Keliaujant po Lietuvą, visada smagu atrasti ką nors naujo, dar nematyto. Aukštaitija praturtėjo dar vienu pažintiniu taku - Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Lietuvoje yra daug pažintinių takų, skirtų patirti gamtos, kultūros vertybes, o šis takas - vienintelis Lietuvoje, skirtas pažinti mokslo laimėjimus.
Šis unikalus kultūros, mokslo ir istorijos objektas prieš 20 metų buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Storių geodezinis punktas - tai vienas iš 18 esančių Lietuvoje, į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto Struvės geodezinio lanko punktų. Jis padėjo nustatyti Žemės formą ir dydį.
Čia lankytojai gali ne tik suvokti mūsų planetos dydį, bet ir prisiliesti prie Struvės geodezinio lanko istorijos, matavimų metodų. Visą kelią lydės informaciniai stendai, kurie padės suvokti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą.
Struvės geodezinio lanko istorija ir reikšmė
Struvės geodezinis lankas buvo įrengtas 1816-1852 metais tam, kad mokslininkai galėtų nustatyti Žemės formą ir dydį. Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas, kertantis net dešimt valstybių. Tikras perliukas visiems technikos ir istorijos mėgėjams!
„Struvės geodezinio lanko įrengimo ir išmatavimo istorija įprasmina neįtikėtiną technologinį proveržį geodezijos, astronomijos ir Žemės pažinimo srityse. Tai buvo fantastiškai grandiozinis tam metui projektas, kurio rezultatais žmonija naudojosi daugiau nei šimtą metų“, - teigia Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės analitikas bei Struvės geodezinio lanko koordinacinio komiteto narys dr.
Lankas pavadintas žymaus XIX a. mokslininko Fridricho Georgo Vilhelmo fon Struvės vardu, pristačiusio šį objektą visuomenei. Geodezinis lankas pavadintas Dorpato (dab. Tartu, Estija) universiteto profesoriaus, astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės (1793-1864) vardu.
Žemės dydžio ir formos nustatymas buvo vienas svarbiausių gamtos filosofijos problemų nuo pat IV a. pr. Kristų. Tik XVI a. matavimo metodo, vadinamo trianguliacija, išplėtojimas padidino galimybę nustatyti Žemės dydį ir formą.
Carinės Rusijos sudėtyje buvusi Lietuva iki 1812 m. Napoleono žygių į Maskvą detalių žemėlapių neturėjo. Šio karo patirtis caro armijos vadovybei įrodė, kad be tikslių žemėlapių karyba tapo neįmanoma. Tad jau 1815 m. pabaigoje buvo išleistas caro įsakymas parengti pirmus tikslius Vilniaus gubernijos žemėlapius.
Seniausias trianguliacijos tinklas, kurio dalis įjungta į lanko grandinę, buvo sudarytas dar 1816-1821 metais. Tuomet Vilniaus gubernijos pietrytinis pakraštys apėmė Breslaują, Ašmeną, Lydą ir Gardiną, pietvakarinė riba ėjo Nemunu, o vakaruose siekė Palangą. Šioje teritorijoje trianguliacijos tinklą projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas Karlas Tenneris (1783-1859).
Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio Lietuvoje ir Bristeno Latvijoje. Matuojant šią grandinę vienus svarbiausių lauko darbų atliko Vilniaus universiteto mokslininkai P. Slavinskis, J. Chodzka, M. Hlušnevičius, M. Žilinskis.
1836 m. į pietus Naugarduko-Lucko kryptimi buvo pratęsta Vilniaus gubernijos trikampių grandinė, o 1850 m. ji pasiekė Dunojų netoli Juodosios jūros. Darbai buvo tęsiami ir šiaurėje - tuo metu Suomija taip pat priklausė Rusijos imperijai, todėl matavimai buvo atliekami ir jos teritorijoje, kol buvo pasiektas Botnijos įlankos šiaurinis krantas netoli Švedijos sienos. Suderinus su švedų ir norvegų matininkais, 1852 m. buvo išmatuoti paskutiniai trikampiai prie Šiaurės jūros krantų.
