Lietuvos kaimo plėtrai skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant modernizuoti ūkius, plėtoti kaimo turizmą ir gerinti infrastruktūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias finansavimo galimybes, skirtas žemės ūkio subjektams ir kaimo turizmo sodyboms, taip pat aptarsime melioracijos sistemų atnaujinimo svarbą ir jaunųjų ūkininkų iniciatyvas.
Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui
Nuo spalio 2 d. iki lapkričio 13 d. šalies smulkieji ūkio subjektai vėl galės teikti paraiškas dėl tarpusavio bendradarbiavimo. Antram šiais metais paraiškų teikimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ skirta beveik 5 mln. eurų.
Melioracijos sistemų būklės gerinimas
Nuo spalio 2 d. savivaldybės, žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės kviečiamos teikti paraiškas dėl melioracijos sistemų būklės gerinimo. Esamų melioracijos sistemų rekonstravimui skirta 7,2 mln. eurų.
Paramos sumos ir finansavimo intensyvumas
- Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui - iki 40 000 Eur. Finansuojama 80 proc.
- Ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas didžiausia projektui galima skirti paramos suma - iki 300 000 Eur, finansuojant iki 65 proc.
- Mažiausias galimas pareiškėjo prašomas paramos intensyvumas vykdant bent kurią iš nurodytų veiklų - 20 proc.
- Pagal abi priemonės veiklas remiamas bendrųjų išlaidų įsigijimas - jų dalis gali būti ne didesnė kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc.
Projektų atrankos kriterijai
Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius - 35 balai.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas pasakoja, kad melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos, deja, melioracijos sistemų nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 proc.
„Klimato kaita taip pat kelia naujus iššūkius. Lietuvoje didžioji dalis (83,3 proc.) žemių nusausinta uždaru drenažu, tačiau pastaruoju metu nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandenį nepakanka, nes vis dažniau ūkininkai susiduria su sausromis. Anot ŽŪM atstovo, tradicinės sausinimo sistemos kartu su pertekliniu vandeniu iš dirvožemio išplauna ir įvairias chemines medžiagas: azotą, fosforą, kalį ir kt. Užuot tapusios trąša augalams, šios medžiagos patenka į atvirus vandenis ir blogina jų kokybę, todėl melioracijos sistemų atnaujinimas yra aktualus ir aplinkosauginiu aspektu.“
„Aplinkosauginių priemonių melioracijoje naudojimas skatinamas įgyvendinant strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Jau nuo 2020 m. pirmenybė teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones, o ne tik atlikti tradicinių melioracijos sistemų rekonstrukciją, - pažymi R. Dambrauskas.
Nuo kovo 3 d. iki balandžio 30 d. galima kreiptis paramos turimų melioracijos sistemų rekonstrukcijai. Reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas paraiškų finansavimui skirta 4,0 mln. Eur, o esamų melioracijos sistemų rekonstravimui finansuoti - 7,2 mln. Eur.
Jei patvirtinama parama pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“, pareiškėjai gali pretenduoti į paramą, kuri yra iki 40 000 Eur vienam projektui. Verta žinoti, kad šiomis lėšomis galima finansuoti net iki 80 proc.
Gavus paramą kitai veiklai - „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“, pareiškėjas gali tikėtis dar didesnių investicijų. Šios veiklos projektams didžiausia paramos suma - iki 300 000 Eur. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama iki 65 proc.
ŽŪM informuoja, kad paramos pagal strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, bei savivaldybių administracijos.
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪM informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Šiais metais paraiškos renkamos nuo kovo 3 d.
Parama jauniesiems ūkininkams
Jaunieji ūkininkai jau nuo pat ateinančių metų pradžios - sausio 2 d. galės kreiptis dėl paramos. Fiziniai asmenys - tai ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas.
Juridiniai asmenys - tie, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei pirmą kartą besisteigiantys joje.
Kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. fizinio asmens ūkis ir valda paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo.
Pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) turi būti ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur.
Paraiška ir papildomi dokumentai NMA priimami tik elektroniniu būdu, užpildžius elektroninę paraiškos formą, esančią Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.
Paraiškos lengvatinei paskolai gauti ŽŪMIS portale priimamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos, t. y. Sausio 2 d.-gegužės 29 d. truksiantis paraiškų teikimas gauti lengvatinę paskolą - pirmasis ateinančiais metais.
Jaunieji ūkininkai ateinančiais metais dėl lengvatinės paskolos dar turės galimybę kreiptis birželio 1-30 d.
Ūkio verslo plano rengimas
Ispanijos patirtis: kaimo turizmas ir ES parama
Tarptautinis seminaras “Leader metodo įgyvendinimas Ispanijos pavyzdžiu, VVG veikla ir praktiniai pavyzdžiai prisiminti” rokiškėnus ne tik privertė susimąstyti, bet ir pagalvoti, kaip realiai įgyvenditi verslo projektus, kuriuos ispanai įgyvendino labai sėkmingai. Į Ispaniją pasisemti patirties išvyko 24 rokiškėnų delegacija.
Rokiškėnai lankėsi Kastilijos teritorijos, Valladolid ir Castilla y Leon regionuose. Nors buvo numatyta aplankyti 24 objektus, kurie gavo ES paramą, ispanai parodė geru trečdaliu daugiau. Kelionė buvo labai įtempta, objektų lankymas užtrukdavo iki vėlumos, tačiau įgyta ir pamatyta patirtis pravers rengiant naują VVG strategiją.
Su rokiškėnų delegacija mielai susitikdavo ir bendraudavo kaimų ir miestelių merai, kurie dirba visuomeniniais pagrindais. Faktiškai jie atitinka mūsų bendruomenių pirmininkų ar seniūnaičių statusą. Tik Valladolid meras gauna 580 eurų algą. Jam partija primoka dar 1000 eurų. Kiti merai atlyginimo negauna.
Šiaurinėje Ispanijos dalyje, kurioje lankėsi rokiškėnai, bedarbystė siekia net 25 procentus. Įgyvendinus verslo projektus, kuriems parama tesiekė nuo 30 iki 50 procentų atsirado nuo 3 iki 10 darbo vietų.
ES parama daugiausia naudojosi Ispanų įmonės, kurios jau nuo seno turėjo savo verslą. Kaime Mayyorga rokiškėnai apslankė Žemės ūkio kooperatyve ”Cocoeea”. Taip pat buvo apsilankyta metalo gamykloje.
Įdomus vizitas buvo senelių priežiūros centre, kur buvo galima pabendrauti tiek su gyventojais, tiek su darbuotojais. Vieno gyventojo išlaikymas čia kainuoja 1200 eurų. Už visas paslaugas gyventojai susimoka patys.
Delegaciją sudomino ispanų įkurti muziejai. Tai - batų, žvejų, paukščių, nacionalinio parko muziejai. Ispanai tiesiog ieškojo galimybių kaip per muziejus pritraukti daugiau turistų.
Panaši situacija yra ir su kaimo turizmo sodybomis. Nors jos, įrengtos kaimuose, kuriuose realiai gyvena nuo 20 iki 400 žmonių, tapo populiarios. Nes net patys ispanai nori atvažiuoti į necivilizuotas žemes ir pailsėti nuo didmiesčių triukšmo.
Rokiškėnams labiausiai patiko Loen provincija, kuri išsidėčiusi kalnuose. Žavėjo kalnuose įrengtos apžvalgos aikštelės, kaimo turizmo sodybos. Buvo įdomus ir jaunas miestas Riano prie užtvankos, paskandinusios net 5 kaimus. Čia yra įrengtas muziejus, veikia kelios įmonės.