Vairavimas - sudėtinga veikla, kuri reikalauja iš vairuotojo ypatingo dėmesio, atminties, susikaupimo. Vairuotojas turi gerai orientuotis eismo aplinkoje ir pritaikyti savo vairavimo įgūdžius prie pasikeitusių vairavimo sąlygų, teisingai įvertinti atstumus, gerai žinoti eismo ženklus, pažinti šviesoforo spalvas ir tuo pačiu sekti automobilio prietaisų parodymus, turėti galimybę atsiliepti į telefono skambučius, pažiūrėti į žemėlapį, o dar kartais tenka sudrausminti automobilyje sėdinčius vaikus ir t.t. Geras regėjimo aštrumas yra viena pagrindinių saugaus vairavimo sąlygų.
Vairuojant automobilį, didžiausią būtinosios informacijos kiekį gauname akimis. Jei žmogus negirdi, yra išsiblaškęs ar pavargęs, kelyje tai kelia mažiau pavojų nei prastas matomumas. O matomumą apsunkinti gali nepalankios oro sąlygos, techniniai automobilio trūkumai arba sutrikęs ir nekoreguojamas regėjimas.
Geras matymas yra ne tik vairuotojo, bet ir visų kitų eismo dalyvių saugumo garantas. Jeigu regėjimo aštrumas nėra pakankamas, tuomet vairuotojas negali tinkamai įvertinti atstumų, vaizdų, kontrasto, kelio ženklų. Visi šie veiksniai neigiamai įtakoja vairuotojo reakciją ir padidina eismo nelaimių riziką. Aišku, kad geras matymas negarantuoja šimtaprocentinio saugumo kelyje, tačiau jo nebuvimas daugelį kartų padidina galimą riziką.
Norėdami gauti vairuotojo pažymėjimą, pasitikrinate sveikatą, o kartu apsilankote ir pas akių specialistą. Tačiau tai viskas - per ateinančius dešimt metų, kol turėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, regos jums tikrintis nebereikės.
„Nuo 18 iki 25 metų amžiaus rega gali smarkiai pasikeisti ir pablogėti. Reikia pradėti nešioti akinius ir susirūpinti rega, nes nepastebimai gali išsivystyti tokia liga kaip glaukoma“, - teigia M. Specialistas pabrėžia, kad akinius nešiojantis žmogus turi pasakyti bent jau septintą eilutę.
Tačiau toli gražu ne visi vairuotojai tinkamai įvertina regėjimo svarbą ir kai kurie vairuodami vengia užsidėti akinius. Dažniausiai teisinamasi tuo, kad akiniai sukelia diskomfortą. Jei jau turite trumparegystę ir nešiojate akinius, jų lęšiai turi visiškai koreguoti regėjimą. Jei jūsų akiniai yra nors truputį per silpni, vairuojant sutemus regėjimas taps dar prastesnis ir tai gali lemti avarinių situacijų susidarymą.
Dažnai didelės vairavimo patirties turintys ir seniai regėjimą besitikrinę vairuotojai sako, kad daug metų vairuoja ir viską gerai mato. Patikrinus neretai randamas prastas matymas, nors pats žmogus to nė nesuvokia.
Regėjimo aštrumas parodo, kaip aiškiai matote. Jis matuojamas skaitant raides tam tikrų ženklų-optotipų lentelėje. Testas parodo, ar jums reikia akinių, kad gerai matytumėte į tolį.
Įprasti, su amžiumi susiję akių pokyčiai gali turėti įtakos regėjimui ir gebėjimui saugiai vairuoti. Su amžiumi keičiasi akies refrakcija - akies optikos būklė. Dažnai būna, kad seniau gerai mačiusiems į tolį žmonėms prireikia akinių vairavimui. Geri tolio akiniai ypač svarbūs lyjant, sningant, prietemoje, kai matymo sąlygos yra sudėtingesnės. Net maža refrakcijos yda - toliaregystė, astigmatizmas, trumparegystė gali apsunkinti matymą naktį. Tada labai padeda gerai parinkti akiniai.
Akių sausumas gali pabloginti akies optikos kokybę, nes ašarų plėvelė užtikrina ragenos „sutepimą“ ir skaidrumą. Dažnai žmonės galvoja, kad matymui pagerinti visada padeda akiniai. Bet labai svarbu suprasti, kad esant akių ligoms akiniai gali tik iš dalies pagerinti matymą.
Glaukoma - padidėjęs akies spaudimas pažeidžia akies regos nervą. Dažnai ankstyvosiose stadijose nėra jokių akivaizdžių simptomų ar nusiskundimų. Kai liga progresuoja, nukenčia matymas ir akiplotis. Glaukoma diagnozuojama profilaktinių patikrinimų metu, matuojant akies spaudimą ir apžiūrint akių dugną.
Katarakta - nuoseklus natūralaus lęšiuko drumstėjimas akies viduje. Dėl jos atsiranda neryškus matymas, akinimas ir aureolės aplink šviesą. Dėl kataraktos gali būti sunkiau matyti naktį, esant blogam orui arba prastam apšvietimui. Pamažu gali susilpnėti spalvų suvokimas. Katarakta - nesunkiai išsprendžiama problema.
Geltonosios dėmės degeneracija - liga, kai pažeidžiama tinklainės centrinė dalis, vadinama geltonąja dėme. Dėl to prarandamas centrinis regėjimas. Dvejinimasis vyresniame amžiuje gali atsirasti dėl smulkiosios kraujotakos pakitimų. Vairuojant norisi užmerkti vieną akį, kad būtų aiškesnis kelias. Ši problema dažnai gali būti išsprendžiama specialiais akiniais.
Kai kuriems žmonėms šios problemos staiga tampa akivaizdžios. Tačiau kitiems regėjimo praradimas vyksta po truputį, žmonės patys to nepastebi. Tik atėję pas akių specialistą staiga suvokia, kad blogai mato.
Kaip pagerinti matomumą vairuojant naktį?
Naktį saugiam vairavimui reikalingas ypač geras matymas, nes sudėtingesnės regėjimo užduotys. Norėdami pagerinti matomumą vairuojant naktį, vadovaukitės šiais patarimais:
- dėvėkite švarius korekcinius akinius arba kontaktinius lęšius pagal naujausią receptą; akiniai gali būti su kontrastą gerinančiais filtrais.
- