Europinė geležinkelio vėžė "Rail Baltica" kai kuriems gyventojams kelia šoką. Žemių savininkai piktinasi, kad valstybė už menką kainą išperka sklypus, paimtus greitaeigiam geležinkeliui "Rail Baltica" tiesti, o būsimus nuostolius netekus žemės, kuri daugeliui yra mažesnis ar didesnis pajamų šaltinis, - ignoruoja.
Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų.
Šių sklypų paėmimo procedūras už 1,43 mln. eurų (be PVM) vykdys inžinerijos paslaugų bendrovė „Tyrens Lietuva“. Jau skelbta, kad šiuos darbus atliks atliks „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ bei „Projects House“ - atitinkamai už maždaug 5 mln. eurų (su PVM) ir 2,3 mln. eurų (su PVM).
Dalyje kitų geležinkelio ruožų žemės paėmimo darbus planuojama baigti antroje šių metų pusėje - Kauno mazge bei atkarpoje nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos ir Lietuvos sienos, čia visuomenės reikmėms turėtų būti paimta atitinkamai 61,7 ha ir daugiau nei 1,3 tūkst. ha žemės.
„Rail Baltica“ - didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Lietuvoje statybos šiuo metu išplėstos iki 114 km ruožo tarp Kauno ir Panevėžio.
„Rail Baltica“ projektui dabar skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų - pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.
Štai Kalvarijos savivaldybėje, kur eis bėgiai, statybininkai žada nugriauti apie 20 sodybų ir kitų pastatų. Viename kaime neliks maždaug dešimties namų. Naują vėžę „Rail Baltica“ projekto vykdytojai numatė per kelias Kalvarijos savivaldybės gyvenvietes. Iš viso planuose - nugriauti apie 20 žmonių namų ir kitų pastatų.
Rail Baltica maršrutas. Šaltinis: railbaltica.org
Lietuvos gyventojai išsiskiria palankiu požiūriu į „Rail Baltica“ projektą: jį palaiko 79 proc. „Norstat“ duomenimis, lietuviai projektą sieja su regioniniu saugumu: 83 proc. lietuvių mano, kad „Rail Baltica“ karinio mobilumo aspektas yra svarbus Baltijos regiono saugumui. Kad „Rail Baltica“ palengvins NATO sąjungininkų judėjimą mano 85 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad 95 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog „Rail Baltica“ suteiks daugiau transporto ryšių su kitomis Europos šalimis, pavyzdžiui, Lenkija ir Vokietija. 94 proc. „Dauguma gyventojų įžvelgia karinio mobilumo svarbą. Tai nuteikia pozityviai ir primena, kad „Rail Baltica“ - ne vien infrastruktūros projektas, bet ir strateginės reikšmės ekonominė bei saugumo jungtis su Vakarais.
„Norstat“ duomenimis, auga tendencija, kad vis daugiau gyventojų akcentuoja projekto ekonominę naudą - 88 proc. „Galime vertinti, kad išsiplėtus projekto statybų geografijai regionai pajuto ekonominę naudą - atvykstantys rangovai kartu atsiveža savo verslo poreikius, auga apgyvendinimo, maitinimo, transporto bei jo remonto paslaugų paklausa. Didžiąja dalimi „Rail Baltica“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis ir šios lėšos atsiduria Lietuvos ekonomikoje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad „Rail Baltica“ pažanga kaimyninėse šalyse labiausiai domina Estijos gyventojus. Net 80 proc. estų teigė besidomintys projekto statybomis kitose valstybėse. Latvijoje besidominčiųjų dalis siekia 74 proc., o Lietuvoje - 46 proc. Tiesa, per metus Lietuvoje besidominčiųjų kaimynų progresu skaičius gerokai išaugo: 2024 m. taip teigė 36 proc.
Žemės savininkų nusiskundimai dėl kompensacijų
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos salėje pristatant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą jo rengėjos bendrovės „Kelprojektas“ atstovai tikino, kad darbai vyksta sklandžiai. Tačiau susirinkę žemių savininkai liejo priekaištus: vieni skundėsi, kad po matavimo sumažėjo sklypai, kiti reikalavo adekvačiai atlyginti už nusavintą žemę ir kompensuoti būsimus nuostolius, kuriuos savininkai patirs netekę žemės ar dėl sklypų padalijimo. Dar kiti išsakė abejones, ar šis projektas netaps dar vienu biudžeto pinigus sunkiančiu neracionaliu politiniu projektu.
Pasak panevėžiečio Tomo Rutkausko, kurio apie 2 hektarai atsidurs po geležinkelio bėgiais, kainų klausimas - nepatogus, todėl jį bandoma apeiti. „Vokietijoje už visuomenės poreikiams paimamos žemės hektarą valstybė sumoka apie 20 tūkst. eurų, Latvijoje ir Estijoje - nuo 12 iki 16 tūkst. eurų. O pas mus siūlo 3-4 ar 6-7 tūkst. eurų. Tai neadekvatu.
