Pradėti lankyti mokyklą - svarbus ir jaudinantis žingsnis kiekvieno vaiko gyvenime. Pirma klasė žymi naują etapą, kuriame atsiranda daugiau atsakomybės, kasdienės rutinos ir naujų iššūkių. Geras pasiruošimas padeda vaikui jaustis saugiai, pasitikėti savimi ir noriai pradėti pažintį su mokymusi.
Kaip pasiruošti pirmai klasei?
Kauno technologijos universiteto edukologė, mokytoja dr. pataria, į ką atkreipti dėmesį ruošiant vaiką mokyklai:
- Įvertinkite vaiko savarankiškumą: ar jis geba pats apsirengti, susidėti daiktus į kuprinę, užsirišti batus, naudotis tualetu, išsipūsti nosį? Taip pat svarbu, ar vaikas moka prireikus paprašyti pagalbos.
- Apsilankykite mokykloje: rekomenduojama dar vasarą apsilankyti su vaiku būsimoje mokykloje, kartu apžiūrėti erdves, nueiti į tualetą, pasitreniruoti, kaip juo naudotis, kaip užsirakinti ir atsirakinti.
- Praktikuokitės namuose: pravartu namuose kartu pasipraktikuoti, kaip ruoštis mokyklos dienai: kaip susikrauti kuprinę, pasidėti daiktus, pasiruošti drabužius.
Kitas svarbus įgūdis - gebėjimas laikytis susitarimų. Mokykloje galios daugybė taisyklių: „sėdėk ramiai“, „išklausyk kitą“, „kelk ranką“, „bendrauk pagarbiai“. Vaikams, kurie yra impulsyvūs ir neturi įpročio laikytis susitarimų, tai gali tapti iššūkiu - gali kilti netinkamo elgesio situacijų, mažėti motyvacija mokytis. Todėl rekomenduojama dar vasarą namuose įvesti aiškią taisyklių ir pasekmių sistemą bei jos nuosekliai laikytis.
Taip pat svarbu išmokyti vaiką atpažinti ir išreikšti savo poreikius bei jausmus. Vaikas turėtų gebėti pasakyti, kas jam nutiko, kaip jis jaučiasi. Mokykite jį įvardyti pagrindines emocijas - pyktį, baimę, nerimą, liūdesį, džiaugsmą - bei fizinius pojūčius, tokius kaip galvos ar pilvo skausmas, pykinimas. Svarbu, kad vaikas pažintų savo kūną, žinotų kūno dalių pavadinimus, taip pat - intymių vietų ribas.
Nepamirškite ir saugumo žinių: vaikas turėtų žinoti savo vardą, pavardę, tėvų vardus, gyvenamosios vietos adresą, bent vieną telefono numerį. Vasarą labai svarbu išlaikyti nuoseklią dienotvarkę. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, skirti bent 15 minučių skaitymui ir rašymui. Sudarykite galimybes vaikui bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti laisvuose žaidimuose - jie ypač svarbūs socialinių įgūdžių formavimuisi. Kiekvieną vakarą kartu skaitykite knygas, aptarkite dienos įvykius.
Motyvacija ir sėkmės jausmas
Vaiko motyvaciją labiausiai stiprina sėkmės jausmas. Jei norite, kad jūsų vaikas aktyviai įsitrauktų į mokymosi procesą, labai svarbu pastebėti ir įvertinti net menkiausią jo pažangą. Nelyginkite vaiko su kitais - lyginkite tik su pačiu vaiku, jo asmeniniu augimu. Girkite ne tik už rezultatą, bet visų pirma - už pastangas ir įdėtą darbą. Mokymasis turėtų būti natūraliai įtraukiantis, žaismingas ir malonus. Žaiskite mokomuosius žaidimus kartu su vaiku - bendras laikas ne tik stiprina ryšį, bet ir padeda vaikui suvokti, kad mokytis galima smagiai.
Padėkite jam skaityti: skiemenuokite, garsiai tarti žodžius, keiskitės sakiniais - vieną skaito vaikas, kitą jūs. Naudokitės kasdienėmis situacijomis: važiuojant automobiliu skaitykite kitų automobilių numerius, eidami gatve - parduotuvių pavadinimus. Labai svarbu kantriai reaguoti į nesėkmes. Kai vaikui nesiseka, palaikykite jį. Pasidalykite savo patirtimi: papasakokite, kaip patys mokėtės skaityti, kokia buvo jūsų pirma perskaityta knyga ir kaip tada jautėtės. Net vykstant atostogauti prie jūros ar ežero, verta į kuprinę įsidėti knygą.
