Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažnai naudojama turto perleidimo forma Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant turtą svarbu žinoti kelis esminius aspektus, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime žemės sklypo dovanojimo sutarties esmę, jos sudarymo ypatumus, formą, galimas rizikas bei mokesčių klausimus.
Žemė - pagrindinis žemės ūkio verslui reikalingas turtas. Žemės įsigijimo išlaidos, išskyrus palūkanas, mokamas už gautą paskolą žemės ūkio veiklai skirto žemės sklypo įsigijimui, neviršijant tokios paskolos rinkos kainos, nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams, o nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Kas Yra Dovanojimo Sutartis?
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Pagrindiniai dovanojimo sutarties bruožai:
- Neatlygintinumas: Dovanotojas už perduodamą turtą negauna jokio materialaus atlygio.
- Valios išreiškimas: Dovanotojas turi aiškiai išreikšti savo valią neatlygintinai perduoti turtą, o apdovanotasis - sutikimą jį priimti.
- Turto perėjimas nuosavybėn: Sudarius ir įvykdžius sutartį, nuosavybės teisė į dovanotą turtą pereina apdovanotajam.
Dovanojimo sutartis gali būti sudaroma dėl įvairaus turto: nekilnojamojo (butas, namas, žemės sklypas), kilnojamojo (automobilis, pinigai, meno kūriniai, vertybiniai popieriai), taip pat turtinių teisių (pvz., reikalavimo teisės į skolininką) ar net atleidimo nuo skolos.
Dovanojimo Sutarties Šalys
Dovanojimo sutarties šalys yra:
- Dovanotojas: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę. Dovanotojas turi būti veiksnus ir turėti nuosavybės teisę į dovanojamą turtą.
- Apdovanotasis: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai priima turtą ar turtinę teisę. Apdovanotuoju gali būti bet kuris asmuo, įskaitant ir nepilnamečius ar ribotai veiksnius asmenis (tokiu atveju jų vardu veikia atstovai pagal įstatymą).
Dovanojimo Sutarties Forma: Kada Užtenka Žodžio, o Kada Reikia Notaro?
Dovanojimo sutarties forma priklauso nuo dovanojamo turto vertės ir rūšies:
- Žodinė forma: Leidžiama, kai dovanojamas nedidelės vertės kilnojamasis turtas, ir jis perduodamas iš karto sudarant sutartį.
- Paprasta rašytinė forma: Privaloma, kai dovanojamo kilnojamojo turto vertė viršija 1500 eurų. Taip pat rašytinė forma reikalinga, kai sutartis sudaroma ateičiai (pvz., pažadas padovanoti turtą).
- Notarinė forma: Privaloma sudarant šias dovanojimo sutartis:
- Dovanojamas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas ir pan.).
- Dovanojamas kilnojamasis turtas, kuriam reikalinga teisinė registracija (pvz., automobilis).
- Dovanojamo turto vertė yra didesnė nei 14 500 eurų.
- Kai dovanojama teisė į būsimą turtą.
- Kai dovanojama įmonė ar jos dalis.
Labai svarbu laikytis įstatymų nustatytos formos reikalavimų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, o ji sudaryta paprasta rašytine ar žodine forma, tokia sutartis bus negaliojanti. Notaras, tvirtindamas sutartį, patikrina šalių veiksnumą, išaiškina sutarties pasekmes, užtikrina, kad šalių valia nebūtų iškreipta.
Esminės Dovanojimo Sutarties Sąlygos
Kad dovanojimo sutartis būtų galiojanti ir aiški, joje turėtų būti aptarta:
- Šalys: Tikslūs dovanotojo ir apdovanotojo duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai; jei juridinis asmuo - pavadinimas, kodas, buveinė, atstovo duomenys).
- Sutarties dalykas: Konkretus ir aiškus dovanojamo turto aprašymas. Jei tai nekilnojamasis turtas - unikalus numeris, adresas, plotas ir kiti identifikaciniai duomenys.
- Dovanojamo turto vertė: Nors sandoris neatlygintinis, turto vertės nurodymas svarbus dėl galimų mokesčių ir formos reikalavimų. Dažnai nurodoma vidutinė rinkos vertė arba Registrų centro nustatyta mokestinė vertė (nekilnojamajam turtui).
