Nekilnojamojo Turto Dovanojimo Dokumentai: Viskas, Ką Turite Žinoti

Nekilnojamojo turto dovanojimas - tai procesas, kai vienas asmuo neatlygintinai perleidžia savo turtą kitam asmeniui. Šis procesas dažnai vyksta tarp šeimos narių, sutuoktinių ar kitų artimų žmonių. Aptarsime visus pagrindinius aspektus, kuriuos būtina žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą, įskaitant reikalingus dokumentus, mokesčius ir susijusius teisinius reikalavimus.

Nekilnojamojo Turto Dovanojimo Dokumentai

Norint teisiškai įforminti nekilnojamojo turto dovanojimą pas notarą, dovanojimo sutarties parengimui privaloma pateikti tam tikrus dokumentus. Dovanojimo sandoris laikomas galiojančiu tik tuomet, kai yra įformintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi šiam procesui, yra:

• Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo pasai arba asmens tapatybės kortelės.
• Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: prieš dovanojant turtą būtina pateikti turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pvz., nekilnojamojo turto Registrų Centro išrašas, pirkimo-pardavimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, žemė sklypo planas ir kt.
• Turto vertinimo ataskaita: norint objektyviai nustatyti dovanojamo turto rinkos vertę ateityje išvengiant ginčų ar neteisingo apmokestinimo.

Notaro patvirtinimas reikalingas, kad būtų užtikrintas dovanojimo sutarties teisėtumas. Nekilnojamojo turto dovanojimui taikoma ypatinga forma - notarinė dovanojimo sutartis, kurią būtina įregistruoti Registrų centre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos.

Dovanojimo procesas tampa sklandus tik tuomet, kai visi reikiami dokumentai yra paruošti iš anksto. Dokumentai reikalingi ne tik pačiam dovanojimo veiksmui, bet ir Registrų centrui, kuris įregistruoja naująjį savininką.

Mokesčiai ir VMI Reikalavimai

Svarbu žinoti, kad nekilnojamojo turto dovanojimas gali turėti tam tikrų mokesčių įsipareigojimų. Nekilnojamo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams, broliai ir seserys, sutuoktiniams, seneliams - nėra apmokestinamas.

Jei dovanojate turtą šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ir seneliams), dovanojimo mokestis nėra taikomas. Tai reiškia, kad gavėjas nereikia mokėti mokesčių valstybei, o dovanotas turtas turi būti deklaruojamas tik tuomet, kai įvyksta registracija VĮ Registrų centre. Nekilnojamo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams, broliai ir seserys, sutuoktiniams, seneliams - nėra apmokestinamas.

Tačiau VMI gali reikalauti sumokėti mokesčius, jei turtas dovanojamas asmeniui, kuris nėra artimas giminaitis. Jei nekilnojamasis turtas dovanojamas asmenims, kurie nėra pirmos eilės giminaičiai, mokesčiai privalomi, jei turto vertė viršija 2500 EUR. Tokiu atveju dovanos gavėjas turi sumokėti 15 proc.

Svarbu paminėti, kad sąlygos kiekvienu atskiru atveju gali skirtis, todėl būtina konsultuotis su VMI, kad būtų užtikrintas teisingas visų teisių ir pareigų įgyvendinimas.

Padovanoto Turto Apmokestinimas

Nekilnojamas turtas, gautas kaip dovana, nepaisant dovanotojo ir apdovanotojo tarpusavio giminystės ryšių, apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu tik tada, jei dovanos gavėjas 10 metų nuo dovanojimo datos neišlaikė savo nuosavybės teisės į dovanotą turtą ir perleidžia tokį turtą trečiajam asmeniui.

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis. Turto įsigijimo kaina nustatoma neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo turto mokestį arba gyventojų pajamų mokestį.

Profesionalus Turto Vertinimas Prieš Dovanojimą

Prieš dovanojant turtą svarbu tiksliai žinoti jo vertę. MARLEKSA siūlo profesionalias turto vertinimo paslaugas, padedančias nustatyti turto rinkos vertę, nesvarbu, ar tai būtų butai, namai, žemės sklypai, ar specifinio turto objektai.

Nustatant dovanojamo turto vertę, turite apsispręsti, pagal kurią vertę priimsite dovaną - pagal Registrų centro nustatytą vertę arba pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę. Jei vertė nėra žinoma arba kyla abejonių, gali būti atliktas vertinimas.

Dažniausiai rizikos kyla dėl netinkamų sutarties sąlygų, šeimos konfliktų, gavėjo skolų, galimo turto praradimo ar net situacijų, kai gavėjas po dovanos priėmimo nebesilaiko susitarimų. Dovanos atšaukimo sudėtingumas: dovaną galima atšaukti tik išskirtiniais atvejais (pvz., gavėjo blogas elgesys, kėsinimasis į sveikatą).

Nekilnojamojo turto dovanojimas negalioja be notaro, todėl būtent notaras užtikrina, kad sandoris būtų teisėtas, aiškus ir atliktas laisva šalių valia. Jis patikrina turto dokumentus, suvaržymus, nuosavybės istoriją, šalių tapatybę ir įvertina, ar dovanojimas nepažeidžia įstatymų.

