Kai šalčio gūsiai švelniai glosto apsnigtas giraites, vienas kalnas išlieka ypatingas - Šatrija. Ji iškyla virš aplinkinių laukų kaip tyli, paslaptinga liudininkė - sena kaip pati Žemaitijos žemė, apipinta mitais, padavimais ir tikėjimu. Šis žymus kalnas iškilęs į 228,7 m aukštį, todėl laikomas viena aukščiausių Žemaitijos kalvų.
Jos siluetas lengvai atpažįstamas net iš tolimiausių apylinkių, o užkopus ant viršūnės atsiveria neaprėpiami kraštovaizdžiai: medžiais banguojanti Žemaitijos žemė, Lūksto ežeras, tolumose stūksantis Medvėgalis, arčiau - Girgždūtė, Sprūdė, o giedrą dieną galima išvysti net Telšių katedros ir Varnių kunigų seminarijos bokštus. Nuo Šatrijos matosi neaprėpiamai plati ir šviesi kalvota žemė - net plika akimi įžiūrimas už 35 km stūksantis Medvėgalis, taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai.
Legendos ir Padavimai
Apie Šatrijos kilmę vietiniai žmonės pasakoja linksmai: kažkada čia ėjęs milžinas, prisipylęs kišenes žemės, bet pavargęs ir atsigulęs pailsėti. Kol miegojo, pelės pragraužusios jo kišenes, ir žemė pabyrėjusi - taip atsiradęs kalnas. Atsibudęs milžinas supykęs ir sušukęs: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Nuo to šūksnio, sakoma, ir kilęs Šatrijos pavadinimas. Vietos folkloras pasakoja apie raganas iš visos Žemaitijos, susirenkančias ant kalvos naktiniams ritualams. Kita legenda byloja apie milžiną, klajojusį po kalvotą Žemaitijos kraštovaizdį, turėjusį pilnas kišenes žemių. Kai jis atsigulė pailsėti, pelės išgraužė jo kišenes, išpylė žemes ir sukūrė kalvą. Milžino šūksnis: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ esą davė pradžią Šatrijos pavadinimui, kilusiam iš žodžio „šatra”, reiškiančio „kepurė”. Be to, sakoma, kad kalva dengia bažnyčią, kurioje buvo palaidotos raganos - dėl jų puvimo piliakalnio viršūnė įgriuvo.
Tačiau ne vien milžinai čia gyveno. Žmonės nuo seno šnibždasi, kad Šatrija - mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimų vieta. Esą jos kadaise apipylusios žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią, ir taip gimęs kalnas. Kalbama, jog tai mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta. Sakoma, kad Šatrijos kalnas slepia daugiau, nei mato akis.
Užkopus ant viršūnės, galima pajusti ne tik vėjo dvelksmą ir istorijos alsavimą - čia gyva ir senoji žemaitiška dvasia, kurią saugo žmonės bei jų ritualai.
Šatrijos Istorinė Reikšmė
Šatrija - ne tik padavimų, bet ir istorinių pasakojimų vieta. Kalnas mena ir legendinį „svieto lygintoją“ Tadą Blindą, kuris čia ieškojo prieglobsčio nuo ponų ir valdžios. Pasakojama, kad Tadas Blinda buvo tarsi lietuviškas Robin Hoodas - maištininkas, kuris gynė silpnesniuosius, vogė iš turtingųjų ir dalino vargšams. Jo drąsa ir išradingumas pritraukė daugybę sekėjų, tačiau nepatiko valdžiai. Šatrija jam tapo saugiu prieglobsčiu. Čia jis rado urvus ir slėptuves tarp akmenų ir miško tankumų. Legenda pasakoja, kad jis nakvodavo po medžių šaknimis arba tarp uolų, iš kur galėjo stebėti aplinką ir pamatyti bet kokį artėjantį pavojų. Be to, Šatrijos kalnas buvo ne tik fizinė slėptuvė - tai buvo ir strateginė vieta.
Šatrijos archeologinė reikšmė stulbina. Šatrija - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Tyrimai atskleidė, kad kalno viršuje stovėjo medinė pilis, naudojama gynybai, o papėdėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Piliakalnio šlaitai buvo apgyvendinti nuo II a. pr. m. e., o tai rodo, jog piliakalnio reikšmė įvairiose istorinėse epochose išliko. Archeologinių kasinėjimų metu čia aptikta kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvelių, liudijančių apie ilgalaikį gyvenvietės ir apeigų vietos vaidmenį. Pirmieji archeologiniai tyrinėjimai 1835 m. pateikė įrodymų, kad piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse ir II tūkstantmečio pradžia. Archeologai rado kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvių, liudijančių ilgą žmonių gyvenamąją ir veiklos istoriją.
