti poilsio stovyklos namelių Šventojoje. Savivaldybė namelių Šventojoje negriaus.