Dažniausia problema - neaktualūs turto dokumentai. Jei kadastro duomenys neatnaujinti arba neįregistruoti papildomi statiniai, notaras priverstas sustabdyti procesą, kol dokumentai bus sutvarkyti. Kita dažnai pasitaikanti klaida - neįvertinta gavėjo finansinė padėtis. Dovanotas turtas tampa gavėjo nuosavybe iškart, todėl, jei gavėjas turi skolų, jis gali būti areštuotas. Taip pat itin reikšminga numatyti dovanotojo gyvenimo teisę. Galiausiai nemenkai problemų sukelia ir tai, kad dovanotojui ne iki galo paaiškinamos dovanojimo pasekmės.

Norint priimti teisingą sprendimą, svarbu suprasti, kuo skiriasi trys pagrindiniai nekilnojamojo turto perleidimo būdai.

Dovana gali būti atšaukta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei gavėjas elgiasi itin nedėkingai, smurtauja, grasina ar kitaip kelia pavojų dovanotojui.

Reikalingi asmens dokumentai, nuosavybės įrodymai, aktualūs kadastro duomenys, sutuoktinio sutikimas (jei turtas bendras), o kartais - ir papildomi dokumentai apie statinius ar suvaržymus.

Taip, dovanotas turtas gali būti įskaičiuojamas į asmens turtą vertinant teisę gauti socialinę paramą.

Taip, tačiau gyvenimo teisę būtina aiškiai įrašyti į dovanojimo sutartį, nustatant uzufruktą arba asmeninę gyvenimo teisę.

Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.

Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.

Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Nekilnojamo turto dovanojimas - jam galioja tie patys įstatymai. Tiek jeigu dovanojame giminaičiams, tiek jeigu kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta, kad neapmokestinamos turto perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.

Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka.

Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Ar man reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas? Taip, kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Ar paramos sutartis turi būti notarinės formos? Ne, jei paramos suma neviršija 14500 EUR, notarinė forma nėra būtina.

Kas yra šeimos turtas? Šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jis nuosavybės teise priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams, yra laikoma šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 str.).

Ar dovanojant artimam giminaičiui reikia mokėti mokesčius? Ne, dovanojant turtą sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Praktiniai Patarimai Prieš Dovanojant Turtą

• Įvertinkite teisinę būklę: Prieš pradedant dovanojimo procesą, svarbu įvertinti kelis esminius aspektus. Pirma, dovanojamo turto teisinė būklė turi būti tvarkinga - neturi būti įsiskolinimų arba areštų.
• Apsvarstykite pasekmes: Antra, reikėtų iš anksto apsvarstyti, ar dovanojimas nesukels nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui, kitiems paveldėtojams ar šeimos nariams. Dovanojimas tampa neatšaukiamas nuo sutarties pasirašymo momento, išskyrus įstatyme numatytas retas situacijas.
• Pasikonsultuokite su specialistais: Prieš dovanojant turtą būtina įvertinti keletą dalykų: ar dovana bus laikoma apmokestinamomis pajamomis, ar gavėjas priskiriamas artimųjų ratui, ar reikia vertės nustatymo, bei kokią įtaką dovanojimas turės ateities sandoriams (pvz., jei gavėjas turtą parduos).

Reikalingi Dokumentai Dovanojant Nekilnojamą Daiktą

Dovanojant nekilnojamą daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą, ar kt), notarui pateikiama:

1. Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas);
2. Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.);
3. Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka (su žemėtvarkos antspaudu, Valstybės įmonės Registrų centro antspaudu, kuriame pažymima, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir/arba sodų bendrijos pirmininko antspaudas);
4. Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą;
5. Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai. Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas, nepriklausomai nuo to, kad turtas įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu; jeigu turtas įgytas iki santuokos sudarymo, arba paveldėjimo/dovanojimo būdu, reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas;
6. Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą;
7. Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tevams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).

Mokesčių Skaičiavimo Pavyzdys

Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.

6 Pagrindiniai Dovanoto Turto Pardavimo Žingsniai

1. Susipažinimas su dovanoto turto detalėmis ir dokumentų nagrinėjimas.
2. Turto įvertinimas (rekomenduojama nepriklausomo vertintojo paslaugos).
3. Reklama ir rinkodara (aukštos kokybės skelbimai internete, socialiniuose tinkluose).
4. Derybos su potencialiais pirkėjais (atidumas ir finansinių galimybių įvertinimas).
5. Konsultacijos su specialistais (teisininkais, nekilnojamojo turto brokeriais).
6. Sandorio sudarymas notarų biure (reikalingi dokumentai, pažymos, leidimai).

Kada Galima Parduoti Dovanotą Turtą?

Dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.

Mokesčiai Po Dovanoto Nekilnojamojo Turto Pardavimo

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei:

• Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m.
• Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.

Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.

Turtą parduosite pigiau arba už tą pačią kainą kaip ir įgijote (gavote dovanų).

Turtą parduosite brangiau nei įgijote (gavote dovanų), tačiau dovanojimas buvo iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį vertinimą, kurio metu nustatyta kaina buvo lygi pardavimo kainai arba didesnė.

tags: #kokius #dokumentus #reikia #pateikti #norint #dovanoti