Rasti IX-XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, dubenuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai bei akmens kirvukai liudija apie seną ir gyvą žmogaus buvimą šiose vietovėse. Archeologai taip pat nustatė, kad virš kalno buvusi pilis galėjo būti ritualinė vieta, kur vykdavo senovės lietuvių šventės. Manoma, kad Šatrija buvo senojo lietuvių tikėjimo centras, sunaikintas įvedus krikščionybę. Manoma, kad kalnas buvęs ir senojo lietuvių tikėjimo centras, sunaikintas įvedus krikščionybę.
XIV a. kalvos viršūnėje stovėjo medinė pilis, kuri buvo pagrindinis regiono gynybinis ir administracinis centras. Prie Šatrijos piliakalnio reikšmės prisideda ir įspūdingas didelis medinis kryžius jo viršūnėje, simbolizuojantis jo kultūrinę ir istorinę svarbą. Šatrijos piliakalnis yra svarbi Žemaitijos kultūros paveldo dalis, glaudžiai susijusi su vietos legendomis ir tradicijomis. Jis garsėja savo sąsajomis su senovės pagoniškais papročiais - tikima, kad viršūnėje rinkdavosi raganos iš visos Žemaitijos. Raudonkalnio viršūnėje, netoli Šatrijos kalno, savanoriai palaiko amžinąją ugnį, simbolizuojančią ikikrikščioniškų tradicijų atgimimą. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, čia švenčiama Gabijos šventė, sutraukianti ugnies deivę pagerbiančius senųjų protėvių tikėjimų išpažinėjus.
Šatrijos piliakalnio archeologiniai tyrimai
Daug tyrinėjimų ir kasinėjimų Šatrijos piliakalnyje atskleidė svarbių istorinės ir kultūrinės reikšmės įžvalgų. 2009 m. Žemaičių muziejaus „Alka” ir Varnių regioninio parko direkcijos vykdytų tolesnių tyrimų metu buvo iškasta 61 tranšėja ir duobė, ištirtas 220 kv. m plotas. Šių kasinėjimų metu aptikti kultūriniai klodai, židiniai, gyvulių kaulai, geležies lydymo atliekos ir įvairūs artefaktai, leidžiantys geriau pažinti piliakalnyje kadaise buvusią gyvenvietę.
Šiomis dienomis lankytojai gali apžiūrėti įvairius vietovės objektus, įskaitant senovinius pylimus, aukurą viršūnėje ir amžinąją ugnį, degančią gretimos kalvos aukščiausiame taške.
Šatrijos Kraštovaizdžio Draustinis
Šatrijos apylinkės ne tik istorijos, bet ir gamtos požiūriu unikalios. Čia įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, apimantis 813 ha. Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, užimantis 813 hektarų plotą, yra saugoma gamtos teritorija aplink Šatrijos piliakalnį. Šiuo 1992 m. įsteigtu draustiniu siekiama išsaugoti unikalų Žemaičių aukštumos moreninį masyvą, kuriam priklauso ir žymusis Šatrijos kalnas.
Draustinyje išsaugotos moreninių kalvų grandinės, miškingos apylinkės, paukščių ir laukinių gyvūnų buveinės. Takai įvairaus sudėtingumo - nuo ramių pasivaikščiojimų iki aktyvių žygių, o fotografams ir gamtos mylėtojams - puiki vieta ankstyvam rytui ar vakaro šviesai. Dėl vaizdingų kraštovaizdžių ir ramios aplinkos tai puiki vieta žygiams pėsčiomis, paukščių stebėjimui ir regiono gamtos paveldo tyrinėjimui.
Ką Aplankyti Šalia Šatrijos?
Kelionę verta pradėti Luokėje - viename seniausių Žemaitijos centrų, kuriame stūkso puošni Šv. Kryžiaus bažnyčia, liudijanti apie seną Žemaičių vyskupystės istoriją. Luokė nuo seno buvo svarbus regiono centras, čia veikė vieni pirmųjų Žemaičių vyskupystės mokyklų. Netoliese yra Girgždūtės kalnas, dar viena šventa vieta, sujungta su Šatrijos legendomis apie raganų susirinkimus ir liepsnų kelią per Jonines. Dar toliau - Sprūdės piliakalnis, siejamas su legendiniu karžygiu Sprūdeikiu. Užkopus ant jo viršūnės atsiveria platus Žemaitijos kalvų peizažas, toks pat, kokį prieš šimtmečius matė čia gyvenę kariai.