- Turto perdavimo momentas ir sąlygos: Kada ir kaip turtas bus perduotas apdovanotajam (pvz., pasirašius sutartį, per tam tikrą terminą).
- Šalių patvirtinimai: Dovanotojas patvirtina, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise, nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas, nėra ginčų objektas. Apdovanotasis patvirtina, kad dovaną priima.
- Sutarties sudarymo data ir vieta.
- Šalių parašai (jei rašytinė forma) arba notaro patvirtinimas (jei notarinė forma).
Galima numatyti ir papildomų sąlygų, tačiau svarbu, kad šios sąlygos neturėtų turtinio pobūdžio priešpriešinio įvykdymo.
Dovanojimo Sutarties Panaikinimas Ir Nuginčijimas
Nors dovanojimas yra geros valios aktas, įstatymai numato tam tikras aplinkybes, kurioms esant dovanojimo sutartį galima panaikinti arba pripažinti negaliojančia.
- Dovanojimo sutarties panaikinimas (iniciatorius - dovanotojas):
- Dėl apdovanotojo veiksmų prieš dovanotoją ar jo artimuosius.
- Dėl apdovanotojo veiksmų, keliančių grėsmę dovanai.
- Dėl pasikeitusios dovanotojo turtinės padėties.
- Kai dovanotojas pergyvena apdovanotąjį.
- Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia (ginčijimas):
Dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pavyzdžiui:
- Sudaryta nesilaikant formos reikalavimų.
- Sudaryta neveiksnaus asmens.
- Sudaryta dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
- Tariamas (fiktyvus) sandoris.
- Apsimestinis sandoris.
- Sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Mokesčiai Dovanojant Ir Gaunant Dovanų
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, dovanos yra laikomos pajamomis natūra ir gali būti apmokestinamos GPM.
- Kada GPM mokėti nereikia (lengvatos)?
- Dovanos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių - neapmokestinamos GPM nepriklausomai nuo vertės.
- Dovanos iš kitų asmenų - neapmokestinamos, jei jų bendra vertė per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) neviršija 2500 eurų.
- Kada GPM mokėti reikia?
Jei dovana gaunama iš kitų asmenų (ne artimųjų) ir jos vertė viršija 2500 eurų, tai viršijanti suma apmokestinama 15% GPM tarifu. Mokestį moka dovaną gavęs asmuo (apdovanotasis).
Svarbu: Jei dovanojamas nekilnojamasis ar registruotinas kilnojamasis turtas, apdovanotajam gali tekti sumokėti ir kitus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turto registracija.
Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos - per vieną mėnesį po įvykusio sandorio. Gyventojų pajamų mokestis netaikomas kai žemės sklypas yra išlaikytas nuosavybės teisė 10 metų ir ilgiau.
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įgijimas Dovanojimo Būdu
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam.
Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).
Kai žemė įsigyjama dovanojimo būdu, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nereikia mokėti, jeigu ją dovanojo pirmosios eilės giminaičiai. Iš išvardintų asmenų gauta dovanų žemė ne tik neapmokestinama - jeigu dovanos per kalendorinius metus neviršija 3 tūkst. Eur, jų nereikia ir deklaruoti. Jei gautos dovanos per kalendorinius metus viršija 3 tūkst. Kai žemę padovanoja kiti, nei išvardinti asmenys, GPM reikia mokėti, jeigu dovanos vertė didesnė nei 2,5 tūkst.Pavyzdžiai pardavimui siūlomų sklypų:
| Vieta | Plotas | Kaina |
|---|---|---|
| Varėnos r. | 39 ha (miškas) | 240 000 € |
| Rokiškio r. | 34.58 ha (žemės ūkio paskirties) | 225 000 € |
| Joniškio r. | 33 ha (dirbama žemė) | 300 000 € |
| Trakų r. | 27 ha (miškų masyvas) | 260 000 € |
| Karklė, Klaipėdos r. | 2.84 ha (su detaliuoju planu) | 850 000 € |
| Sukančių k., Telšių r. | 10.49 ha (miškų ūkio paskirties) | 75 000 € |
Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?
Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite:
- Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį?
- Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?
Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:
- Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu).
- Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus.
- Žemės sklypo planas.
- Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.
Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.
