Planuojant papuošti savo kiemą ar aplinką prie daugiabučio želdiniais, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi medžių ir krūmų sodinimo atstumams. Nepasidomėjus reikalavimais, rizikuojama sulaukti sankcijų ir ginčų su kaimynais.
Šie klausimai pavasarį kyla ne vienam, norinčiam papuošti savo kiemą. Atsakymų į juos esama pačių įvairiausių. Taigi, kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis ne tik su galbūt ne itin geranoriškai nusiteikusiu kaimynu, bet ir su valstybės institucijomis? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę?
Teisinė bazė
Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. O tarp gyventojų kylančių ginčų dėl per arti pasodinto, vėliau suvešėjusio medžio ar krūmo esama nemažai. Juos tenka narplioti įvairių institucijų atstovams - skiriant ne tik baudas, bet ir įpareigojant ištaisyti pažeidimą - medį ar krūmą perkelti toliau nuo ribos. Kartais tai padaryti būna neįmanoma, tad ilgai augintą medį belieka tik nukirsti.
Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės
Kaip ir kur turi būti sodinami augalai, numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o vėliau pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams. Taip pat patikslinta, kokio aukščio gyvatvores galima formuoti prie sklypo ribos.
Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Pagrindiniai atstumų reikalavimai:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.
Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Kaip pasodinti krūmą | „Home Depot“
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos (kai želdiniai veisiami be kaimyno sutikimo)
| Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| Kitos pusės | 3 | |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | Iš visų pusių | 2 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | Iš visų pusių | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | Kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| Lianos | Iš visų pusių | 0,5 |
Atstumai nuo daugiabučio namo
Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarka, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami galioja ir daugiabučių kiemams. Aplinkos ministerijos patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės nurodo, kad nuo daugiabučių namų sienų su langais medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 10 metrų atstumu, o visais kitais atvejais - ne arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sienos.
Aukštesni nei 2 m krūmai gali būti veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo daugiabučių namų sienų su langais, o visais kitais atvejais (įskaitant atvejus, kai sodinami krūmai yra žemesni) - ne arčiau kaip 1,5 m nuo sienos. Išimtis taikoma teritorijoms tarp pastatų ir gatvių Taip pat taisyklėse apibrėžtas atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be to sklypo savininko sutikimo.
Atsakomybė už pažeidimus
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju - iki 140 eurų. Nepasidomėjus reikalavimais rizikuojama sulaukti sankcijų.
Ką daryti kilus ginčams?
Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kaimyno sutikimas
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.
„Delfi“ kalbinti teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.
„Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - portalui „Delfi“ sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. „Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.
Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus. „Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido. Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.