Motyvuoti galima ir kūrybiškai - fotografuokite vaiką su kiekviena perskaityta knygele, nuotraukas siųskite seneliams ar pakabinkite kambaryje. Svarbiausia, ką tėvai gali padaryti - parodyti vaikui pasitikėjimą. Leiskite jam suprasti, kad tikite jo gebėjimu savarankiškai susidoroti su nauja situacija.
Pirmosiomis savaitėmis labai svarbu išlaikyti pastovų ritmą - laiku kelkitės, ramiai palydėkite vaiką iki mokyklos durų ir stenkitės nevėluoti jo pasiimti. Stabilus dienos režimas ir jūsų punktualumas stiprina vaiko saugumo jausmą. Jei vaikas pamiršo sportinį krepšį ar užkandžius, nepulkite jų vežti į mokyklą. Tokie momentai - puiki proga mokytis atsakomybės. Vakare aptarkite situaciją: „Kaip jauteisi, kai neturėjai to, ko reikėjo?“, „Ką galime daryti, kad kitą kartą taip nenutiktų?“. Nuolat priminkite vaikui, kad tikite jo sėkme, net jei pradžioje būna sunku. Pasidalykite ir savo patirtimi: kaip jautėtės, kai pradėjote naują darbą ar susidūrėte su nežinomybe. Pasakykite, kas jums padėjo įveikti nerimą, baimę.
Tėvų vaidmuo ir bendradarbiavimas su mokytoju
Svarbu nepamiršti: mokykla ir mokymasis - tai vaiko pareigos, panašiai kaip darbas - jūsų. Tėvų vaidmuo - padėti vaikui prisitaikyti, palaikyti ir palaipsniui ugdyti savarankiškumą, tačiau atsakomybės už mokslus perimti nereikia. Svarbu suprasti, kad mokytojas ir visa mokyklos bendruomenė siekia to paties tikslo - jūsų vaiko sėkmės. Skirkite laiko susipažinti su vaiko mokytoju - tai padės užmegzti tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Papasakokite apie savo vaiką: jo stiprybes, pomėgius, baimes ar specifinius poreikius. Pasikalbėkite apie klasėje taikomas taisykles ir susitarimus - tai leis tas pačias nuostatas taikyti ir namuose, užtikrinant nuoseklumą. Jei kyla klausimų ar abejonių, nebijokite kreiptis į mokytoją tiesiogiai. Dar prieš prasidedant mokslo metams pasidomėkite mokyklos vertybėmis, misija, vizija ir vidaus tvarka. Galiausiai - gerbkite mokytojo laiką ir asmeninį gyvenimą. Venkite rašyti žinutes vėlai vakare ar skambinti savaitgaliais, nebent tai tikrai būtina.
Visuomeninis ugdymas pradinėse klasėse
Visuomeninis ugdymas skirtas plėtoti pozityvų mokinių santykį su savimi, kitais žmonėmis, gyventi ir veikti demokratinėje visuomenėje, sparčiai besikeičiančioje daugiakultūrėje aplinkoje. Mokinys pagal savo galias ir gebėjimus formuojasi požiūrį į pasaulį, jame vykstančius reiškinius nagrinėja praeitį, analizuoja dabartį, projektuoja ateitį. Šiam požiūriui formuotis įtaką turi bendraamžių ir suaugusiųjų požiūris į pasaulį, jo reiškinius ir procesus, technologijos, medijos.
Siekiama, kad visuomeninio ugdymo dalykas pradinio ugdymo pakopoje apimtų aktualų ir naudingą turinį, padedantį mokiniui pažinti save kaip asmenį, kaip įvairių bendruomenių narį, suprasti, kad praeities įvykiai, ekonominiai reiškiniai veikia šalies ir jos piliečių dabartį, ateitį. Visuomeninio ugdymo dalykas pradinio ugdymo pakopoje atveria įvairių integracijos su kitais mokomaisiais dalykais - gamtos mokslais, matematika, menais, doriniu ugdymu, užsienio kalbomis ir kt. - galimybių.
Programoje išskirtos trys ugdymosi sritys:
- Visuomenės veiklos pažinimas ir komunikavimas
- Orientavimasis istoriniame laike, geografinėje erdvėje ir rinkoje
- Tyrinėjimas ir interpretavimas
Programoje pateiktos pasiekimų sritys yra bendros, nuo 1 iki 4 klasės, kiekvienam koncentrui (1 - 2 klasės, 3 - 4 klasės) numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje mokymo(-si) turinys pateiktas 1-4 klasėms. Mokymo(-si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(-si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas.
Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimų lygių požymis nurodo mokinio siekiamus rezultatus.
