Nuotekų valymo įrenginiai - tai sprendimas individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų ir kaimo vietovių gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų.
Reikalavimai įrengiant nuotekų valymo sistemas
Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus. Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus iki sklype esančių statinių.
Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Svarbūs atstumai
- Mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai.
- Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos turi būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas).
- Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).
- Atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.
Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.
Reljefo paruošimas sklype
Reljefo paruošimas sklype - tai sklypo paviršiaus ir grunto sąlygų pritaikymas būsimiems kasimo ir montavimo darbams. Kai jau išsirinkote optimalią vietą valymo įrenginiui, įvertinkite vietovės grunto sudėtį, lygumą ir požeminio vandens lygį. Nuo to priklausys, kaip reikės paruošti reljefą ir ką numatyti prieš kasant duobę įrenginiui.
Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas - iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų.
Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5-2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą - tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.
Prieš kasdami, išlyginkite arba paruoškite aikštelę pasirinktoje vietoje. Pašalinkite didesnius akmenis, kelmus, medžių šaknis - viską, kas galėtų trukdyti kasimo darbams ar pažeisti talpyklą. Jei vieta yra nuokalnėje, aplink ją suformuokite nedidelę lygią aikštelę, kad būtų patogu pastatyti ekskavatorių ir kad iškasta žemė netekėtų su lietaus vandeniu atgal į duobę. Reljefo nuolydis taip pat svarbus vamzdyno klojimui: nuspręskite optimalų maršrutą nuo namo iki įrenginio, kad vamzdynas tiesiogiai ar su minimaliais posūkiais pasiektų įrenginį ir išlaikytų tolygų nuolydį. Jei reljefas labai status, gali reikėti projektuoti tarpinius šulinius arba naudoti nuotekų siurblį (kėlimo siurblinę) - šiuos sprendimus paprastai numato projektas.
Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos klimato sąlygomis nuotekų vamzdynus reikia tiesti pakankamai giliai, kad jie neužšaltų žiemą. Įprastai vamzdžiai klojami ne mažiau kaip 1,2 m gylyje (po žiemos įšalo lygiu) arba izoliuojami specialia termoizoliacija, jei tenka tiesti negiliai. Planuodami reljefą, įsitikinkite, kad vamzdyno trasa neturės žemų vietų, kuriose gali kauptis vanduo ir užšalti.
Galiausiai, numatykite, kur dėsite iškastą gruntą. Kasant duobę talpyklai ir tranšėją vamzdžiams, susidarys nemažai žemių. Jeigu sklype yra vietos, trumpam supilkite jas į krūvas šalia kasinėjimo zonos, bet taip, kad netrukdytų technikai privažiuoti. Saugokite, kad žemių sankaupos neužverstų gretimų augalų arba nepatektų į kaimyno sklypą.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Galimybės prisijungti prie miesto tinklų
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" plečia savo tinklus ir tūkstančiams gyventojų suteiks galimybę jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Skaičiuojama, kad 2019 metais, įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tinklų plėtrą, iš viso buvo nutiesta apie 25 km naujų vandentiekio tinklų ir beveik 31 km nuotekų tinklų.
Patogumai, kurių iki šiol neturėjo, taps prieinami beveik 4 tūkstančiams gyventojų skirtingose Vilniaus miesto dalyse ir jo apylinkėse: Šnipiškėse, Salininkuose, Naujininkuose, Kairėnuose, Rasose, Giedrakalnyje, Naujoje Vilnioje bei sodų bendrijose „Dailė" ir „Aušra". Iš viso beveik 3,5 tūkstančio gyventojų bus sudaryta galimybė naudotis centralizuotu vandentiekiu ir dar šimtu daugiau - prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų.
Naujai prieinamos kasdienio būtinumo paslaugos gyventojams suteiks galimybę turėti geros kokybės geriamąjį vandenį ir daugiau nebesirūpinti savo išleidžiamų nuotekų tvarkymu. Iki šiol to neturėję gyventojai buvo priversti naudotis alternatyviais sprendimais, kaip pasirūpinti vandeniu ir nuotekų šalinimu, tačiau šie dažnai atsiliepia gyvenimo kokybei: sveikatai, aplinkai, reikia papildomo laiko ir finansinių resursų.