Galutiniai dienovidinio lanko skaičiavimai paskelbti F. G. V. Struvės lanką sudarė 258 pagrindiniai trikampiai ir 265 trianguliacijos punktai - daugiausia, net 83 iš jų buvo Suomijoje, o Lietuvoje buvo įrengta 18 punktų.
Matavimo metodai ir iššūkiai
Kadangi trikampių viršūnės viena nuo kitos dažniausiai nebuvo matomos (jas užstojo krūmai, miškai ir kalneliai), jų vietose buvo statomi bokštai, į kuriuos įlipęs matuotojas su kampų matavimo prietaisu teodolitu, matydamas kitų bokštų viršūnes, išmatuodavo tarp jų esančius kampus.
Deja, trikampių viršūnėse stovėję mediniai bokštai sunyko ar supuvo, bet po kiekvienu iš jų punktai buvo pažymėti ženklais iš kalkių skiediniu sujungtų lauko akmenų, kurie buvo įrengiami iškastoje nedidelėje duobėje. Šio mūro viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama kiaurymė, į kurią įpilto ištirpinto švino paviršiuje įkirstas kryžiukas žymėjo punkto centrą.
Tačiau Struvės geodezinio lanko matavimo sąlygos buvo labai sudėtingos. Visus krovinius teko vežioti arklių ir jaučių traukiamais vežimais, o aukštų bokštų statyba pareikalavo daug medienos ir darbo jėgos. Patiems matininkams teko laipioti į aukštus bokštus ant nugaros tempiant sunkias dėžes su matavimo įranga.
UNESCO Pasaulio paveldo objektas
Struvės geodezinis lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę, todėl 1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos išlikusius lanko punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus.
2005 m. liepą Durbane (Pietų Afrikos Respublika) vykusios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu buvo priimtas sprendimas Struvės geodezinio lanko punktus, kaip mokslo istorijos paminklą, įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Siūlymą pripažinti šį objektą pasaulio paveldo vertybe pateikė visos 10 valstybių, kurias kerta lankas.
Į paveldo sąrašą įrašyta vertybė apima 34 originalius punktus - po 4 Norvegijoje ir Švedijoje, 6 Suomijoje, 3 Estijoje, 5 Baltarusijoje, 1 Moldovoje, 4 Ukrainoje, po 2 - Latvijoje ir Rusijoje. Kitos lanko vietovės saugomos pagal šalių vidaus teisės aktus.
Lietuvoje UNESCO saugo 3 geodezinius punktus - Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus r. sav.) ir Gireišiuose (Rokiškio r).
Viena iš pradinių vietų, kuriose, sujungiant atskiras atkarpas, geodezinį lanką pradėjo matuoti F. G. V. Struvė su kolegomis buvo Pandėlyje, į pietus nuo kapinių. Tada buvo pasirinktas kitas taškas - nedidelis Jokšių kaimelis Kupiškio rajone, lygioje, tačiau aukščiausioje apylinkės vietoje. Tada Pandėlyje ir Jokšiuose mokslininkai pastatė medinius bokštus, vadinamus „majakais“, kurie aukščiu nenusileido ir Rokiškio bažnyčiai.
Tuomet reikėjo parinkti dar vieną - trečią tašką. Iš Gireišių turėjo būti matomas bokštas prie Pandėlio kapinių, kitas - prie Jokšių kaimelio, trečias - prie Onuškio dvarvietės, netoli Latvijos sienos. Ketvirtasis bokštas stovėjo prie Dačiūnų-Papilių kaimų netoli Obelių, penktasis - Martinaičių kaime (Utenos r.) ir šeštasis - Kinderių kaime, netoli kelio Svėdasai-Kupiškis.
Storių pažintinis takas
Struvės geodezinis lankas iki pat šių dienų turi didžiulę mokslinę, kultūrinę ir istorinę reikšmę. Aukštaitija praturtėjo dar vienu pažintiniu taku - Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Anykščių rajone, Storių kaime esantis pažintinis takas yra 1200 metrų ilgio, o jo pabaigoje - laiptai į aukščiausią Anykščių regioninio parko Storių kalvą. Žingsniuodami taku galite panirti į lobio - trianguliacijos punkto - atradimo kelionę.
