Planuojant viršutinį sodą, būtina atsižvelgti į daugelį aspektų, kad sukurtumėte ne tik gražią, bet ir funkcionalią erdvę. Prieš pradedant, svarbu nuspręsti, kokia bus projektuojamų vejos plotų funkcinė paskirtis, įvertinti sklypo reljefą, dirvožemio sudėtį, šeimos narių pomėgius ir kitus svarbius dalykus. Taip pat reikėtų numatyti įvažiavimo kelią, takus, laistymo būdus ir apšvietimą.
Vejos Įrengimas ir Priežiūra
Kiekviename sklype vejai rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 50% ploto. Tik tada kiti augalai - medžiai, krūmai, gėlės - atsiskleis visu grožiu prižiūrėtos vejos fone. Būtina pasižymėti plotus, kur vejos neturėtų būti arba jai reikėtų kruopštesnės priežiūros.
Vietos, Kuriose Veja Reikalauja Daugiau Dėmesio:
- Vietos prie pastatų: Aplink namą įrengiama 40-50 cm pločio kietos dangos nuogrinda, kur prižiūrėti veją sudėtingiau dėl mažesnio kritulių kiekio ir pavėsio.
- Labai dažnai mindomos vietos: Tai takai, vietos netoli durų ar laiptų, vasaros palapinėms, staliukams ir kėdėms skirtos vietos.
- Sunkiai prieinamos vietos: Po medžiais ir krūmais pjauti veją bus gana sudėtinga. Čia vertėtų atsisakyti vejos ir pasodinti daugiamečių gėlių.
- Siauresnės vietos negu vejapjovės pjovimo plotis: Tokios salelės bendro vaizdo nepagerina ir labai apsunkina priežiūrą.
- Ploteliai prie nuogrindų ir kampuose prie laiptų: Tokias vietas geriau palikti besidriekiantiems kiliminiams daugiamečiams augalams.
Aplink atskirai vejoje augančius medžius ar krūmus palikti ne mažesnį kaip 1 m skersmens švarios dirbamos žemės plotą. Dar geriau tokius plotus nuo vejos aptverti specialiais vejakraščiais ir mulčiuoti medžių žieve. Geras sprendimas - patvoriuose pakloti 5-10 cm pločio juostas iš klinkerinių plytų ar kitos kietos medžiagos, kad būtų galima visą plotą nupjauti vien tik vejapjove.
Dirvožemio Paruošimas
Prieš lyginant plotą prestižinės ir dekoratyvios paskirties vejai arba formuojant kraštovaizdį, pirmiausia reikia sustumti ir išsaugoti derlingą žemės sluoksnį. Tai reikėtų padaryti prieš prasidedant statyboms, nes paprastai nedideliuose sklypuose visa žemė statybų metu sumaišoma. Derlingas sluoksnis, atsižvelgiant į dirvožemio tipą, paprastai būna 5-30 cm. Vėliau, išlyginus ir (ar) suformavus kraštovaizdį, išsaugotas derlingas sluoksnis paskleidžiamas jo paviršiuje.
Paprastiausia prižiūrėti plokščius, lygius vejos plotus su 2-3 proc. nuolydžiu, kad lengvai nubėgtų perteklinis kritulių vanduo. Maksimalus nuolydis įrengiant veją gali būti iki 20 proc. (kai 10 m ilgyje aukščių skirtumas siekia 2 m). Taip įrengtą veją dar galima pjauti su paprasta vejapjove. Esant didesniam nuolydžiui, geriau įrengti terasas. Kuo mažesnis nuolydis, tuo lengvesnė priežiūra, bet didelis ir lygus paviršius gali atrodyti nuobodžiai.
