Darbo santykius ir darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenustato tiesioginio ryšio tarp darbuotojui nustatyto darbingumo procento ir jo galimybių dirbti tam tikrą darbą ar numatomo darbo krūvio. Vis dėlto, darbingumo lygis, nustatytas medicinos specialistų, gali turėti įtakos darbo sąlygoms ir darbdavio sprendimams.
Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės
Darbdavys, skirdamas darbo krūvį ir nustatydamas darbo sąlygas neįgaliajam darbuotojui, privalo atsižvelgti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažymą. Šioje pažymoje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis darbuotojas gali (arba negali) dirbti, taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl darbuotojo darbo laiko.
Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, darbuotojas turi teisę spręsti su darbdaviu klausimą dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Tuo atveju, kad iš dalies darbingas darbuotojas nerodo iniciatyvos dėl darbo laiko sumažinimo ar norėtų dirbti pilnu krūviu, tačiau darbdavys mano, kad darbuotojas tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui nepajėgus pagal sveikatos būklę ir tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai, klausimą dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrą darbą, tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą darbo laiką turi spręsti kompetentinga medicinos institucija (pvz., NDNT).
Svarbu paminėti, kad jei apribojimai nėra nustatyti, vadinasi, asmuo gali dirbti visą darbo dieną.
Logika tarp darbingumo procento ir galimybių dirbti
Dažnai kyla klausimas, kodėl nustatytas darbingumo procentas, pavyzdžiui, 50%, jei žmogus, remiantis NDNT išvadomis, gali dirbti visą darbo dieną, kilnoti svorius ir dirbti viršvalandžius. Logika slypi tame, kad ribojimai priklauso nuo darbingumo sumažėjimo priežasties.
Pavyzdžiui, žmogus, netekęs galūnės, gaus vienokius ribojimus, susilpnėjus regėjimui - kitokius, dėl širdies veiklos sutrikimų - dar kitokius. Argi tai, jog žmogus silpnai mato, jam trukdo kilnoti svorį? Todėl NDNT specialistai įvertina kiekvieną atvejį individualiai.
Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai NDNT išvados neatitinka realios situacijos. Tokiais atvejais, pats žmogus turi jausti, ką jis gali dirbti, o kas per sunku. Net ir sveikas žmogus negali dirbti bet kokio darbo, kilnoti bet kokio svorio, ir pan. Ne viskas juk ant lapukų surašoma.
Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje praktiniai aspektai ir geroji praktika
Asmens duomenų apsauga įmonėje
Darbo santykių užmezgimas ir palaikymas praktiškai neįmanomas be tam tikrų darbuotojo asmens duomenų. Asmens duomenys perduodami jau kandidatuojant į darbo vietą, pateikiant gyvenimo aprašymą (CV), o vėliau - sudarant darbo sutartį, administruojant personalą ir vykdant teisines prievoles.
Asmens duomenų apsauga įmonėje užtikrinama pirmiausia identifikuojant, kokie duomenys yra renkami, kur jie saugomi, kas turi prieigą ir kokiais tikslais jie naudojami.
Dažniausiai įmonėse tvarkomi šie asmens duomenys:
- Darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas;
- Gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;
- Išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją patvirtinantys dokumentai;
- „Sodros“ ir kitų institucijų pateikti duomenys;
- Kiti duomenys, kurie gali būti naudojami asmeniui identifikuoti ar su darbo santykiais susijusiems tikslams įgyvendinti.
Asmens duomenų tvarkymą, rinkimą ir naudojimą reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos reglamentas.
Pagrindiniai principai įmonėje įvedant asmens duomenų apsaugą:
- Atlikti tvarkomų asmens duomenų inventorizaciją ir nustatyti, kokie duomenys yra renkami;
- Įsivertinti, kokiais tikslais duomenys naudojami ir kiek laiko jie saugomi;
- Nustatyti, kurie darbuotojai turi prieigą prie asmens duomenų ir yra atsakingi už jų tvarkymą;
- Įvertinti, kur ir kokiose sistemose saugomi darbuotojų, klientų ir kitų asmenų duomenys;
- Peržiūrėti, kokiais būdais asmens duomenys perduodami (el. paštu, sistemomis, dokumentais ir pan.);
- Įsitikinti, kad asmens duomenis tvarkantys darbuotojai yra tinkamai įgalioti, apmokyti ir supranta BDAR reikalavimus;
- Patikrinti, ar visais reikalingais atvejais yra gauti teisėti asmenų sutikimai duomenų tvarkymui.
Reglamentas numato, kad tvarkant asmens duomenis privalo būti žmogaus sutikimas tvarkyti šiuos duomenis.
Apibendrinant, darbingumo lygis ir amžiaus apribojimai yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, o kilus neaiškumams, kreiptis į kompetentingas institucijas.