Planuojant statybas ar įrengiant įvažiavimą į sklypą, svarbu žinoti, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo sklypo ribos iki kelio. Lietuvoje šiuos atstumus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, o nesilaikant reikalavimų galima susidurti su nemalonumais, pavyzdžiui, privalomu nurodymu pašalinti pažeidimus.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius atstumų reikalavimus, susijusius su gyvenamaisiais namais, tvoromis, želdiniais ir kitais statiniais, esančiais šalia kelio.
Atstumas Nuo Tiesiamo Kelio Iki Gyvenamo Namo
Kyla klausimas, koks turėtų būti atstumas nuo tiesiamo kelio iki gyvenamo namo. Savo žemės sklype galima daryti tiek kelių, kiek tik širdis geidžia, tačiau tie keliai negali pažeisti kaimyninių sklypų savininkų viešųjų interesų.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Kelio Apsaugos Zonos
Jei sklypas patenka į kelių apsaugos zoną, atstumas didėja ženkliai, ir gali siekti 20-70m, priklausomai nuo kelio kategorijos.
Jei tai yra kelias, tuomet nuo vietinės reikšmės kelių briaunos yra taikoma 10m apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima. Jei tai yra rajoninis kelias (žymima keturiais skaičiais, pvz. 2220), tuomet nuo kelio briaunos taikoma 20m kelio apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima. Jei tai yra krašto kelias (žymima trijų skaičių deriniu, pvz. 222), tuomet nuo kelio briaunos krašto yra taikoma 50m kelio apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima. Jei tai magistralinis kelias (pvz. A12), tuomet nuo kelio briaunos krašto yra taikoma 70m kelio apsaugos zona, kurioje pastatų statyba nekalima.
Jei tai yra D kategorijos gatvė, tai ji turi gatvės raudonąsias linijas (žr. rajono Susisiekimo komunikacijų specialiajame plane), kurio būna 12-30m, matuojama į abi puses nuo gatvės vidurio (ašies) į abi puses po pusę, pvz. 6m į kairę ir 6m į dešinę, 15m į kairę, 15 m į dešinę.
Žinant visų zonavimo įstatymų pagrindus
Atstumai Iki Kaimyninio Sklypo Ribos
Bet kokio statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažiau 3 metrai.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Gyvatvorės Ir Medžiai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Sklypo schema su minimaliais atstumais. Šaltinis: vilnius.lt
Tvoros Statyba Prie Sklypo Ribos
Planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).
Akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą, be besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo galima statyti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, jei tvora statoma savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos ir kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas pietų kryptimis, tarp rytų (90°) ir vakarų (270°). Šiaurės kryptis laikoma 0°/360°.
Jei aklina ar akytumo reikalavimų neišlaikanti tvora būtų statoma toje zonoje, kurioje privalu laikytis tvorų akytumo reikalavimų, tai tokiu atveju prieš statant tokią tvorą privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų sutikimą, jei sutikimas negaunamas, tai akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be sutikimo galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m atstumą nuo sklypo ribos.
Taip pat svarbu, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Kūdrų Ir Baseinų Įrengimas
Jeigu kūdra / baseinas nėra statinys, tai jo įrengimo klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai ir reikėtų vadovautis Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašu (toliau - Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583, ir visais atvejais Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Todėl, jeigu paklausime nurodytas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys būtų priskirtinas inžineriniams statiniams, tai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3 punkto nuostatom, jis turėtų būti statomas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Atraminės Sienelės Statyba
Planuojant statyti atraminę sienelę ant sklypo ribos ir arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą). Taip pat privalomi sutikimai, jei atraminės sienelė statoma savo sklype ir atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Statybą Leidžiantys Dokumentai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nėra.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Pasitikrink ar reikia leidimo statybai. Šaltinis: vtpsi.lt
Kur Kreiptis Kilus Klausimams?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Svarbu Žinoti
- Prieš pradedant bet kokias statybas ar želdinių sodinimą šalia kelio ar sklypo ribos, būtina išsiaiškinti galiojančius reikalavimus ir apribojimus.
- Jei kyla abejonių, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais - savivaldybės architektais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojais ar kitais ekspertais.
- Nepamirškite, kad nesilaikant reikalavimų, galite susidurti su teisinėmis pasekmėmis ir privalomais nurodymais pašalinti pažeidimus.
Tikimės, kad ši informacija padės jums planuojant statybas ar kitus darbus šalia kelio ar sklypo ribos!