Siūlau pakovoti dėl žemės, aplaistytos mūsų senelių ir prosenelių krauju. Manau, kad demokratinėje šalyje tam turime teisę“, - teigė panevėžietis ir pridūrė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimama žemė turi būti atlyginama lygiaverčiu turtu ar adekvačiai įvertinama, bet ne rinkos kaina.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas, iš kurio paimama 2,5 hektaro žemės, pabrėžė, kad vienkartinė kompensacija neatlygins nuostolių, kurių ateityje patirs žemių savininkai. „Jeigu žmogus ūkininkauja, iš jo atimamas pragyvenimo šaltinis. Jei žemė nuomojama, savininkas kasmet gauna papildomų pajamų malkoms nusipirkti ir kitoms reikmėms. Vienkartinė kompensacija gali greitai išgaruoti“, - aiškino jis.
Žemių savininkai piktinosi, kad neįvertinti ir nuostoliai, kurių jie patirs važinėdami dirbti europietiško greitaeigio geležinkelio perkirstų laukų. Kai kurie suskaičiavo, kad vien tik išlaidos degalams per 50 metų atsieitų dešimt kartų brangiau nei vienkartinė išmoką už hektarą.
Iš Šiaulių atvykusi Regina Pigulevičienė paragino žemių savininkus, per kurių sklypus riedės traukinys, būti budrius ir pasitikslinti, ar po matavimų nesumažėjo jų sklypai. „Kai šita kompanija išmatavo mano žemę, netekau 0,32 hektaro. Dėl to niekas manęs neinformavo. Kur dingo ši dalis mano žemės?“ - į projekto rengėjus kreipėsi moteris.
T.Rutkauskas paragino žemių savininkus nenuolaidžiauti, burtis į grupę ir kartu ginti savo interesus. „Žmonės pasyvūs ne tik dėl viešųjų, bet ir savų interesų. Ir tai suprantama, nes jie bijo valdžios, todėl nuolankiai sutinka prisiimti nuostolius, kad tik neužkliūtų ir išvengtų galimų ar įsivaizduojamų sankcijų“, - dėl visuomenėje tvyrančio nepasitikėjimo valdžia apgailestavo vyras.
Kai kurie savininkai yra pasišovę nenuleisti rankų ir dar pakovoti dėl didesnių kompensacijų.
Baltijos šalyse sukčiavimo tyrėjai tiria vėluojantį „Rail Baltica“ projektą
Kompensacijų nustatymo tvarka
Bendrovės „Kelprojektas“ atstovė Genovaitė Kederienė aiškino, kad žemių savininkams atlyginama pagal žemės rinkos vertę. „Kokios toje vietoje vykusių žemės pardavimo ir pirkimo sandorių kainos buvo oficialiai nurodytos, tokias kompensacijas ir gaunate. O Vokietijoje kitoks pragyvenimo lygis, todėl ten ir rinkos kainos kitokios“, - dėl kompensacijų nepatenkintus savininkus ramino ji.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Kaušylas sakė, kad nelogiška kompensuoti būsimus nuostolius. „Ar, pavyzdžiui, parduodami butą iš pirkėjo dar reikalaujate, kad jis atlygintų nuompinigius, kurių gautumėte, jeigu tą butą ateityje nuomotumėte?“ - klausė jis.
T.Rutkauskas atkirto, kad žmonės žemės neparduoda, ją valstybė nusavina. Ir pateikė kitą palyginimą: „Atsirėžia žemės gabalą ir sako, kad kita dalimi naudokitės. Tai būtų panašu, jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ bute nuspręstų nusipirkti tualetą ir pareikštų, kad kambariai lieka savininkui, jis gali toliau sau ramiai gyventi.“
Kompensacijų dydžiai skirtingose šalyse (pavyzdys)
| Šalis | Kompensacija už hektarą (eurais) |
|---|---|
| Vokietija | ~20 000 |
| Latvija | 12 000 - 16 000 |
| Estija | 12 000 - 16 000 |
| Lietuva | 3 000 - 7 000 |
Kiti svarbūs aspektai
Kaip pasakojo M. Kaušylas, dėl sudėtingų procedūrų įgyvendinant europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą, žemė turėjo būti paimama dviem etapais. „Projektas labai didelis, jo įgyvendinimas sudėtingas, susidedantis iš daug dalių. Pirmojo etapo metu buvo suprojektuota pati geležinkelio linija ir suformuoti sklypai jos tiesimui. Kelių infrastruktūros projektas rengtas atskirai, jau matant realią situaciją kurie keliai bus kertami, prie kurių sklypų privažiavimų nėra ir reikia daryti naujus“, - informuoja M.
Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba jau atlieka parengtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei atliktų turto vertinimo ataskaitų patikrinimą bei netrukus jų savininkams bus pateiktos siūlomų kompensacijų už visuomenės reikmėms paimamą žemę vertės.
Kaip ir „Rail Baltica“ linijai paimtos žemės atveju, visuomenės poreikiams paimti žemės plotai galės būti suteikiami laikinai naudoti tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams, t. y. iki realių statybos darbų pradžios.