„Centralizuotų tinklų privalumai akivaizdūs: nauju vamzdynu atiteka švarus ir sveikas vanduo, vartojimui paruoštas šiuolaikiškuose vandens gerinimo įrenginiuose, o jo kokybė nuolat kontroliuojama. Modernios technologijos taip pat padeda išsivaduoti nuo nemalonių nuotekų kvapų ir iš esmės pagerina sanitarines bei gamtines sąlygas", - sako „Vilniaus vandenų" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų garantuoja ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir nesukelia jokių papildomų rūpesčių. O patys vandeniu apsirūpinantys gyventojai turi nuolat sekti vandens kokybę ir ją kontroliuoti.
Naudojantys vandenį iš šachtinių šulinių, kurie prisipildo gruntiniu vandeniu iš negilaus, taršai pralaidaus paviršinio žemės sluoksnio, netgi rizikuoja savo sveikata, o kontroliuoti tokio vandens kokybę yra sudėtinga. Kiek saugiau gali jaustis nuosavų gręžinių šeimininkai, vandenį imantys iš gilesnių vandeningų sluoksnių, tačiau norėdami gauti kiek įmanoma švaresnį vandenį jie taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais gerindami jį ir prižiūrėdami nuosavus įrenginius, ką paprastai atlieka vandens tiekimo bendrovės.
Net ir pasirūpinus vandeniu iš nuosavo telkinio bei nuolatine jo priežiūra, gyventojams lieka dar vienas klausimas: kur dėti nuotekas? Neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų turi tik vieną išeitį: nuotekas rinkti patiems ir už papildomus mokesčius kaskart organizuoti jų išvežimą.
Pasak M. Švaikausko, prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų yra gera investicija ne tik į patogų dabarties gyvenimą, bet kartu kelia ir gyventojų turto vertę, nes patogiai prieinamos ir naudojamos miesto komunikacijos neabejotinai yra privalumas. Todėl „Vilniaus vandenys" deda daug pastangų, kad gyventojai patys pajustų šiuos privalumus ir kuo palankesnėmis sąlygomis galėtų prisijungti prie centralizuotų tinklų.
Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, Salininkuose užbaigtas jau antras centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros etapas. Per jį šiame Vilniaus rajone vandentiekio ir nuotekų tinklas išplėstas iki Apso, Dusinėnų, Katros bei Trobų gatvių ir apie 160 gyventojų suteikta galimybė naudotis patogumais. Panašiai tiek pat gyventojų apjungiantys namų ūkiai prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų jau gali prisijungti ir Antakalnyje esančioje sodų bendrijoje „Dailė".
„Stengiamės, kad naujų vartotojų prijungimo prie tinklų procesas būtų kuo paprastesnis ir efektyvesnis. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prisijungti prie tinklų, paklotų už Europos Sąjungos lėšas, daugumą darbų, reikalingų prijungiant gyvenamąjį namą prie tinklų, atliekame nemokamai", - sako M. Švaikauskas.
Klientams, pasirašiusiems sutartis, „Vilniaus vandenys" įsipareigoja parengti namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektą arba supaprastintą prisijungimo schemą, suderinti juos su Vilniaus miesto ar rajono savivaldybėmis, prijungti klientų įrengtus vandens įvadus prie Vilniaus miesto tinklų, atlikti vandens įvado plovimą ir dezinfekciją, vandentiekio vamzdyno hidraulinį bandymą, atlikti vandens kokybės mikrobiologinį tyrimą, taip pat padaryti ir pateikti tinklų geodezinę išpildomąją nuotrauką.
Visa informacija apie prisijungimo eigą pateikta bendrovės internetinėje svetainėje www.vv.lt, skiltyje NAMAMS / ES FINANSUOJAMI PROJEKTAI.
