Pamatų Gylis Lietuvoje: Svarbiausi Aspektai

Pamatų montavimas yra vienas iš svarbiausių ir didžiausią reikšmę turinčių statybos etapų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą pamatų tipą. Pamatų gylis - vienas iš esminių aspektų, užtikrinančių pastato stabilumą ir ilgaamžiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo ko priklauso pamatų gylis Lietuvoje, kokie veiksniai daro įtaką šiam parametrui ir kaip užtikrinti tinkamą pamatų įrengimą.

Nuo Ko Priklauso Pamatų Gylis?

Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nereikėtų. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą - gruntą. Pašalinės konsultacijos su pažįstamais ar statybininkais neturėtų įtakoti, kokie pamatai jūsų namui reikalingi, tuo labiau, kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas.

Planuojant namo statybą, reikia žinoti, kad nuo pasirinkto pastato konstrukcijų tipo priklausys namo svoris. Pamatai perima pastato svorį ir perduoda jį gruntui. Perduodant apkrovą, gruntas tankėja, ant jo stovintys pamatai nusėda. Skirtingos apkrovos, įvairaus dydžio ir formos pamatai sėda nevienodai. Pastatų laikančiosios sienos nevienodai sėsdamos įlinksta, išlinksta, susisuka, sienose atsiveria plyšiai. Todėl, planuojant namo statybą, svarbu pasirinkti tinkamus pamatus, kurių pagrindinė funkcija - perimti visas statinio apkrovas ir perduoti jas žemiau esančiam gruntui, užtikrinant stiprumo ir patvarumo reikalavimus.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pamatų gylį:

• Grunto tipas ir savybės: Grunto tipas - molingas, smėlis ar kitas. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis, ar priemolis - turi savo atsparumo savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas „sės“. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas, tai įtakoja būtent “sėdantys” pamatai.
• Žemės įšalo gylis: Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Įšalo gylis bei gruntiniai vandenys daro didelę įtaką pamatui. Kai temperatūra grunte tampa neigiama, aukštai esantis gruntinis vanduo gali užšalti. Šaldamas vanduo virsta į ledą ir plečiasi apie 10 %, taip "stumdamas" ant jo pastatytą konstrukciją į viršų, kas vėliau pasireiškia trūkinėjančiomis sienomis ar pamatu. Tiesa, tai labai priklauso nuo grunto - molingas gruntas plėsis labiau, o smėliniai gruntai tam atsparesni. Šiuo atveju taip pat labai svarbus įšalo gylis. Standartiškai Lietuvoje vidutiniu įšalo gyliu laikomas 1,2 m, tačiau gruntas įšąla ir giliau.
• Gruntinių vandenų lygis: Gruntinių vandenų lygis - jeigu jis labai arti paviršiaus, toks gruntas daugiau “judės”, t.y. Žiemą užšalę vandenys virsta ledu, todėl jų apimtis padidėja keliais procentais. Jeigu pamatai stovi negiliai, žiemą gruntas išstums juos, o pavasarį - atvirkščiai.
• Ar planuojama name turėti rūsį: Jeigu name planuojamas rūsys, pamatų tipas ir gylis bus skirtingi, nei tuo atveju, jei rūsio nebus. Juostiniai pamatai yra bene vienintelė racionaliai ekonomiška galimybė norintiems turėti rūsį - kitų rūšių pamatai, tokie kaip poliniai ir plokštuminiai, dėl savo specifikos šios galimybės nesuteikia. Dauguma šiuolaikinių namų savininkų rūsio apskritai atsisako, tačiau kiti namų savininkai planuoja turėti daugiau erdvės ir rūsį įsirengia.
• Pastato konstrukcinės ypatybės: Jeigu namas konstrukciškai yra lengvas, gruntas neįšalantis, dažniausiai parenkami poliniai pamatai.

Įšalo Gylis Lietuvoje

Lietuvoje smėlinguose gruntuose įšalo gylis siekia 1,2 m, o molio ar priemolio - 1,5 m. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio.

Pamatų Gylis Priklausomai Nuo Grunto Tipo

Pamatų įgilinimas Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio. Po vidinėmis sienomis gali būti ir seklesnis, nei po išorinėmis, bet negali būti sekliau kaip 0,4 m nuo žemės paviršiaus.

Kai nėra planuojama įrengti rūsio, pamatai turi būti įrengiami pakankamai giliai, kad perneštų pastato svorį į kietąjį gruntą ir apsaugotų nuo šalčio poveikio. Įprastai pamatai turėtų būti įkasti bent iki vietinio šalimo gylio, kuris Lietuvoje siekia apie 1-1,2 metro. Jei molis yra pakankamai tvirtas ir stabilus, gali būti sumažintas poreikis gilintis iki 1 metro, tačiau svarbu atsižvelgti į visas minėtas aplinkybes, kad būtų užtikrintas pastato stabilumas.

Pamatų Tipai ir Jų Gylis

Išskiriami trijų tipų pamatai: poliniai, seklieji ir gilieji. Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai. Šių pamatų įvairovė bei panaudojimo lankstumas leidžia naudoti juos ne tik kai reikia perimti dideles vertikalias apkrovas, jie pasiteisina ir kai apkrovos nėra didelės. Poliniai pamatai naudojami ir nedidelio svorio mediniams namams, skydiniams ar karkasiniams namams. Jie įrengiami ten, kur stiprus gruntas slūgso giliai. Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jeigu gruntas netvirtas, galima kloti kombinuotus pamatus - ant gręžtinių dėti juostinius.

Aptarkime pagrindinius pamatų tipus ir jų įgilinimo ypatumus:

Poliniai Pamatai

Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m. Polinių pamatų privalumai. Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis - betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas.

Poliniai pamatai pagal įrengimą skirstomi į: gręžtinius, spraustinius ir kaltinius polius. Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Gręžtinių polių skerspjūvių, priklausomai nuo rangovo turimos įrangos, skersmuo kinta nuo 300 mm iki 1200 mm. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams.

Esame susidūrę su atvejais kai buvo gręžiami 2,5 metrų gylio poliai nors pagal grunto savybes būtų užtekę ir 1,7 m gylio polių.

Vykdant polių gręžimo darbus vandeninguose, durpinguose ar smėlinguose gruntuose, gręžinių sienos dažnai užgriūva, tokiu būdu neįmanoma įrengti kokybiškų polių. Mūsų naudojama įranga betoną į gręžinį tiekia per tuščiavidurį grąžtą po truputį keliant grąžtą į viršų. Ši technologija užtikrina tolygų gręžinio užpildymą betonu ir leidžia išvengti gręžinio sienų užvirtimo betonavimo metu bei išstumia perteklinį vandenį.

Gręžtiniai poliai savo pavadinimą gavo dėl to, kad jų įrengimui grunte iš pradžių daromi 30-40 cm skersmens gręžiniai 1-2,5 m žingsniu tarp jų centrų. Gręžiniai daromi pagal planuojamo pamato perimetrą. Polius sustiprina armuojančiu karkasu. Visų įrengtų gręžtinių polių antžemines dalis pagal perimetrą tarpusavyje sujungia rostverku - konstrukcija iš tuščiavidurių forminių blokelių arba gelžbetoninio žiedo. Rostverko dugne kloja putų polistirolo plokštes, armuoja ir užpildo vidinę ertmę betonu.

Daugeliu atveju gręžtinių polinių pamatų statybos kaina yra ženkliai mažesnė lyginant su kitais pamatų tipais. Faktas, kad beveik 90 % individualių namų Lietuvoje yra statoma ant polinių pamatų tik patvirtina šio pamatų tipo ekonomiškumą ir patikimumą.

Finnfoam turi specialų sprendimą poliniams pamatams - U profilį, t.y. iš ekstrudinio putplasčio suformuotas klojinys į kurį supilamas betonas, lygiai taip pat, kaip montuojant įprastus klojinius, tačiau šiuo atveju jums nereikia nuomotis klojinių, jų surinkinėti, vėliau išmontuoti ir klijuoti šiltinimo medžiagą, su U profiliu viskas padaroma vienu metu. Jų maksimalus aukštis 56 cm, kadangi visas rostverkas yra apsaugotas nuo sąlyčio su gruntu, tai pilnai pakanka tokio aukščio pamato rostverko.

Gręžtiniai pamatai tinka, kai gruntas yra iš molio, nėra labai vandeningas ar smėlėtas. Vienas iš didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų yra šalčio tiltai, atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį.