Keliautojus traukia ir Varnių miestelis - buvusi Žemaičių vyskupystės sostinė. Čia stovi didingoji Varnių katedra, senoji kunigų seminarija, Žemaičių vyskupystės muziejus, kuriame saugoma daugybė relikvijų, dokumentų ir senovės eksponatų, liudijančių apie regiono istoriją. Ir, žinoma, Lūksto ežeras, vienintelis pasaulyje ežeras, kurio bangos išmeta gintarą.
Žiemą Šatrija ir jos apylinkės tampa tylos ir ramybės oaze.
Sodybų Nuoma Šalia Šatrijos
Šatrijos apylinkės vilioja ne tik savo istorija ir gamta, bet ir galimybe ramiai pailsėti. Jei ieškote jaukios vietos apsistoti, regione rasite įvairių sodybų, siūlančių nakvynę ir pramogas.
Sodyba „Kaimuks“ - tai Žemaitijos regione, Varnių regioniniame parke, įsikūrusi jauki vieta Jūsų poilsiui arba ypatingai progai paminėti. Tiems, kurie pavargę nuo miesto triukšmo, siūlome Žemaitijos kalvų ramybę, lėtą pasiplaukiojimą plaustu, žvaigždžių stebėjimą hamake arba knygos skaitymą ant tiltelio, o gal mūsų įrengtoje išskirtinėje bibliotekoje. Sodyba pritaikyta ir aktyviam laiko praleidimui. Sodyboje svečiams siūlome rąstinį dviejų aukštų namą, kurio pirmajame aukšte yra tualetas, dušas, pirtis, vieta maisto gaminimui, televizorius, muzikinis centras, bevielis internetas bei poilsio zona su židiniu.
Gražinos sodyba - puiki vieta norintiems paragauti tradicinių žemaitiškų patiekalų. Sodyboje organizuojami įvairaus masto ir turinio renginiai: šventės, kolektyvų suvažiavimai, sporto varžybos, bendruomenių susiėjimai, įvairios stovyklos suaugusiems bei vaikams ir panašiai. Svirne esanti kaimiško stiliaus salė su molinių degtų plytų grindimis - tai puiki vieta Jūsų vestuvėms, jubiliejui, giminės susitikimui ar kitai asmeninei šventei, o taip pat draugų, kolegų susitikimams, kitiems renginiams. Salėje talpinama iki 100 asmenų. Pavėsinė - ideali vieta šiltuoju metų laiku švęsti šventę lauke. Sodybos svečių namas - nuostabi vieta ieškantiems ramybės natūralios gamtos apsuptyje.
Kitos sodybos ir pramogos Žemaitijoje:
- Kaimo turizmo sodyba įsikūrusi vaizdingoje Žemaitijos vietovėje šalia Virvytės upės.
- Kaimo turizmo sodyba „Gervinė“ sužavės jus išskirtiniu interjeru ir šeimininko svetingumu.
- Sodyba „Stay Lagom“ įsikūrusi Žemaitijos nacionalinio parke, 2,5 ha teritorijoje, šalia Beržoro, Ilgio bei Platelių ežerų.
- Sodyba „Beržoro pakrantė“ yra įsikūrusi prie pat Beržoro ežero ir turi „Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklą“.
- Kaimo turizmo sodyba “Prie Žiedelio” viena iš pirmųjų įkurtų sodybų Žemaitijos nacionaliniame parke, vienkiemyje, nuostabiame gamtos kampelyje ant Žiedelio ežero kranto.
Šatrijos piliakalnis yra įsikūręs Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje, todėl jį mielai renkasi aplankyti ir gamtos, ir istorijos mylėtojai.
Šatrija nėra tik kalnas ar legenda. Tai vietovė, kurioje susilieja gamta, istorija ir žmogaus dvasia. Čia kiekvienas žingsnis atveria naują paslaptį, naują istoriją, naują panoramą, kurios neįmanoma pamiršti. Kalno apylinkėse galima atrasti daugybę piliakalnių, senovinių gyvenviečių pėdsakų, pasivaikščioti tarp senųjų medžių ir upių vingiuose, pasijusti tarsi grįžus į praeitį.
Šatrijos kalva iškilusi į 228,7 m aukštį, todėl yra vienas aukščiausių Žemaitijos taškų. Kalno struktūrą sudaro statūs vakarinis ir rytinis šlaitai, pakilę daugiau kaip 25 m, ovalo formos 60x60 m dydžio aikštelė ir nemaži pylimai pietiniame šlaite.
Šatrijos kalno apylinkės žemėlapis:
