Visi esame girdėję, kad sportas gerina sveikatą ir imunitetą, tačiau, kaip konkrečiai aktyvus gyvenimo būdas padeda nesusirgti, žino ne kiekvienas. Sportas turi labai didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei.
Pagrindinė sporto nauda yra ta, kad jis suteikia unikalią galimybę turėti sveiką kūną, jau nekalbant apie tai, kad jis praturtina ir paįvairina mūsų kasdienybę. Taigi, priežasčių, kodėl sportuoti sveika, yra ne viena.
Fizinis Aktyvumas ir Jo Poveikis
Įtraukus į savo rutiną sportą ir tokiu būdu padidinus fizinio aktyvumo lygį, galima pagerinti širdies veiklą, sumažinti diabeto riziką, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sumažinti įtampą ir stresą. Be to, fizinis aktyvumas gerina ir mūsų raumenų atmintį bei koordinaciją. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, didina mūsų disciplinuotumą ir tuo pačiu prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Kontroliuojamas Svoris
Nutukimo problema yra opi visame pasaulyje ir stebima visose amžiaus grupėse. Viršsvorį turintiems žmonėms padidėja hipertenzijos ir širdies ligų rizika. Vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo nutukimo arba išspręsti šią problemą yra sportas.
Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų.
Taigi, sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Reguliuojamas Kraujospūdis
Hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas yra labai dažna sveikatos problema, nuo kurios kenčia viso pasaulio šalių gyventojai. Aukštas kraujospūdis gali sukelti širdies smūgį ir sukelti kitas širdies ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą.
Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Mažėja Cholesterolio Lygis
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Aktyvinama Kraujotaka
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį.
Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Stiprėja Imunitetas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Anot D., jei esame fiziškai pasyvūs - imunitetas silpsta, jei sportuojam per daug - taip pat. Sportuojant mūsų organizme gaminasi citokinai, kurie veikia kaip ląstelių signalizacija - stimuliuoja mūsų imuniteto atsaką į išorinius veiksnius. Pasak D. Vaitkevičiaus, riebalų perteklius didina sisteminį uždegimą organizme, kuris slopina imuninę sistemą.
Trenerio teigimu, reguliariai mankštinantis, kontroliuojant kūno svorį, gerėja širdies ir kraujagyslių sistema, yra suaktyvinama medžiagų apykaita bei deguonies įsisavinimas, kas taip pat turi įtakos mūsų gerai savijautai ir imunitetui.
Treniruojami Raumenys
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai.
Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Stiprėja Kaulai
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni.
Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Psichologinė Sporto Nauda
Sportas daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai - tiek fizinei, tiek psichinei. Vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis padeda kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių.
Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Dar viena sporto nauda sveikatai yra ta, kad jis padeda kontroliuoti cholesterolio lygį. Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis.
Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Įdomu, kaip sportas padeda jūsų psichikai? Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką. Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą.
Gerėja Emocinė Būklė
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Tyrimais seniai įrodyta, jog reguliariai sportuojantys žmonės gali sumažinti stresą, įtampą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pastebėta, jog sportas ypač padeda tiems žmonėms, kurių gyvenimo ritmas yra greitas ir įtemptas. Niekas neabejoja, kad sportas padeda mažinti nerimą ir pagerina psichinę sveikatą. Mokslininkai itin daug tyrinėja, kodėl sportas taip stipriai veikia mūsų organizmą.
- Mažina stresą. Sportas - puikus būdas išlieti per dieną susikaupusią įtampą.
- Padeda nukreipti dėmesį. Dažnai nerimo kamuojamus žmones taip pat kamuoja įkyrios mintys. Esant įtampai, nesunku sukurti pačius blogiausius scenarijus ir pasiklysti negatyvių minčių labirintuose. Sportuojant svarbu sutelkti dėmesį į atliekamus pratimus, judesių kokybę, todėl ši veikla - puikus būdas nutraukti įkyrių minčių srautą ir pailsinti galvą.
- Skatina endorfinų išsiskyrimą. Endorfinai suteikia laimės jausmą bei mažina stresą. Todėl po treniruotės dažniausiai jaučiamės labiau atsipalaidavę ir geros nuotaikos. Esant stresinėje situacijoje, jei yra galimybė, rekomenduojama bent 10 minučių aktyviau pajudėti, kad išsiskirtų endorfinai.
- Gerina miego kokybę. Nemažai moterų, kenčiančių nuo nerimo, skundžiasi suprastėjusia miego kokybe. Taip pat pastebima, kad nerimas dar labiau prastina miego kokybę, darosi sunku užmigti, nes kamuoja įkyrios mintys. Norint nutraukti šį užburtą ratą, reguliarios treniruotės gali būti puiki pagalba.
Niekuomet nesportavusiam žmogui vien mintis apie tai, jog reikės pradėti judėti gali padidinti širdies ritmą. Tačiau viskas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pradėkite pamažu. Norint išsiugdyti naujus įpročius, nereikia nerti stačia galva. Tyrimų duomenimis, net 5 minutės aktyvios veiklos per dieną gali turėti teigiamą įtaką nerimo reguliavimui. Mitas, jog tik plušant valandą laiko sporto salėje galima pasiekti teigiamų rezultatų. Geriau sportuoti šiek tiek trumpiau, bet reguliariai ir su teigiamu nusiteikimu.