Nuotekų tvarkymas Širvintų rajone
Širvintų rajone per pandemiją padaugėjo gyventojų. Čia į sodybas dirbti nuotoliniu būdu suvažiavo sostinės gyventojai. Susidarė ir nuotekų išvežimo eilės. Pasipylė klausimai apie galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Šiuo metu rajone yra beveik 5900 prie nuotekų tinklų prisijungusių namų ūkių, tai - 71,23 proc. rajono gyventojų. Širvintų aglomeracijoje, kuri apima Širvintų miestą, Kabaldos ir Širvintų kaimus, prie centralizuotų nuotekų tinklų savo būstus yra prijungę 5329 gyventojai (98,32 proc.).
Prie centralizuotų nuotekų tinklų Širvintų rajone gali jungtis visi, kam tik sudaryta galimybė - netoli sklypo pakloti nuotekų tinklai. Prijungimo kaina kiekvienu atveju yra derinama individualiai ir priklauso nuo atstumo, pakeliui sutinkamų komunikacijų, teritorijos infrastruktūros.
Kad gyventojų staiga neužgultų piniginė našta, įmonė „Širvintų vandenys“ siūlo galimybę už atliktas paslaugas mokėti dalimis, gyventojui priimtinomis sumomis ir be jokio pabrangimo. Taigi prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungę gyventojai savo įmokas išdėlioja ir pusmečiui, ir trejiems metams.
„Esama gražių pavyzdžių, kai gyventojai investuoja į švaresnę, patogesnę savo buitį ir tinklus savo lėšomis pakloja net apie 200 metrų. Taip jie pasirūpina savo komfortu ir nebesuka galvos dėl nuotekų išvežimo išlaidų ateityje“, - pasakoja L.
Jei nėra galimybės prisijungti prie tinklų, gyventojas gali įsirengti šiuolaikiškus sertifikuotus nuotekų valymo įrenginius, kuriuos tinkamai eksploatuojant telieka du kartus per metus užsakyti perteklinio dumblo išvežimo arba kitokio pobūdžio įrenginio aptarnavimo paslaugą (priklauso nuo gamintojo rekomendacijų). Bendrovė „Širvintų vandenys“ teikia trijų ir šešių kubinių metrų nuotekų išvežimo paslaugas, kurios atitinkamai kainuoja 28,98 ir 45,75 eurus.
Nepamirškime, kad vieno kubinio metro nuotekų sutvarkymas centralizuotais tinklais atsieina 1,82 eurų - beveik penkis kartus pigiau.
„Džiaugiamės, kad rajono gyventojai vis sąmoningesni. Nors ir naudojasi išgriebimo duobėmis, vis labiau rūpinasi, kad jų nuotekos būtų reguliariai išvežamos. Mažėja namų ūkių, kurie išleidžia nuotekas neaišku kur“, - pasakoja L. Dambrauskienė. Tačiau pašnekovė primena, kad dėl to kartais susidaro išvežimo eilės ir ne visus gyventojus galima aptarnauti iš karto. Būna atvejų, kai laukti tenka ir porą, ir trejetą dienų.
„Širvintų rajonas išskirtinis, nes čia - gražioji Kernavė, tačiau didžioji jos dalis patenka į Kernavės senojo miesto vietą ir Kernavės archeologinę teritoriją. Todėl gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi darbų eigą derinti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir dažnai prieš tinklų klojimą turi atlikti archeologinius žvalgymus arba net tyrimus, kurie šiek tiek pristabdo darbus, be to, už juos gyventojai turi susimokėti patys“, - paaiškino L.
Ji pastebėjo, kad nesutiko nė vieno žmogaus, kurio buities kokybė, prisijungus prie nuotekų tinklų, nebūtų pagerėjusi. Teko net išgirsti, kad pagaliau atėjo civilizacija, ir nusistebėjimą, kaip be to gyventa iki šiol.
„Labai teisingas posakis, kad reikia pradėti nuo savęs. Siekdama atkreipti dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija inicijavo projektą „Neteršk gyvybės rato“. Juo norima paskatinti gyventojus tinkamai tvarkyti nuotekas ir apsaugoti požeminius vandenis.