Visuomeninio ugdymo dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad mokiniai įgytų bendrą supratimą apie žmonių gyvenimą socialinėje, kultūrinėje, gamtinėje aplinkoje, suvoktų joje vykstančius reiškinius ir procesus, jų kaitą laike ir erdvėje, ugdytųsi vertybines nuostatas bei gebėjimus, būtinus aktyviai ir atsakingai veikti kartu su kitais sprendžiant kasdienio gyvenimo bei artimiausios aplinkos problemas.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Pagrindiniai visuomeninio ugdymo uždaviniai:
- Mokiniai pažįsta save, formuojasi pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis, artimiausia socialine, kultūrine, ekonomine gamtine aplinkomis.
- Tyrinėdami artimiausioje aplinkoje vykstančius įvykius, reiškinius bei procesus, susijusius su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės gyvenimu, istorija ir socialine aplinka aiškinasi kaip nuosekliai ir kryptingai planuoti savo veiklą, pasirinkti ir taikyti tinkamus pažinimo metodus, daryti apibendrinimus ir formuluoti išvadas.
- Remiantis įvairiuose šaltiniuose nagrinėjama informacija, mokiniai skatinami ją tinkamai pritaikyti pažįstamuose ir naujuose kontekstuose.
- Aptardami artimiausios aplinkos (šeimos, klasės, vietos bendruomenės) problemas, santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, mokiniai mokomi mąstyti kritiškai, įgytą patirtį pritaikyti praktiškai, siūlyti būdus problemoms spręsti.
Mokomi įgytas žinias ar išmoktą problemos sprendimo būdą pritaikyti tokioje pačioje ar analogiškoje situacijoje. Paaiškina, kad praeityje vykę istoriniai įvykiai veikia dabartį ir ateitį. Pažindami, tyrinėdami artimiausią sociokultūrinę, gamtinę aplinką, praeitį, mokiniai ugdosi gebėjimus ir nuostatas kryptingai mokytis ir tobulėti, pasitelkia tyrinėjimą kaip pagrindinę mokymo(si) strategiją.
Pažindami ir nagrinėdami žmonių gyvenimą bendruomenėje, mokiniai tyrinėja demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos pagrindinius gyvavimo principus ir vertybes (žmogaus teisės ir laisvės, teisingumas, lygybė, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atsakomybė ir kt.). Mokiniai mokomi artimiausioje aplinkoje pastebėti ir suprasti demokratinio gyvenimo bruožus, susijusius su žmogaus teisėmis, įstatymais, valstybės valdymo institucijomis, dalyvavimu valstybės valdyme, atpažinti Lietuvos valstybės simbolius (vėliavą, herbą, himną), paaiškinti jų reikšmę, suprasti valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių, atmintinų dienų esmę.
Mokiniai mokomi suprasti kas yra pilietis, elementariai nusakyti savo teises ir pareigas. Mokiniai skatinami svarstyti, apie tai, todėl valstybėms svarbu bendradarbiauti. Mokiniai, pažindami praeitį, mokomi atpažinti pilietiškumo, demokratijos raišką to meto žmonių, bendruomenių gyvenime. Nagrinėjama socialinės, kultūrinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos įtaka žmonių veiklai ir gyvensenai, gamtinės aplinkos ir žmogaus gyvenimo sąlygų regioniniai skirtumai.
Kurdami pasakojimus apie dabartį ir praeitį, artimiausioje socialinėje aplinkoje vykstančių reiškinių ir procesų poveikį žmogui mokiniai aiškinasi kaip parinkti ir vartoti verbalines ir neverbalines raiškos priemones ir formas. Mokiniai tyrinėja įvairius informacijos šaltinius, rengia pristatymus, kuriuose derina vaizdo medžiagą, garso įrašus ir tekstą. Bendraudami ir bendradarbiaudami sprendžiant artimiausios aplinkos problemas, dalyvaujant klasės, mokyklos, bendruomenės veiklose, mokiniai aiškinasi, kaip taikyti skirtingas komunikacijos priemones (komunikuodami individualiai bei grupėje).