Juostiniai Pamatai

Pradžioje vyksta pamatų duobės kasimo darbai. Iškasos gylis ir plotas formuojami pagal suprojektuotus pamatų matmenis. Sustiprinant, sutvirtinant ir suskirstant gruntą po būsimais pamatais neretai naudojama geotekstilė. Pamatų įrengimui tinkamas geotekstilės tankis - 250-300 g/m². Ant suplukto grunto kloja polistireninio putplasčio plokščių sluoksnį.

Monolitiniai pamatai - tai vientisa betono ar gelžbetonio struktūra. Dėl savo didesnio atsparumo, dažniausiai naudojami keliaaukščių mūrinių namų statybose, taip pat namams statomiems ant molingų ar smėlingų su molio priemaišomis gruntų, kurie turi savybę plėstis. Gelžbetoniniai monolitiniai pamatai atsparesni deformacijai.

Lyginant su poliniais, įrengiant juostinius pamatus sunaudojama daugiau betono, reikia atlikti daugiau kasybos darbų, ilgesnis jų įrengimas, tačiau nereikia samdyti specialistų su gręžtiniams pamatams įrengti skirtomis mašinomis. Juostiniai tradiciškai įrengiami paprasčiau, todėl tai gali būti ir ekonominis argumentas - didžiumą darbų padarant patiems, galima ir sutaupyti.

Juostinis pamatas daromas 1,25m gylio koks yra įšalo gylis Lietuvoje.

Namo pamatas įrengiamas tose vietose, kur pagal projektą numatytos laikančios namo sienos bei pertvaros.

Surenkami juostiniai pamatai panašūs į monolitinius pamatus, tačiau skiriasi viena esmine savybe - jiems įrengti nereikia montuoti klojinių, tik iškasti tranšėją ir jos dugne pakloti pagrindą - pagalvę. Gelžbetonio padai ir blokai pamatams. Surenkami armuotų blokų pamatai naudotini esant didesnėms apkrovoms. Įsirengiant rūsį.

Plokštuminiai Pamatai

Plokštuminiai pamatai daug šiltesni nei tradiciniai, itin tinkami statant ant silpnų gruntų. Plokštuminiame pamate tolygiai pasiskirsto namo apkrovos visame pamato plote. Plokštuminis pamatas yra gelžbetoninis monolitas, galintis atlaikyti labai dideles apkrovas. Plokštuminis pamatas įrengiamas nuėmus viršutinį dirvožemio sluoksnį ir jį išlyginus.

Monolitinio gelžbetonio plokštuminio pamato plokštės visiškai atskiria pamatą nuo grunto. Tai užtikrina itin geras plokštuminio pamato šilumos izoliacines savybes, eliminuoja šilumos tiltelius, kurių sunku išvengti įrengiant tradicinius pamatus.

Pamatų Hidroizoliacijos Svarba

Pamatams neišvengiamai tenka atlaikyti neigiamus požeminės drėgmės ir atmosferinių kritulių poveikius. Norint išvengti betono irimo būtina pasirūpinti pamatų hidroizoliacija dar prieš užkasimą. Vienas iš tradicinių ir populiarių būdų yra tepamosios bituminės mastikos sluoksnis ant pamatų betono vertikalaus ir horizontalaus paviršiaus. Deja, senosios bituminės mastikos nepasižymi ilgalaikiu sandarumu.

Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją. Izoliacijos būna dviejų tipų: vertikalios ir horizontalios.

• Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra. Ši hidroizoliacija įrengiama išorinėje pamato pusėje.
• Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas. Tokia hidroizoliacija įrengiama pamato viršuje.

Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos. Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu).

Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidoizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą. Be pamatų atkasimo, nuvalymo, ypač didelę problemą sudaro plyšių, pro kuriuos drėgmė veržiasi į pastatą, radimas.

Pamatų Šiltinimas

Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas. Šiltinamasis sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 cm.

Gruntiniai Vandenys ir Drenažas

Drėgname sklype, kokių Lietuvoje dažnai pasitaiko, teks papildomai pasirūpinti pamatų drenažo sistemos įrengimu dar iki užpylimo žeme. Drenažinės tranšėjos gylis turėtų būti 20 cm žemiau grunto įšalo gylio. Pvz., jeigu sklypo grunto įšalo gylis siekia 1,2 m, reiškia tranšėją reikia kasti iki 1,4 m gylio.