Projektuojant vejos plotus būtina atsižvelgti ir į sklypo formą. Tinkamai pasirinktomis vejos ir kitų želdynų - medžių, krūmų, gėlynų - formomis bei takais galima sukurti atskiras erdves. Tai padės sklypą optiškai susiaurinti ar paplatinti, sutrumpinti ar pailginti. Reikia vengti griežtų, tiesių linijų - toks sklypas greičiau primins miesto gatvę ar skverą. Netinka ir tankiai bei giliai vingiuoti vejos pakraščiai, nes atrodys dirbtinai, neestetiškai, veją bus sunku pjauti. Gamta - geriausias pavyzdys, nes joje nėra geometriškai tvarkingų figūrų, linijos plastiškos, lenktos, todėl projektuojant reikia tai įvertinti ir vengti dirbtinumo.
Nedideliuose plotuose gėlynus ir kitus želdinius derėtų projektuoti vejos pakraščiuose, kampuose. Gėlynai, įrengti vejos viduryje, optiškai mažina erdves. Jei vis dėlto norite vejoje turėti gėlyną, reikėtų, kad jis būtų ne centre ir savo dydžiu bei forma derėtų prie esamo vejos ploto. Gėlės tokiuose gėlynuose turi būti žemesnės negu sodo pakraščiuose esantys augalai. Iš visų pusių apžvelgiamuose gėlynuose aukštesnės gėlės sodinamos centre. Gėlyno pakraščiuose sodinami žemesni augalai. Dideliuose sklypuose galimi įvairesni gėlynų įrengimo variantai. Juose dekoratyvinius medelius galima derinti su gėlynais, gėlynus - su tvenkiniais, fontanais ir t. t. Pagrindinė taisyklė galioja ir čia - visada reikia išlaikyti proporcijas. Mažas gėlynas pasimes dideliame vejos plote, o bėgant metams, suaugus medžiams ir sutankėjus daugiametėms gėlėms, bus galima duoti valią vaizduotei ir kai ką pakeisti.
Takų Įrengimas
Takai neturi dekoratyvinės paskirties, todėl sodybos nereikėtų perkrauti kietos dangos plotais. Takai turi būti įrengiami tikslingai ir neturėtų viršyti 10-15 proc. žaliųjų plotų teritorijos. Takų plotis priklauso nuo jų paskirties.
- Didesnėse sodybose takų plotis turi būti 1-1,5 m, kad greta galėtų eiti du žmonės.
- Pagrindinis takas iš gatvės link namo turi būti apie 2 m pločio.
- Takas įvažiuoti į garažą turi būti ne mažesnio nei 2,5 m pločio.
Platūs takai turi turėti 1-1,5 proc. nuolydį į abi puses, kad nutekėtų perteklinis vanduo ir nesikauptų balos. Įvažiuojamosios vėžės - vejoje įrengiama kieta danga tik automobilio ratams. Vėžių plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, atstumai tarp vėžių - 0,7-0,8 m.
Galimi įvairūs įvažiuojamųjų takų dangos variantai:
- Kietos dangos įvažiuojamosios vėžės, o tarpai tarp jų ir šalia esančios juostos išklojamos specialiomis ažūrinėmis betoninėmis trinkelėmis, kurių tarpuose pasėjama veja.
- Kietos dangos įvažiuojamosios vėžės, o tarpuose pasėjama mindymui atspari veja arba jie apsodinami dekoratyviais šliaužiančiais daugiamečiais augalais.
- Įvažiuojamųjų takų danga tvirtinama specialiais plastikiniais koreliais, kurie klojami ant smulkios skaldos, tarpai užpildomi puriu derlingu dirvožemiu.
Sodo Priežiūra Rudenį
Ruduo - svarbus metas pasirūpinti sodu ir paruošti jį žiemai. Štai keletas svarbiausių darbų, kuriuos turėtumėte atlikti:
- Vaismedžių genėjimas ir mulčiavimas: Nugenėtų vaismedžių šaknis naudinga apmulčiuoti durpėmis. Jei pranašaujama vėsi žiema, vaismedžius reikėtų apdengti ir taip apsaugoti nuo šalnų.
