Siekiant užtikrinti vaikų saugumą keliuose, mokykliniai autobusai turi būti tinkamai paženklinti. Tai padeda kitiems eismo dalyviams atpažinti transporto priemonę, vežančią vaikus, ir atitinkamai reaguoti.
Kas Yra Mokyklinis Autobusas?
Pirmiausia turime prisiminti, kas yra tas mokyklinis autobusas. „Mokyklinis autobusas - geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, vežantis vaikus (mokinius) specialiais reisais”.
Norėdami atsakyti į klausimą, kokiais kelio ženklais turi būti pažymėtas vaikų autobusas, turime prisiminti esminius mokyklinio autobuso požymius:
- Transporto priemonė turi būti ne bet kokia, o autobusas.
- Šis autobusas turi būti nudažytas geltonai.
- Paženklintas skiriamaisiais ženklais.
- Turi vežti vaikus (mokinius) specialiais reisais.
Reikalavimai Mokykliniam Autobusui
Autobuso Tipas
Pirmasis reikalavimas yra lyg ir aiškus, bet teoriškai KET nėra paaiškinta, kokia transporto priemonė yra laikoma autobusu. Tokiu atveju turėtume vadovautis Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintu transporto priemonių klasifikavimu, pagal kurį autobusams priskiriamos transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti ir turinčios daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (vadinamosios M2 ir M3 klasės). Taigi mokykliniu autobusu negali būti laikomi minivenai ir visokie mažesni autobusiukai, turintys mažiau sėdimų vietų.
Spalva ir Ženklai
Antras ir trečias reikalavimai yra bemaž aiškūs. Neteko girdėti, kad būtų standartas, nustatantis, kokia turėtų būti ta geltona spalva (šviesi, tamsesnė). Tačiau aišku, kad autobusas turi būti nudažytas geltona spalva visas, taisyklėse nenurodoma, kad pakaktų nudažyti tik pavienes jo dalis, uždažyti ant jo kokias nors juostas ir panašiai.
Mokyklinis autobusas priekyje ir užpakalyje turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai” simboliu (…). Kaip matome, skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai” simboliu autobusas turi būti pažymėtas priekyje, ir gale, ant abiejų šonų turi būti užrašas MOKYKLINIS ir iš visų pusių turi būti linijinis gabaritų žymėjimas.
Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta.
Specialūs Reisai
Ką reiškia ketvirtasis reikalavimas, kad autobusas turi vežti vaikus (mokinius) specialiais reisais, ko gero, yra pats migločiausias. Pirmiausia nelabai aišku, kas yra specialūs reisai? Matyt, tai maršrutai nuo kokios nors sutartos vietos iki mokyklos ir atgal, matyt, turėtų būti nustatytas ir tų reisų laikas. Prie specialiųjų reisų turėtume priskirti ir kitas organizuotas keliones ( ekskursijas, išvykas ir pan.). Jei autobusas važiuoja tuščias, nors ir atitinka visus kitus reikalavimus, nėra mokyklinis, nes vaikų neveža.
KET nurodoma daugiskaita: „vežantis vaikus (mokinius)”. Ar tai reiškia, kad autobusas turi vežti bent du vaikus? Ar bus laikomas mokykliniu autobusas, vežantis tik vieną vaiką? Manyčiau, būtų logiška mokykliniu laikyti ir autobusą, vežantį tik vieną vaiką, žinoma, tada, kai išlaikomi visi kiti čia išnagrinėti reikalavimai.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į žodžius „vaikai (mokiniai)”. Tai reiškia, kad kalbama, jog autobuse asmenys yra arba vaikai, arba mokiniai. Kadangi vaikų amžius nenurodytas, būtų logiška vaikais laikyti asmenis iki jų pilnametystės, t. y. iki 18 metų amžiaus. Mokiniai yra, be abejo, tie asmenys, kurie mokosi kažkuriose mokyklose. Todėl plačiąja prasme studentai taip pat yra mokiniai. Veikiausiai eismo taisyklių kūrėjai studentų prie mokinių priskirti nenorėjo, tačiau sutikime, kad parašyta nelabai aiškiai.
Maksimalus Greitis
Atsakydami į skaitytojo klausimą apie važiavimo greitį turime pasiremti KET 175.6. „Mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu)”. Taigi maksimalus mokyklinio autobuso greitis - 70 km per valandą (taip pat ir automagistralėse).
Ar gali vaikus nuvežęs ir grįžtantis atgal toks autobusas važiuoti greičiau? Gali.
Pagrindinės Sąvokos ir Apibrėžimai
Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Pagrindinės sąvokos:
- Automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
- Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
- Kelio ženklas - Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
- Maršrutinė transporto priemonė - viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
Skiriamieji Ženklai
Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 400 mm, apvado plotis - 40 mm. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta.
Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus.
Stovėjimo Vietos Ženklinimas
Elektromobilių simbolių pažymėtose stovėjimo vietose leidžiama stovėti tik elektromobiliams. Kai įkrovimas baigtas, elektromobilio vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Ką reiškia stovėjimo vietos pažymėtos K+R raidėmis? Tokioje vietoje galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Tiesa, kol kas tokie ženklai ir žymėjimai neapibrėžti Kelių eismo taisyklėse ar kituose įstatymuose, todėl už jų pažeidimą jūsų nubausti negali. Tačiau tokie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.
Galiojimo Zonos
Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
Paaiškinimai:
- 332. Sustoti draudžiama - Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
- 333. Stovėti draudžiama - Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
- 528. Stovėjimo vieta - Transporto priemonių stovėjimo vieta.
- 529. Stovėjimo ribotą laiką vieta - Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta.
- 805. Galiojimo zona į priekį - Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo.
- 846. Asmenys su negalia - Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
- 854. Elektromobiliai - Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.
Ženklinimo Linijos
- 1.4. Geltona ištisinė linija - Žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.
- 1.9. Geltona brūkšninė linija - Žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija.
- 1.24. Asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simbolis - Žymi stovėjimo vietą, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.