Kada galima parduoti dovanotą sklypą?
Gautą dovanų žemės ūkio paskirties sklypą galima bet kada parduoti. Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe.
Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.
Svarbu žinoti tai, kad po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.
Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos.
Įstatymų taikoma lengvata: jei gavote dovanų žemės sklypą iš pirmos eilės giminaičių ir dabar jį norite parduoti, tuomet galimas retrospektyvinis turto vertinimas dovanojimo datai. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į dovanojimo sutartį buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina. Lengvata netaikoma jei turtas gautas dovanų iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių, visiškai svetimų žmonių ar juridinių asmenų.
Dovanotos žemės pardavimas atneša ne tik pajamas iš jos pardavimo bet ir mokestinę pareigą. Prieš parduodant dovanotą turtą visada reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais bei būsimais mokesčiais.
Jei žemės sklypo nebūsite nuosavybės teise išlaikę ilgiau nei 10 metų ir parduosite brangiau, nei jis buvo įvertintas dovanojimo sutartyje, gautas pelnas bus apmokestintas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 15 proc. tarifu.
Jei priimdami žemės sklypą dovanų į dovanojimo sutartį įrašėte VĮ Registrų centro vidutinę rinkos kainą, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už realią rinkos kainą, ir dabar norite žemę parduoti gerokai brangiau - Jus išgelbės retrospektyvinis turto vertinimas.
Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei dovaną gavote iš pirmos eilės giminaičių ir į dovanojimo sutartį neįrašėte Jūsų pačių nusistatytos kainos.
Kaip Sužinoti Sklypo Kainą?
Sklypo kaina priklauso ne tik nuo sklypo ploto, bet ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, labai svarbus žemės derlingumo balas, reljefas, sklypo forma ir paties sklypo būklė. Nustatant kainą taip pat vertinama, kaip lengva pasiekti sklypą, ar sklype yra elektros linijos. Taip pat analizuojama, kokiomis kainomis perkami ir parduodami netoliese esantys panašūs sklypai bei kokia yra pasiūla toje vietovėje.
Kitas labai svarbus veiksnys lemiantis galutinę kainą - Jūsų derybiniai įgūdžiai.
Tam, kad sužinotumėte, už kiek galite parduoti sklypą, geriausiai užsakyti NT vertinimą. Profesionalus vertintojas išanalizuos visus duomenis ir pateiks skaičiavimus. Tačiau ir ši informacija nėra objektyvi.
Kaip Rasti Tinkamą Pirkėją?
Kai nustatyta sklypo vertė ir paruošti visi dokumentai, svarbu greitai rasti pirkėją, kad procesas neužtruktų. Šiame etape žmonės labai dažnai prašo pagalbos.
Jeigu sklypą parduodate pirmą kartą, gali būti, kad nežinote, kaip pradėti pirkėjo paieškas. Todėl tokiu atveju naudinga kreiptis į žemės pardavimo brokerį, kuris dirba šioje srityje.
Profesionalus brokeris suras patikimą pirkėją, suderės geriausią kainą ir pasirūpins visais reikalingais pardavimo proceso etapais bei dokumentais. O Jūs galėsite džiaugtis sklandžiu bei greitu pardavimu.
Kaip Vyksta Dovanoto Žemės Sklypo Pardavimas?
Dovanojimo būdu įgyto žemės sklypo pardavimas vyksta taip pat, kaip ir kitais būdais įsigyto sklypo.
Sėkmingam sandoriui reikia išmanyti žemės ūkio paskirties sklypų ypatumus, pasiūlą Jūsų sklypo vietovėje, rinkos kainas bei dokumentams įstatymų keliamus reikalavimus.
Svarbūs Pokyčiai Nuo 2024 m.
Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.
Dokumentai, Reikalingi Dovanojant Nekilnojamą Daiktą
Dovanojant nekilnojamą daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą, ar kt), notarui pateikiama:
- Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas);
- Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.);
- Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka;
- Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą;
- Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai;
- Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas;
- Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą;
- Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tevams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).
Dovanotojai, pageidaujantys dovanoti daiktą, kreipiasi į notarą, kuris Valstybės įmonėje Registrų centras telekomunikacijų įrenginiais užsako duomenų patikslinimą sandoriui, galiojantį 30 dienų.