Mokiniai skatinami pažinti save ir kitus, įžvelgti ir paaiškinti savo ir kitų elgesio ir veiklos artimiausioje aplinkoje priežastis ir pasekmes. Mokiniai diskutuoja apie pozityvų ir atsakingą elgesį, aiškinasi, kaip jis padeda bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, siekti tikslų. Dalyvaudami bendrose veiklose, spręsdami kylančius konfliktus ir (ar) problemas, mokiniai analizuoja, kaip naudotis nesudėtingomis emocijų valdymo strategijomis. Bendraudami ir bendradarbiaudami su bendraamžiais ir suaugusiais, aiškinasi kaip tinkamai reikšti mintis, toleruoti ir gerbti kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Tyrinėja, kaip žmones sieja socialiniai ryšiai, kurie grindžiami susitarimais ir įsipareigojimais. Atpažįsta, įvardija ir vadovaujasi vertybėmis, kurios padeda siekti sėkmės asmeniškai ir bendruomenei. Dalyvaudami artimiausioje aplinkoje vykstančiuose procesuose, mokiniai siūlo pokyčių idėjas. Pagal savo galias prisideda prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovės kūrimo. Atsakingai dalyvauja vietos bendruomenės veikloje, spręsdami konfliktus, išsakydami savo nuomonę stengiasi neįžeisti kito, tausoja savo ir kitų (bendraamžių ir suaugusiųjų) sveikatą.
Tyrinėdami artimiausią socialinę, ekonominę, kultūrinę, gamtinę aplinką, praeitį, mokiniai skatinami susieti tarpusavyje įvairias žinias, jomis dalintis, pertvarkyti informaciją pasitelkdami turimą patirtį ir vaizduotę, pateikti naujas įžvalgas apie nagrinėjamus įvykius, reiškinius ir procesus. Kuria artimoje aplinkoje esančių objektų modelius, rekonstrukcijas, vietovės planus, projektuoja, ieško problemų spendimų. Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, bendruomenės veikloje, mokiniai skatinami kelti ir siūlyti idėjas, kaip spręsti nesudėtingas situacijas ir (ar) problemas artimiausioje aplinkoje. Mokomi vertinti iškeltas idėjas, argumentuoti savo pasirinkimus, numatyti kas ir kaip įgyvendins idėjas. Analizuoja kokie galimi iškeltų idėjų išraiškos būdai, kokios informacijos, išteklių ir laiko reikės joms įgyvendinti.
Mokiniai skatinami pažinti ir nagrinėti reikšmingus kultūros objektus, reiškinius, elementariai paaiškinti jų reikšmę visuomenei ir valstybei. Susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio kultūros tradicijomis. Artimiausioje aplinkoje esančius istorinius, kultūrinius objektus, reiškinius mokiniai skatinami sieti su šeimos, bendruomenės, visuomenės ir valstybės tradicijomis, įsitraukti į jų puoselėjimą ir naują įprasminimą. Mokiniai skatinami aktyviai ir atsakingai dalyvauti artimiausioje aplinkoje vykstančioje kultūrinėje veikloje (švenčiant valstybines, tarptautines šventes, minint reikšmingų istorinių įvykių datas ir pan.).
Mokiniai veikdami šiuolaikiškoje aplinkoje, tyrinėja, kaip naudoti skaitmenines mokymo(si) priemones. Pritaikydami šiuolaikinių technologijų galimybes (informacijos paiešką, mobiliąsias programėles ir kt.), kuria projektus, renka medžiagą, sudarinėja skaitmeninius maršrutus. Tyrinėdami įvairias temas naudoja šaltinius, vizualiąją medžiagą, tikrina informacinius kanalus. Sėkmingai naudojasi skaitmeniniu turiniu kurdami įvairių tipų tekstus (pasakojimą, žinutę, interviu), formuluodami išvadą ar nuomonę. Renkasi ir atskiria patikimus ir legalius šaltinius, suprasdami, kad įvairi vieša skaitmeninė informacija, yra intelektinė nuosavybė. Atsakingai, saugiai ir etiškai veikia skaitmeninėje erdvėje tiek rinkdami informaciją, tiek ja dalindamiesi su kitais, tiek bendraudami ir bendradarbiaudami. Skaitmeninius, komunikacinius įrenginius naudoja kaip mokymo(-si) įrankius, tyrinėdami ir kurdami turinį.
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Pavyzdžiai:
- A1. Aš - bendruomenės narys. 1-2 klasių koncentras. Tyrinėjami įvairių bendruomenių pavyzdžiai, aptariama, kad mokinys yra įvairių bendruomenių narys, kalbama, kaip save pristatyti naujoje socialinėje aplinkoje, nagrinėjama, kaip elgtis su kitais bendruomenės nariais. Tyrinėjami žmonių poreikiai, pomėgiai, kalbama, kad nuomonės gali būti panašios ir gali skirtis.
- A2. Darbas - asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis. 1-2 klasių koncentras. Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. 1-2 klasių koncentras. Analizuojama, kas yra taisyklės, bendruomeniškumas ir susitarimai veikiant kartu.