- Lapų grėbimas sode: Jei sode auga mažai vaismedžių, sugrėbkite lapus. Tačiau jei augalai pasiskirstę dideliame plote, lapus galima nupurkšti azotine trąša - karbamidu.
- Vaismedžių purškimas: Augalų purškimui puikiai tiks karbamidas, vario ar geležies sulfatas. Rudenį labai rekomenduojama nupurkšti vaismedžius, ypač tuos, kurie sirgo šią vasarą ar buvo pažeisti kenkėjų.
- Prieš užšąlant, augalus palikime komforto būsenoje: Prieš pat šalnas labai svarbu patikrinti, ar dirva yra drėgna. Jei žemė sausa, gausiai palaistykite augalus.
- Vaismedžių balinimas rudenį: Pagrindinė balinimo paskirtis yra apsaugoti medžius nuo žievėplaišos bei nudegimų. Jaunų vaismedžių balinti nereikia.
- Svarbus darbas sode - paruošti duobes iš rudens: Jei pavasarį planuojate sodinti vaismedžius, iškaskite duobes iš rudens.
K. Cvilikienės siūlomas purškimo receptas: 700 g karbamido sumaišykite su 10 l vandens ir juo purkškite vaismedžius. Papildomai į šį tirpalą galite įmaišyti vario ar geležies sulfato: 500 g pasirinkto sulfato sumaišykite su 10 l vandens ir minėtu kiekiu karbamido mišiniu.
Kiti Svarbūs Rudens Darbai
Rugsėjį reikia skinti sunokusius vaisius, iškasti svogūnus, česnakus ir kitas gėrybes. Kol dar nėra šalnų, nuskinkite kriaušes, obuolius, slyvas ir retus sodo augalų vaisius. Jei ant medžių ar žemės pastebite pūvančius ir vaisėdžio pakenktus vaisius, surinkite ir sunaikinkite juos, kad ligos neplistų toliau. Jokiais būdais ligotų vaisių nedėkite šalia sveikų.
Rugsėjo pradžia - iš sėklų išaugintų svogūnų rovimo metas. Iš pradžių pakelkite svogūnus šakėmis ir leiskite jiems džiūti. Kai sulauksite sausų orų, nuimkite ropeles ir dar savaitę džiovinkite ant lysvių.
Taip pat reikėtų pasirūpinti obelimis, nugenėkite vienmečius ūglius, prašviesinkite vainiką, kad gražiau nusispalvintų nokstantys obuoliai. Apravėkite pomedžius, išbarstykite kalio bei fosforo trąšas ir supurenkite žemę sodo šakėmis.
Jei sode turite spygliuočius ir lapuočius su išsikerojusiomis didelėmis šaknimis, juos reikėtų iškasti ir persodinti ramybės periodu, kuris būna skirtingu laiku. Iki rugsėjo vidurio dar galite pasodinti braškių. O jei norite pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų, imkite stiprius, gerai subrendusius pirmamečius ūglius.
Jeigu dirva yra rūgšti, ją reikia kalkinti. Vietos, kur augs braškės, turėtų būti patręštos mineralinėmis trąšomis ir perpuvusiu mėšlu. Taip pat reikėtų dar kartą patręšti vėlyvuosius ropinius, gūžinius ir lapinius kopūstus. Tam rinkitės kompleksines trąšas su mažiau azoto.
Vejos Aeravimas ir Smėliavimas
Bjaurios gelsvai žalios įmirkusios dėmės atsiranda ten, kur vejos šaknys negauna pakankamai oro. Veja puikiai auga pakankamai smėlingoje dirvoje. Kai dirvoje mažai smėlio arba ji pernelyg tanki, reikėtų ją prisotinti oru.