Į tranšėjos dugną supila stambios frakcijos smėlio ir žvyro sluoksnį (5-10 cm) ir sutankina. Tranšėjos dugną ir sieneles galima apkloti geotekstile (drenažui rekomenduojama 200 ir 250 markės geotekstilė). Jos kraštus laikinai užfiksuoja tranšėjos viršuje. Geotekstilė tinka sklypams su priesmėlio gruntu, ji veikia kaip filtras ir apsaugo drenažinius perforuotus vamzdžius nuo užteršimo prasiskverbusiomis grunto dalelėmis.

Apie 5 m atstumu nuo pastato reikia iškasti vandens kolektoriaus duobę. Į ją bus nukreipiamas visas vanduo ir drėgmė iš drenažinių vamzdžių. Duobės sienelės ir dugnas apklojami geotekstile, užpilami žvyro sluoksniu. Į dugną stačiai nuleidžiamas didelis kubilas iš PVC.

Pamatų Skilimas ir Jo Priežastys

Betoniniuose pamatuose neretai atsiranda plyšių ir įskilimų. Tai nutinka ir seniems, ir visai naujiems pamatams. Kur priežastis ir kaip išvengti pamatų įtrūkių? Gruntiniai vandenys yra per aukštai. Viena namo dalis kils ar leisis greičiau už kitą dalį.

Aptikus pirmą plyšį pamatuose neverta panikuoti, Nes visai gali būti, kad tai tik pavienis paviršinis plyšelis, kuris nesiplės ateityje. Stebėjimui užtepkite ant plyšio lopą iš statybinio gipso mišinio. Stebėkite lopą. Jeigu ilgą laiką jis neplyšta ir neskyla - reiškia, pamato plyšelis nepavojingas, paviršinis.

Svarbu: Pamatų tipą, polių gylį ir kitus pamatų parametrus turi paskaičiuoti ne statybininkas ir ne geologas, o kvalifikuotas architektas - konstruktorius. Prieš pamatų projektavimą būtina atlikti sklypo inžinerinius geologinius grunto tyrimus.

Patarimai Įrengiant Pamatus

• Atlikite grunto tyrimus: Prieš projektuojant namo pamatus, pirmiausia būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus. Netgi renkantis kartotinį (tipinį) projektą kiekvienu atveju pamatus reikia paskaičiuoti iš naujo, pagal jūsų sklypo atliktus inžinerinius geologinius tyrimus, nors perkant tokius projektus pamatai jau būna paskaičiuoti.
• Pasirinkite tinkamą pamatų tipą: Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą.
• Įvertinkite įšalo gylį: Pamatų įgilinimas turi būti žemiau įšalo gylio (Lietuvoje - 1,2 m).
• Įrengkite hidroizoliaciją: Pamatų hidroizoliavimas nuo gruntinio ir kritulių vandens.
• Apšiltinkite pamatus: Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį.

Pamatų Gylio Skaičiavimo Pavyzdys

Šioje lentelėje pateikiamas pavyzdinis pamatų gylio skaičiavimas atsižvelgiant į skirtingus grunto tipus ir įšalo gylį Lietuvoje:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai yra orientaciniai ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios sklypo situacijos ir pastato konstrukcijos. Tikslų pamatų gylį gali nustatyti tik kvalifikuotas konstruktorius, atlikęs visus reikiamus tyrimus.

Su pamatais neverta eksperimentuoti, juos būtina daryti tokius, kokius nurodo konstruktorius, nes jis atsako už tai, kad pamatai nesideformuotų ir nenusėstų. Nors rinkoje yra įvairių surenkamų blokelių pamatams, kurių lengvumas nurodomas kaip privalumas, visgi sunkesni betono blokeliai yra patikimi dėl savo masės ir stiprio. Ypač jei įrengiami juostiniai ar gręžtiniai poliniai pamatai su rostverku.

Tikslę pamatų kainą paskaičiuosime gavę pamatų projektą, žinodami polių ilgius ir kitus parametrus.

tags: #kokiam #gylio #turi #buti #pamatai