Kad ir kokią sporto šaką pasirinktumėte, svarbu tai, kad sportuojama būtų su malonumu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur geriau jaučiatės. Vieni žmonės labiau mėgsta vaikščioti į sporto salę, kiti mėgaujasi sportuodami namuose. Abu būdai yra tinkami.
Kartais tam, kad išbandytume kažką naujo, pakanka tik geros kompanijos ar artimų žmonių palaikymo. Jei nedrąsu eiti į sporto klubą vienam, galima pasikviesti į kompaniją artimą žmogų. Dviese daug smagiau džiaugtis teigiamais rezultatais ir lengviau įveikti iškilusius sunkumus.
Teigiami rezultatai ateina pamažu, todėl svarbu susikoncentruoti į tinkamus dalykus. Jei sportuojama dėl to, kad dingtų nerimas ir pagerėtų nuotaika, visai nesvarbu, ką rodo svarstyklės ar veidrodis. Kūno pokyčiai ateis kartu su minčių pokyčiais.
Tinkamai iškelti tikslai skatina nepasiduoti, judėti į priekį ir suteikia daug laimės, kai pavyksta juos pasiekti. Svarbu, kad iššūkiai nebūtų per dideli.
Naujus įpročius išsiugdyti lengviau tuomet, kai savo rezultatus matome prieš akis. Jei tikslas yra sportuoti du kartus per savaitę, pravartu būsimas treniruotes pasižymėti kalendoriuje, o po jų pasižymėti, jog jas atlikote. Laiko planavimas padeda išvengti pasiteisinimų, o prieš akis matomas rezultatas padeda įsisąmoninti, jog gebate laikytis užsibrėžtų tikslų ir judėti kokybiškesnio gyvenimo link.
Po treniruotės padėkokite sau už pastangas, pagirkite save už puikų darbą. Kai pasidžiaugiame savo pasiekimais, didėja motyvacija judėti toliau.
Sportas - Kovos su Stresu Įrankis
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nori ar nenori priverčia kasdien patirti stresą. Tad kaip jį valdyti? Koks sportas naudingas ne tik gražiam kūnui, bet ir mintims? Projekto „Gyventi sveikai - gera!“ psichologė-psichoterapeutė teigia, kad daug streso patiriantiems žmonėms reiktų rinktis aktyvias sporto šakas, jei tik sveikata leidžia.
„Tinka visos aktyvios ir mielos veiklos, kur galima prakaitą nubraukt. Tai naudinga, nes tokio sporto metu išdeginamos medžiagos, pasigaminusios organizme nerimo metu. Tai adrenalinas ir kortizolis“, - sako D. Gaidukevičienė.
Visi žinome, kad fizinis aktyvumas daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gerovei. Sportas, ypač šiandienos perspektyvoje, vaidina svarbų vaidmenį mūsų savijautoje, kadangi dauguma dirbame sėdimą darbą, esame įpratę prie patogių, bet kūnui nenaudingų, pozicijų bei nerandame laiko kasdieniniams pratimams ir mankštoms, o to labai reikėtų! Reguliarus sportas padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių veiklą, gerina kraujotaką ir prisideda prie kraujo spaudimo kontroliavimo. Aktyvi veikla padeda išlaikyti sveiką svorį, prisideda prie greitesnės medžiagų apykaitos ir padeda užkirsti kelią lėtinėms ligoms.
Sportuojant jūsų imuninė sistema tampa atsparesnė ir stipresnė, o organizmui tampa lengviau kovoti su ligomis. Sportuojant, raumenys tampa stipresni ir ištvermingesni. Tai padeda išvengti susižalojimų ir pagerina bendrą fizinę būklę bei judesių kokybę ir kontrolę. Ilgainiui ne taip greitai pavargstama, galite vis daugiau nueiti, toliau nubėgti ir jaustis mažiau nusilpę. Taip pat susireguliuoja kvėpavimas, geriau pažįstate savo kūną.
Fizinis aktyvumas skatina endorfinų (LAIMĖS hormonų) gamybą organizme, todėl reguliariai sportuojant jausitės laimingesni, gali sumažėti polinkis į stresą ir depresiją. Sportas taip pat pagerina miego kokybę, mažina nerimą bei padeda rūpintis jūsų psichologine gerove! Jeigu jaučiate įtampą darbe ar šeimoje, tai puikus variantas išsikrovimui. Sportas skatina socialinių ryšių kūrimąsi ir bendruomeniškumo jausmo puoselėjimą. Lankant sporto klubą ar grupines treniruotes galima susipažinti su bendraminčiais, siekti bendrų tikslų ir bendrauti.
Taip didinama motyvacija, atsiranda didesnis noras sportuoti, kylant nuovargiui nepasiduoti ir toliau judėti į priekį! Labai svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų derinamas su sveiku gyvenimo būdu ir tinkama mityba. Pradedantiesiems rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, treneriais ir tik tuomet imtis intensyvesnių treniruočių.
Sportas padeda stiprinti organizmą, gerinti nuotaiką, didinti imunitetą ir užtikrinti sveiką bei aktyvų gyvenimo būdą. Pasirūpinkite ne tik savo sveikata, bet ir sustiprinkite psichologinę bei emocinę savo būseną.