Vejos dirvoje išmušamos skylės, kurios užpildomos rupiu smėliu, kad vėl nesusidarytų dumblas. Paviršiuje esantis vanduo lengviau nuteka, ir žolės šaknys gauna daugiau oro - tad veja geriau auga. Jomis giliai susmaigstykite veją (maždaug 10-15 cm atstumu), lengvais judesiais šakėmis išjudinkite dirvą ir užpildykite padarytas skyles rupiu smėliu. Jeigu namų sodo vejos plotas nedidelis, tai galite atlikti ir rankomis. Jeigu vejos plotas didelis, oru ją turėtų prisotinti sodininkas, turintis reikalingos įrangos.
Prisotinimas smėliu pagerina viršutinio dirvos sluoksnio pralaidumą vandeniui ir deguoniui. Ypač dabar, metų pradžioje, dirva gali geriau įšilti, ir po prisotinimo smėliu veja geriau augs. Kruopščiai skarifikuokite veją. Tai atlikę, iškart visą vejos paviršių tolygiai pabarstykite rupiu smėliu (maždaug 1 cm sluoksniu).
Dirvos Paruošimas Vejai
Vejoms dirvą galima ruošti iš rudens arba pavasarį. Iš rudens geriau ruošti tada, kai yra susidariusi sena velėna ir reikia ją užarti ar sufrezuoti. Pavasarinį dirvos ruošimą pradedame kai žemė pakankamai išdžiūna, nes priešingu atveju galite sugadinti jos struktūrą. Sėti galima pradėti, kai dirva kelių centimetrų gylyje įšyla iki + 7 - 8 °C. Tai paprastai nutinka antrą gegužės dekadą. Sėti rekomenduojama iki rugsėjo pradžios.
Dirvos Paruošimo Etapai:
- Piktžolių naikinimas.
- Šiukšlių, akmenų, grumstų išrinkimas iš viršutinio dirvožemio sluoksnio.
- Dirvos paviršiaus struktūros pagerinimas.
Jei statant namą derlingas dirvos paviršius buvo sustumtas į krūvas, tai galite jį naudoti kaip viršutinį sluoksnį būsimos vejos sėjimui. Per tuos statybų eigos metus ar keletą metų dauguma žolių šaknų šiose krūvose bus sunykę. Patartina prieš skleidžiant juodžemį iš krūvų sunaikinti ant jų augusias piktžoles. Jei šio viršutinio sluoksnio susidaro bent 15 - 20 cm, tai po juo galite supilti kad ir prastesnės kokybės, tačiau pageidautina laidžios struktūros grunto pasluoksnį.
Trąšos Vejai
Prieš sėją rekomenduojama sureguliuoti tinkamą dirvos pH rodiklį pridedant išskaičiuotą kalkinių medžiagų kiekį. Vejų žolėms tinkamas 6 - 6,5 pH rodiklis. Labai svarbu praturtinti dirvą ir mineralinėmis trąšomis. Jei naudosite nurodytų proporcijų sudėties kompleksines trąšas, tai vidutiniškai jų reikės 4 - 5 kg arui.
Vejos Sėklų Mišiniai
Geriausi vejų sėklų mišiniai yra tie, kurie atitinka konkrečios vietos dirvos sudėtį, drėgnumą ir apšvietimo sąlygas. Taip pat turite atsižvelgti į vejos priežiūros ir eksploatacijos intensyvumą. Buitinėms vejoms gerai tinka mišiniai sudaryti iš pievinės miglės ir raudonųjų eraičinų veislių. Sausesnėse laidesnėse dirvose, taip pat kur menkesnis apšviestumas geriau, kad didesnę mišinio procentinę dalį sudarytų raudonųjų eraičinų veislės (Festuca rubra). Normaliam vejos tankumui ir vystymuisi pakanka apie 2,5 - 3 kg vejų sėklų mišinio arui.
Ruloninė Veja
Jei veją reikalinga įrengti greitai, tai aišku tinkamesnis variantas bus užaugintos ruloninės vejos klojimas. Kelis arus vejos darbininkų brigada išklos per vieną darbo dieną ir vaizdas bus kaip po dviejų - trijų mėnesių pasėjus veją. Tai dažnai daroma rudenį nespėjant su sėjimo terminais bei šlaitų, sklypų su didesnių nuolydžiu apželdinimui.