Storių pažintinis takas yra linijinės formos, o jo ilgis į vieną pusę siekia 1,2 kilometro. Jame yra 4 Struvės geodeziniam lankui skirti informaciniai stendai, tačiau neapsigaukit jo lankymui skirdami mažiau nei valandą. Jis neilgas ir „apibėgti” daug laiko netrunka, tačiau lengvai ir įdomiai skaitomi stendai bei audiogidas greitai įtraukia, o pasinėrus į „Žemės matuotojo” rolę laikas tampa visiškai reliatyvus. Tai vienas įdomiausių teminių pažintinių takų Lietuvoje ir dar viena priežastis sugrįžti į Anykščius.
Lanko matavimo taške jus pasitiks 4 metrų ilgio arkinis lieptas per griovį, o šalia jo - tiesus lieptas. Kitame taške įrengtas Lietuvos teritorijos modelis, o jame - Struvės geodezinio lanko kelią Lietuvoje atkartojanti 23 trikampių kompozicija.
Užlipę ant kalvos, atrasite lobį - Struvės geodezinio lanko punktą ir atvaizdą, kuris atkartoja žemės dienovidinio lanko formą bei sužinosite ne tik apie Storių punktą, bet ir Struvės geodezinį lanką.
Visą kelią jus lydės informaciniai stendai, kurie padės suvokti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą.
Storių pažintinis takas buvo įrengtas įgyvendinant 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą, o taip pat sukurtas tarptautinis turistinis maršrutas, kuriuo skatinama keliautojus susipažinti su Struvės geodeziniu lanku keturiose šalyse - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.
Daugumą Struvės geodezinio lanko punktų sunku pasiekti, bet vis dėlto, yra punktų, kurie yra pritaikyti lankymui. Galima pasirinkti skirtingos trukmės ir atstumo maršrutus - nuo dviejų dienų aplankant Lietuvos ir Latvijos punktus, iki penkių dienų, aplankant - Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija džiaugiasi galėdama pranešti, kad Anykščių regioniniame parke, Storių kaime bus atidarytas naujas 1,2 km ilgio Storių pažintinis takas.
Žemės matavimo kelionė
Važiuoju Žemę išmatuoti. Skamba neįtikėtinai? Galima tik įsivaizduoti kaip tai atrodė prieš pora šimtų metų, kai Rusijos armijos karininkas Karolis Teneris naudodamas trianguliacijos sistemą sumanė išmatuoti Žemės geodezinį lanką ir juo vadovaujantis apskaičiuoti mūsų planetos dydį ir formą. Nors tam tikra skaičiavimo metodika jau buvo sukurta, tačiau 1816 metais Tenerio Vilniaus gubernijoje pradėti darbai daugeliui buvo protu nesuvokiami dalykai.
Taip jau atsitiko, kad ne vienintelis Teneris gyveno tokiomis mintimis. Ne taip toli, Tartu universitete, dirbo vokiečių astronomas Struvė, kuris taip pat buvo apsėstas noro išmatuoti Žemę. Sutapo jų siekiai, sutapo ir naudojamos metodikos, bet skyrėsi matų sistemos, todėl norint dirbti kartu vienam iš jų reikėjo nusileisti. Gal dėl kompetencijos, o gal dėl stipresnių asmenybės bruožų Struvei pavyko įtikinti Tenerį pakeisti naudotą matų sistemą ir nuo to laiko prasidėjo bendras darbas. Išmatuotą Žemės geodezinį lanką dabar visi vadina Struvės vardu, o Teneris tarsi atsidūrė antrame plane.
