Skausmas - tai nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu. Skausmas gali būti ūmus arba lėtinis, lokalizuotas arba išplitęs, nuolatinis arba periodinis. Skausmo suvokimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja periferinė ir centrinė nervų sistemos.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariami įvairūs skausmo tipai, jų charakteristikos, priežastys, diagnostika ir gydymo būdai.
Galvos skausmas
Galvos skausmas - skausmo rūšis, kuri apima visą galvą bei kaukolės regioną ir viršutinę kaklo dalį. Retas žmogus gali pasigirti nė karto nepatyręs galvos skausmo - įkyraus, varginančio ir neretai kasdienę veiklą apsunkinančio jausmo, kuris pasireiškia netikėtai ir gali trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų ar net savaičių. Galvos skausmai yra vienas dažniausių nusiskundimų, su kuriais susiduria gydytojai neurologai.
Pagal etiologiją galvos skausmas yra skirstomi į pirminį (prasideda be jokios kitos predisponuojančios priežasties) ir antrinį (sukelia gretutiniai veiksniai, pavyzdžiui, ligos, būklės, vartojami vaistai ar aplinkos veiksniai).
Pirminio skausmo priežastys ir jų dažnis:
- Migrena - 16 proc.
- Įtampos galvos skausmas - 69 proc.
- Idiopatinis - 2 proc.
- Įtampos - 1 proc.
- Klasterinis - 0,1 proc.
Galvos skausmas dažniausiai atsiranda dėl dviejų patogenezinių mechanizmų:
- Periferinių nociceptorių stimuliacijos, dirginimo (audinių pažeidimo, edemos, uždegimo, spaudimo ir kt.).
- Skausmo signalus generuojančių struktūrų ar laidų periferinėje arba centrinėje nervų sistemoje pažeidimo ar neadekvataus aktyvinimo.
Pirminio galvos skausmo mechanizmai dažniausiai sukelia šių struktūrų pažeidimas ar disfunkcija:
- Didžiųjų intrakranijinių kraujagyslių ir kietojo dangalo.
- Trišakio nervo periferinių segmentų, inervuojančių šias struktūras.
- Trišakio nervo branduolio kaudalinės dalies, pereinančios į nugaros smegenų kaklo srities dorsalinius ragus, o toliau - į 1 ir 2 kaklinių nervų šakneles (vadinamasis trigeminocervikalinis segmentas).
Pirminio galvos skausmo patogenezei labai svarbus trišakis nervas (nervus trigeminus), inervuojantis didžiąsias intrakranijines kraujagysles ir kietąjį smegenų dangalą (vadinamąją trigeminovaskulinę sistemą). Esant trigemininei autonominei cefalgijai, pacientą vargina ašarojimas ir nosies užgulimas.
Migrena
Tai antroji pagal dažnį galvos skausmo priežastis. Migrena serga apie 15 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Šiai ligai būdingi epizodiški, pasikartojantys galvos skausmai. Kartu gali būti šviesos ir garso baimė, pykinimas, vėmimas. Paciento savijauta blogėja keičiant kūno padėtį.
Migreninį skausmą sustiprina ar provokuoja ryški šviesa, garsas, stiprios emocijos, aštrus kvapas ir kt. Migreniniam skausmui būdingi lydimieji simptomai, pasireiškiantys daugumai pacientų:
- Pykinimas (87 proc.).
- Fotofobija (82 proc.).
- Mirguliavimas akyse (72 proc.).
- Viršugalvio skausmingumas (65 proc.).
- Vėmimas (56 proc.).
- Regėjimo sutrikimai (36 proc.).
- Parestezijos (33 proc.).
- Galvos svaigimas (vertigo) (33 proc.).
- Sąmonės sutrikimai (18 proc.).
- Viduriavimas (16 proc.).
- Sinkopės (10 proc.).
- Traukuliai (4 proc.).