- A3. Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos įvykių, švenčių ar šeimos tradicijų. Paaiškina, kas yra karta, kaip tarpusavyje yra susijęs skirtingų kartų gyvenimas. Praeities tyrinėjimas. 1-2 klasių koncentras. Aptariamos praeities, dabarties ir ateities sąsajos: laiko tėkmė ir kaita, kalbame kaip suprantame laiką, kuo matuojamas laikas dabar ir praeityje.
- A4. Nurodo vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Metų laikų kaita. 1-2 klasių koncentras. Aptariant pavyzdžius, aiškinamasi, kaip keičiasi metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris.
- A5. Orientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1-2 klasių koncentras. Susipažįstama su artimos aplinkos (klasės, kiemo) planu, aptariama, kuo skiriasi piešinys nuo plano.
Etikos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad etikos pamokose mokiniai ugdytųsi atsakomybę už savo žodžius, veiksmus, santykius su kitais žmonėmis, visuomene, gamta ir pasauliu bei virtualia realybe, gebėjimą suprasti ir užjausti ne tik artimus, bet ir geografiškai bei patirtimi nutolusius asmenis, gebėjimą nesitaikstyti su prievarta, neteisingumu, patyčiomis, padėti kitam ištikus nelaimei.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Etikos dalykas skatina humanitarinį mokinių smalsumą, jų susidomėjimą asmens tapatumu ir įvairiomis jo raiškos formomis: požiūrį į save, santykius su kitu asmeniu, su visuomene ir gamta.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas. Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti ir realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis. Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą.
Etikos dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu. Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis.
Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias). Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.
Alternatyvūs ugdymo būdai
Pagal Lietuvoje 2019 m. gruodžio 3 d. Seime priėmus ugdymosi šeimoje įteisinimo įstatymo projektą XIIIP-3329(2), Lietuvoje vėl galima legaliai rinktis Ugdymosi šeimoje mokymo organizavimo būdą, sudarant sutartį su mokykla.
Visoje Lietuvoije aktyviai buriasi šeimos, besidominčios UŠ ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai turi galimybę pabendrauti, užmegzti santykius vieni su kitais, tėvai - pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo.
Lankstus mokymosi šeimoje tvarkaraštis leidžia įsigilinti į dalykus, kurie tau įdomūs. Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc. Besimokant namuose, galima iš karto gauti atsaką į tai, kas tave domina, ir padrąsinimą. Vaikui svarbiausia yra tai, kas jam rūpi dabar.
Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Labai gaji tradicija atitolinti tėvus nuo vaikų, o vaikus - nuo tėvų. UŠ ugdo savimotyvaciją, asmeninių tikslų išsikėlimą ir jų siekimą. UŠ orientuotas į tai, kad išsilavinimo reikia pačiam besimokančiajam. Tyrimai rodo, kad šeimoje mokomi vaikai apie 15-30 proc.
Šeimoje galės būti mokomi vaikai nuo 7(6) iki 18 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Įstatymas nenumato išsilavinimo reikalavimų tėvams.
Ang. - „distance learning“ - tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Poįstatyminiuose Lietuvos teisės aktuose ši sąvoka apibrėžta kaip mokymas, skiriamas besimokančiajam, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės nėra galimybių lankytis mokymo įstaigoje. Toks besimokantysis namuose yra lankomas švietimo darbuotojų, taip sudarant jam sąlygas mokytis pagal bendrojo lavinimo programą.
Namų mokymas skiriamas 1 - 10 klasių mokiniams pagal gydytojų medicininės komisijos išvadas ir tėvų prašymą. Pradinės klasės mokinį moko vienas pradinių klasių mokytojas, o vyresniųjų klasių mokinius moko dalykų mokytojai.
Mokykla - antrieji namai, kuriuose gyvename nuo 7:30 iki 18 valandos! „Šaltinėlio“ privati mokykla ir VKIF licėjus „Forumas“ įsikūrusi Vilniaus senamiestyje (J .Basanavičiaus g. 12), erdviame pastate, pritaikytame ugdymo proceso plėtrai ir kultūrinei veiklai. Dideliame vidiniame kieme ir lauko terasoje vaikai galės ne tik mokytis, bet ir žaisti, sportuoti, ilsėtis, organizuoti šventes gryname ore.
Patalpos pritaikytos skirtingoms veikloms, todėl greitu metu čia atidaromas naujas privatus darželis. Atskiras darbas su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais. Vienas svarbiausių mokyklos veiklos principų - individualizuotas ugdymas. Visi mokiniai skirtingi, nevienodi ir jų lūkesčiai. Šios kainos taikomos nuo 2024 m. Po pamokų vaikus kviečiame į būrelius.