Priežiūra Po Sėjos
Pasėjus sėklas būtina jas įterpti grėbliuku ar kitu įrenginiu į 0,5 - 1,5 cm gylį. Po to rekomenduojama užsėtą plotą suvoluoti sunkiu 100 - 120 kg volu. Dygstančią veją svarbu laiku ir tinkamai pirmą kartą nušienauti. Pirmą kartą reikia pjauti veją, kai naujoji žolė pasiekia 8 - 9 cm aukštį. Pjaunama iki 5 - 6 cm aukščio. Po 3 - 4 šienavimų galite pereiti į standartinį 3,5 - 4,5 cm vejos pjovimo aukštį.
Patarimai, Kaip Lengviau Atlikti Sodo Darbus
Jums atrodo, kad per daug laiko praleidžiate rūpindamiesi sodu, o pasimėgauti savo darbo vaisiais nespėjate? Štai 10 patarimų, kurie padės atlikti sodo darbus lengviau ir paprasčiau:
- Planavimo etape derėtų nuspręsti, kiek laiko jūs pasirengę skirti darbui, kad netaptumėte sodo vergu. Įrenkite paaukštintas lysves, kad jos būtų atskirtos nuo aplink esančios dirvos ir reikėtų mažiau lankstytis.
- Atsisakykite mineralinių trąšų ir cheminių nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių apsaugančių priemonių!
- Svarbu pasirinkti tinkamus augalus, kad sodas gerai atrodytų ir nereikėtų skirti daug jėgų jo priežiūrai. Patariame pirkti kokybiškus augalus gerą reputaciją turinčiuose daigynuose.
- Augdami, augalai plečiasi, todėl derėtų palikti jiems pakankamai erdvės.
- Dirvožemį geriausia uždengti mulčio sluoksniu.
- Laistyti augalus derėtų rečiau, tačiau didesniu vandens kiekiu.
- Sukurkite tokį sodą, kad jame noriai gyventų naudingi vabzdžiai ir paukščiai.
- Norėdami sutaupyti laiko ir jėgų bei nepakenkti sveikatai, naudokite tinkamus įrankius ir patikrintus sodo priežiūros būdus.
Braškių sodinimas rudenį
Dauguma vaismedžius ir vaiskrūmius sodina pavasarį, tačiau tam labiau tinka ruduo, ypač spalis, kai sustoja augalų vegetacija. Rudenį pasodintų augalų vegetacija prasideda greičiau, be to, jie geriau prigyja. Taip pat veislių pasirinkimas būna kur kas didesnis nei pavasarį.
Braškėms būtina šviesi, saulėta vieta, lengvo priemolio dirva, kurios rūgštingumas (pH) - 6,0-6,5. Dirva taip pat turi būti gerai įdirbta, be piktžolių, puri. Braškės sodinamos į lysves, kurias dėl paprastesnės priežiūros galima uždengti specialia danga. Tam gali būti naudojama dvipusė juoda arba balta polietileninė plėvelė, juoda daržo danga arba geotekstilė. Taip pat galima pasirūpinti ir laistymu: 5-10 cm gylyje patiesti rasojančią žarną. Taip laistant apsaugomi lapai ir uogos, sutaupoma laiko, išgarinama mažiau drėgmės.
Tikintis gausesnio derliaus pirmaisiais metais, braškių daigus patariama sodinti kuo anksčiau - nuo liepos, tačiau dažniausiai sodinama rugpjūtį arba rugsėjį. Nors ūkių patirtis byloja, kad, pasodinus kokybiškus daigus spalio pirmoje pusėje, juos užmulčiavus durpėmis, daigai spėja įsišaknyti ir gerai žiemoja. Sodinant pavasarį, būtina kontroliuoti dirvos drėgmę, nes paprastai karšta saulė greitai džiovina ir negiliai esančioms šaknims gali greitai pritrūkti drėgmės. Daigai sodinami eilėmis kas 25-30 cm, tarp eilių paliekant 40-50 cm atstumą.