Migrenos patogenezė sudėtinga. Ji susijusi su monoaminerginę sensorinę sistemą, esančią smegenų kamiene ir gumbure (thalamus), kontroliuojančių struktūrų disfunkcija. Farmakologiniai tyrimai parodė, kad migreninio skausmo patogenezės procesuose aktyviai dalyvauja neurotransmiteris serotoninas (5-hidroksitriptaminas, 5-HT).
Migrenai būdingos pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, trunkantys 4-72 val., pasireiškiantys pacientams, kurių somatinė būklė normali ir nenustatoma kitokių galvos skausmo priežasčių. Kartais migrena būna beskausmė: ji pasireiškia pasikartojančia neurologine simptomatika, pykinimu, vėmimu, svaigimu.
Migrenos gydymas:
- Nefarmakologinės priemonės: miego, darbo, poilsio režimas, skausmo trigerių vengimas, joga, hipnozė, transcendentinė meditacija.
- Priepuolio (priepuolio) kupiravimas, gydymas: gydymą reikia pradėti kuo greičiau. Efektyvūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, triptanai, dopamino receptorių antagonistai.
Įtampos tipo galvos skausmas
Tai lėtinio galvos skausmo sindromas, pasireiškiantis abiejų galvos pusių skausmu, diskomfortu, primenančiu veržimą diržu. Įtampos skausmas prasideda pamažu, būna kintamo stiprumo (fliuktuoja), gali tęstis daug dienų.
Galvos skausmas gali būti epizodinis arba lėtinis (jei vargina daugiau kaip 15 dienų per mėnesį). Nuo migrenos įtampos galvos skausmas skiriasi tuo, kad pastarojo nelydi migrenai būdingi simptomai - šleikštulys, pykinimas, vėmimas, fotoir fonofobija, osmofobija, skausmas nepulsuojantis, nesustiprėja nuo kūno judesių. Jei įtampos galvos skausmas pasireiškia su migrena (gana dažnai), triptanų poveikis yra labai geras.
Autonominės nervus trigeminus cefalgijos
Klasterinis skausmas - tai labai reta pirminio galvos skausmo forma (pasitaiko apie 0,1 proc. populiacijos). Būdingiausias klasterinio skausmo bruožas - jo periodiškumas. Skausmas dažnai prasideda naktį (apie 50 proc. ligonių), kartojasi kasdien panašiai tuo pačiu metu (vienas du priepuoliai per parą), priepuolių trukmė nedidelė.
Klasterinio skausmo priepuolį malšina deguonies inhaliacijos. Labai veiksmingi triptanai.
Paroksizminė hemikranija pasireiškia dažnais (daugiau negu penki priepuoliai per dieną) stipraus trumpai trunkančio (2-45 min.) vienos galvos pusės skausmo epizodais. Gydoma nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Kaip atpažinti, valdyti ir išvengti įvairių tipų galvos skausmų
Be šių plačiau aprašytų galvos skausmo formų, išskiriama: lėtinis kasdieninis skausmas (jei galvą skauda daugiau negu 15 dienų per mėnesį), medikamentinis galvos skausmas, potrauminis skausmas, nuolatinė hemikranija, pirminis duriantis skausmas, pirminis seksualinio aktyvumo sukeliamas skausmas, miego galvos skausmas ir kt.
Galvos skausmas vaikams
Galvos skausmas vaikams yra gana dažnas reiškinys, tačiau labiau būdingas 4 metų ir vyresniems vaikams. Svarbu atskirti, kada galvos skausmas yra laikinas ir nereikalauja specialaus gydymo, o kada būtina kreiptis į gydytoją.
Pagrindinės galvos skausmo priežastys vaikams yra įvairios:
- Dehidratacija: Vaikui negaunant pakankamai skysčių.
- Stresas: Kaip ir suaugusiems, stresas gali sukelti galvos skausmą.
- Infekcinės ligos: Daugelis virusinių ligų sukelia galvos skausmą, taip pat ir bakterinės, tokios kaip sinusitas.
- Suprastėjusi rega: Regėjimo problemos gali sukelti galvos skausmą, ypač po ilgo skaitymo ar žiūrėjimo į ekraną.
- Traumos: Galvos traumos gali sukelti galvos skausmą, kuris gali būti tiek ūmus, tiek lėtinis.
Kitos galimos galvos skausmo priežastys vaikams:
- Hipertenzija: Padidėjęs kraujospūdis gali pasireikšti ir vaikui.
- Mitybos ypatumai: Tam tikri maisto produktai gali sukelti galvos skausmą.
- Migrena: Genetinė liga, perduodama per motinos liniją.
- Trišakio nervo pažeidimas: Skausmas yra trumpas, aštrus.
- Laikysenos problemos: Netaisyklinga laikysena gali sukelti galvos skausmą.
- Išoriniai veiksniai: Aštrus kvapas, ryški šviesa, itin didelis garsas, šviežio oro trūkumas.
Maži, dar nekalbantys vaikai galvos skausmą paprastai išreiškia pakitusiu elgesiu: jie gali daužyti galvą, griebtis už kaktos, verkti arba, atvirkščiai, - nurimti, nebežaisti, miegoti. Nuo to laiko, kai vaikas pradeda kalbėti, jis įvardina galvos skausmą, visgi, apie jo skausmą labiau kalba vaiko elgesys ir bendra savijauta.
Skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją jeigu:
- Vaikas pabunda nuo naktinio galvos skausmo.
- Keičiasi vaiko elgesys.
- Skausmas atsiranda po traumos.
- Galvos skausmo fone atsiranda pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, aukšta temperatūra ir/ar kaklo raumenų rigidiškumas.
- Galvos skausmas lokalizuotas pakaušyje.
- Jei galvos skausmas yra labai stiprus, kitoks nei iki tol, jo visai nenumalšina vaistai.
- Jei galvą stipriau skauda naktį ir gulimoje padėtyje.
- Jei drauge atsiranda kitų požymių - sutrinka eisena, ištinka epilepsijos priepuoliai, pakinta elgesys ar atsiranda bet kokių nerimą keliančių simptomų.
Galvos skausmo simptominiam gydymui rekomenduojamas ibuprofenas (10mg/kg dozė) arba paracetamolis (15mg/kg dozė), vaikams aspirinas yra kontraindikuotinas.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmas - tai dažnas negalavimas, nuo kurio kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai jis siejamas su ne itin reikšmingomis priežastimis, pavyzdžiui, raumenų įsitempimu arba netinkama laikysena. Paprastai nugaros skausmas atsiranda dėl priežasčių, tokių kaip raumenų įtampa arba stuburo slankstelių degeneracija.
Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad nugaros skausmas gali būti metastazinio vėžio, ypač tokių tipų vėžys, kaip kad prostatos, krūties, plaučių arba inkstų vėžio, požymis. Statistika rodo, kad apie 1% pacientų, kurie kreipiasi dėl nugaros skausmų be akivaizdžių priežasčių, diagnozuojamas vėžys. Svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus, tokus kaip svorio kritimas, nuovargis arba nevalingas prakaitavimas naktimis, kurie gali būti susiję su onkologinėmis ligomis.
Nuolatinis nugaros skausmas, ypač lydimas sistemiškų simptomų, tokių kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis ar naktinis prakaitavimas, gali reikalauti išsamesnės tyrimo dėl galimų patologijų. Pavyzdžiui, onkologijoje šie simptomai kartu su nugaros skausmu dažnai būna susiję su metastazėmis.
Patiriamo skausmo supratimas yra kritinis veiksnys nustatant stuburo vėžio diagnozę. Stuburo vėžio sukeltas skausmas skiriasi nuo nepiktybinių būklių sukeltų skausmų, tiek savo charakteriu, tiek trukme. Medicinos literatūroje aprašoma, kad vėžio sukelti skausmai gali būti intensyvesni naktį arba pabudus. Tai skiriasi nuo įprasto nugaros skausmo modelio, kuris dažniausiai kaip tik sumažėja poilsio metu. Pacientai, sergantys metastaziniais stuburo navikais, dažnai patiria aštrų, intensyvų skausmą, kuris nepraeina ir gali būti jaučiamas net ir ramybės būsenoje.
Medicinos praktikoje naudojami įvairūs skausmo vertinimo metodai, įskaitant skausmo dienoraščius, vizualines skausmo skales, bei klinikinius vertinimo įrankius, kurie padeda tiksliau nustatyti skausmo pobūdį ir intensyvumą.
Kai diagnozuojamas vėžys, gydymo plane turi būti apibrėžti ne tik pagrindiniai gydymo metodai, tokie kaip chirurgija, chemoterapija ar spindulinė terapija, bet ir reabilitacijos priemonės. Valdant nugaros skausmą vėžiu sergantiems pacientams, kineziterapija vaidina didelį vaidmenį.
Neuralgija
Neuralgija yra sudėtinga būklė, kurioje skausmas pasireiškia intensyviai ir aštriai. Šis skausmas dažnai dūriuoja ar degina ir susijęs su tam tikru nervu. Tai yra viena iš sunkiausių skausmo formų, kurią žmogus gali patirti. Neuralgija nėra atskira liga. Tai simptomai, rodantys įvairias nervų sistemos pažeidimus.
Neuralgija - tai aštrus, šaudantis ar deginantis skausmas, atsirandantis palei nervų skaidulas. Šis nemalonus jausmas gali staiga išryškėti ir būti itin intensyvus. Dažnai jis pasireiškia be akivaizdžios priežasties, gali būti sukeltas net ir nedidelio dirginimo.
Dažniausiai tai susiję su nervų pažeidimu ar dirgimu dėl spaudimo, uždegimo ar traumos. Spengimas, dilgčiojimas ar peršėjimas gali būti lemiami veiksniai, leidžiantys atpažinti neuralgijos atsiradimą.
Pagrindiniai nervų skausmo požymiai:
- Priepuoliniai skausmai nugaroje, juosmenyje, krūtinėje ar pilve
- Padidėjęs odos jautrumas palei nervo eigą
- Raumenų silpnumas ar paralyžius
- Širdies plakimo priepuoliai
- Galvos skausmas
- Deginimo pojūtis odoje
Neuralginis skausmas dažnai būna periodiškas ar net nuolatinis, pasireiškiantis skausmo bangomis. Jis gali būti labai aštrus ir staigus, sukeltais net ir nedidelio dirgiklio. Skausmo pobūdis gali būti įvairus - nuo aštraus šaudymo iki degimo ar kitų nemalonių pojūčių.
Pagrindiniai neuralgijos tipai yra:
- Tarpšonkaulinę neuralgija - skausmas tarpšonkauliniuose nervuose
- Trišakio nervo neuralgija - pažeidžia trišakį nervą, atsakingą už veido jautrumą
- Išalgiją - sėdmeninio nervo sudirginimas
- Pakaušio neuralgija - specifinis galvos skausmo tipas
- Sėdimojo nervo neuralgija
- Poherpetinę neuralgija - pasireiškia po herpes zoster infekcijos
- Krūtinės neuralgija
- Glosofaringinę neuralgija - pažeidžia liežuvinį ryklės nervą
Nervų skausmas, veido skausmas ir trinčių skausmas yra dažni neuralgijos simptomai. Jie atsiranda dėl įvairių priežasčių. Šios ligos kilmė gali būti susijusi su infekcijomis, uždegimais, traumomis, fiziniais pažeidimais ir sisteminėmis ligomis.