„Rail Baltica“ pirmoji Lietuvoje leido ūkininkams toliau naudoti visuomenės reikmėms paimtus žemės sklypus kol juose neprasidėjo realūs statybos darbai, šią tradiciją ketiname tęsti ir toliau. Juk tai ką išaugina ūkininkai, naudojame mes visi, tad jei tą žemę galima panaudoti, kodėl to nedaryti“, - pažymėjo M.
Nesutikus parduoti - teismas?
Naujienų portalui tv3.lt dar pernai advokatė Loreta Selilionė komentavo, kad galimi ginčai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, t.y. kai yra vykdomi ypatingos valstybinės svarbos projektai, yra gana dažni. Tokiu atveju, pasak advokatės, dažniausiai gyventojai bylinėjasi ne siekiant paneigti pagrindą turto paėmimui visuomenės poreikiams, o dėl per mažos piniginės kompensacijos už nuosavybės praradimą.
L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad turto savininkui už visuomenės poreikiams paimamą turtą privalo būti teisingai atlyginta, o teismuose turto savininkai neretai turi realių šansų padidinti siūlomos kompensacijos dydį.
„Rail Baltica“ projektas (Erikas Ovčarenko/ BNS nuotr.)
„Žemės savininkui atlyginama ne tik žemės sklypo vertė, bet ir šioje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Tačiau įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo“, - kalbėjo advokatė L. Selilionė.
Advokatė taip pat dar kartą primena, kad kompensacijos dydis tokiu atveju nustatomas atliekant individualų turto rinkos vertinimą ir yra vėliau įrašomas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį turto savininkui siūloma pasirašyti per 30 dienų.
„Šiam to nepadarius, pavyzdžiui, dėl to, kad netenkina nustatyta kompensacijos vertė, projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų turi kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Tuomet teisme nagrinėjamas ne tik šio akto teisėtumas, bet ir paimamo turto rinkos vertė, kuriai nustatyti paprastai atliekama teismo ekspertizė ir ji galutinai nustatoma teismo sprendimu. Tokio pobūdžio byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (iki 3 mėn. per abi instancijas), tačiau tik ginčo dalyje dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, kad užtrukus ginčui dėl kompensacijos dydžio, tai netrukdytų pradėti vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektus“, - kalbėjo advokatė.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ vystymui artimiausiais metais planuojant visuomenės reikmėms paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, neatmetama galimybė vertinti ir neturtinę žalą.
Vis tik jis pabrėžia, kad šį klausimą reikia spręsti itin atsargiai. „Čia yra kelios dedamosios, todėl, vykdant „Rail Balticos“ projektą, tikrai neatmestina yra vertinti ir neturtinę žalą, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kokios rūšies nekilnojamas turtas yra paimamas. (...) Jeigu mes kalbame apie gyvenamosios paskirties - būstas, taip, tada yra labai aktualus ir rimtai įvertintinas klausimas“, - Eltai teigė J. Taminskas.
„Tokią galimybę (atlyginti neturtinę žalą - ELTA) būtų galima vertinti“, - sakė jis. Susisiekimo ministras pažymi, jog neturtinės žalos vertinimas priklausytų nuo turto paskirties.
„Pati idėja, mintis ir diskusija dėl neturtinės žalos yra sveikintina ir reikalinga. Šioje vietoje reikia vertinti ir per tai, kokio masto yra tam tikri projektai vykdomi, be kita ko, ir, kokios rūšies nekilnojamas turtas yra paimamas“, - pabrėžė jis.
„Jeigu mes kalbame apie, pavyzdžiui, gyvenamosios, poilsio paskirties - ar sodyba, (...), ar (asmuo - ELTA) yra paveldėjęs karta iš kartos, tada jau yra galimybė vertinti tą neturtinę žalą.
Jeigu mes kalbame apie tai, kad yra vykdoma ūkinė veikla ar tiesiog turima investicija (...), tai būtų sudėtingiau teigti, kad asmuo patiria neturtinę žalą, jeigu jam yra teisingai atlyginama turto vertė“, - tęsė J. Taminskas.
Vis tik jis sako, kad neturtinės žalos klausimas yra subjektyvus ir jį vertinti reikia itin atsargiai, antraip, anot ministro, galima „atidaryti Pandoros skrynią“.
„Čia reikia vertinti labai atsargiai šitą klausimą, nes galima atidaryti Pandoros skrynią. Sudėtingiausia yra nustatyti būtent neturtinę, buitiškai - moralinę žalą. Turtinę vertę tu įvertini - yra vertintojai, aiškūs algoritmai, pagal juos paskaičiuojama, kiek vertas tavo turtas. Neturtinė, emocinė žala, kurią tu patiri, yra labai sudėtinga (nustatyti - ELTA), nes kiekvienas žmogus skirtingai vertina sau patiriamą emocinę žalą“, - aiškino J. Taminskas.