Rudenį pasodinti augalai dažniausiai spėja įsišaknyti ir pavasarį pradeda vegetuoti, kai žemės temperatūra pasiekia +4-5 °C, todėl vėliau būna stipresni ir taip pat sveikesni. Jei visgi sodinama pavasarį, reikėtų atlikti vos išėjus pašalui. Jei vėluojama, augalai susprogsta, gali apdžiūti, todėl pavasarį būtina dažniau laistyti.
Sodinant pirmiausia reikia atsakingai paruošti duobes medeliams. Atsižvelgiant į turimą plotą, iš anksto galima susiplanuoti būsimą sodą. Vieta turi būti saulėta, nes nuo apšvietimo priklauso vaisių spalva ir skonis, sukauptas juose cukrus. Jautresnius medelius: abrikosus, persikus, nektarinus reikėtų sodinti nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
Prieš augalų sodinimą būtina patikrinti dirvos rūgštingumą. Tam galima naudoti specialius rūgštingumo (pH) matuoklius arba popierines (pH) lakmuso juosteles. Sodo augalai sėkmingai gali augti dirvoje, kurios rūgštingumas (pH) - 6,0-8,0 (sėklavaisiams ir uoginėms kultūroms - 6,0-6,5, o kaulavaisiams - 6,0-8,0). Šilauogėms, spanguolėms, bruknėms būtina rūgštesnė dirva - pH 3,8-5,5.
Duobes patariama paruošti keliomis savaitėmis anksčiau, nei planuojama augalus sodinti. Jei dirva - derlingas priemolis, iš anksto patręštas ir supurentas, duobės kasamos tokio dydžio, kad lengvai tilptų sodinuko šaknys. Turint lengvą, nederlingą plotą, pirmiausia paruošiamas viršutinio žemės sluoksnio, komposto, neutralaus durpinio substrato mišinys.
Verta atkreipti dėmesį į augalų sodinimo gylį. Kaulavaisius, kad vėliau neišleistų poskiepio atžalų, reikia sodinti skiepijimo vietą įgilinant 2-3 cm po žeme. Sėklavaisių skiepijimo vieta turi būti 5-7 cm virš žemės, nes įgilinus poskiepis pradės leisti papildomas šaknis ir medis augs aukštesnis nei tikėtasi. Kuo didesnis paliekamas poskiepio aukštis, tuo mažesnis bus medis. Avietės sodinamos tokiame pačiame lygyje, kaip augo, tik lengvose dirvose reikia šiek tiek įgilinti. Gervuogės sodinamos įgilinant porą pumpurų. Serbentai, agrastai sodinant įgilinami, virš žemės paliekant 2-4 pumpurus.
Šilauogės sodinamos saulėtoje vietoje. Pasodintos pavėsyje jos auga nenoriai, mažėja derlius, uogos būna neskanios, ilgainiui augalas gali žūti. Sodinamos tame pačiame lygyje, kaip augo vazonėlyje. Šilauogių šaknys kompaktiškos, labiau plinta į šonus nei gilyn, todėl duobės kasamos negilios, apie 40 cm, tačiau plačios - iki 80 cm. Jei dirva labai drėgna, reikia kasti 10-15 cm giliau ir įrengti drenažą iš rupaus žvyro, smulkintų plytų. Duobė užpildoma rūgščiu durpiniu substratu. Galima įmaišyti perpuvusių pjuvenų. Šviežios pjuvenos netinka, nes skaidymosi metu iš augalo perima azotą.
Verta atminti, kad jauniems medeliams reikalingi kuolai. Jie įstatomi sodinimo metu, nes vėliau įkalant galima pažeisti šaknis. Pasodinus šaknų plotas mulčiuojamas sausomis durpėmis, perpuvusiu mėšlu. Mulčias išsaugo drėgmę, apsaugo nuo šalčio.