Tuometinės Švedijos karalystės ir Rusijos imperijos teritorijomis nusidriekė 2822 kilometrų ilgio trianguliacijos grandinė, kurios vienas galas buvo Šiaurėje prie Arkties vandenyno, kitas - prie Juodosios jūros. Tai trikampių sistema, kur trikampių viršūnėse įrengti geodeziniai punktai ir turint tiksliai išmatuotą bazę (vieną atkarpą tarp punktų) bei pasitelkus sinusų teoremą galima tiksliai išmatuoti visas trikampio kraštines. Taip grandinės matavimai buvo tęsiami vis toliau ir toliau. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gan paprasta, tačiau norint pasiekti precizinį tikslumą teko įdėti daug darbo ir sumanumo.
Visą Struvės geodezinio lanko istoriją galima perskaityti viename iš Storių pažintinio tako informacinių stendų. Pažintinis takas yra visai šalia Storių kaimo, esančio Anykščių pašonėje, vos keli kilometrai nuo Medžių lajų tako. Važiuojant žvyruotu keliu netoli Storių įrengtas Struvės geodezinio punkto ženklas, o ties juo - automobilių stovėjimo aikštelė.
Matavimo metodikos ypatumai
Istorija yra lengvoji dalis, o štai su metodika yra šiek tiek sudėtingiau. Apie Struvės geodezinį lanką esu ne kartą girdėjęs ir net bandęs perprasti tų matavimų esmę, tačiau įdėtų pastangų tikslui pasiekti neužteko. Matavimo metodika nėra tokia lengvai suprantama ir aiški, todėl su malonumu skaitau ir klausau įdomiai ir suprantamai parengtą informaciją.
Matuodami geodezinį lanką Struvė ir Teneris pasiekė tam laikmečiui neįtikėtiną tikslumą, tačiau einant pažintiniu taku galima pasitenkinti kur kas didesne paklaida. Užtenka išmatuoti savo pėdos ir žingsnio ilgius, kad pamatuoti tiesaus ir išgaubto paviršiaus ilgio skirtumus ar priėjus Lietuvos maketą nustatyti atstumus tarp didžiausių miestų. Paaukojus tikslumą laimėtas aiškumas, todėl bent vieną geografijos pamoką šiame pažintiniame take turėtų turėti visų Lietuvos mokyklų mokiniai. Ir ne tik geografijos.
Išmokęs matuoti atstumus ir kampus kopiu į aukščiausią Anykščių regioninio parko kalvą, kurios viršuje yra vienas iš 18 Lietuvoje esančių Struvės geodezinio lanko punktų. Jį Karolis Teneris 1816 - 1921 metais buvo įtraukęs į pirmąjį Lietuvos krašto trinaguliacijos tinklą. 1938 metais ant kalvos buvo pastatytas 35 metrų aukščio trianguliacijos bokštas, dėl ko kalva pradėta vadinti „majokalniu”. Dabar ilgais mediniais laiptais užkilus į kalvos viršų galima rasti tik įbetonuotą trianguliacijos punkto žymą. Bokšto nebėra, o tanki medžių laja patikimai slepia bet kokią apžvalgą.
Ne gamta grožėtis reikia čia važiuoti, o susipažinti su žmonėmis ir jų darbais, praplėtusiais žmonijos akiratį ir leidusiems tiksliai išmatuoti Žemės formą ir dydį.
Struvės geodeziniame lanke yra 259 geodeziniai punktai, tačiau į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti 34 iš jų. Kadangi šis lankas driekiasi 10 dabartinių valstybių teritorijomis, į paveldo sąrašą įtrauktų punktų skaičius kiekvienoje valstybėje nustatytas proporcingai visų punktų toje valstybėje skaičiui. Lietuvoje į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti 3 punktai - Paliepiukų, Gireiškių ir Meškonių.
Ką galima rasti Storių pažintiniame take?
- 4 Struvės geodeziniam lankui skirti informaciniai stendai
- 4 metrų ilgio arkinis lieptas per griovį
- Lietuvos teritorijos modelis su Struvės geodezinio lanko kelią atkartojančia 23 trikampių kompozicija
- Laiptai į aukščiausią Anykščių regioninio parko Storių kalvą
- Struvės geodezinio lanko punktas kalvos viršuje
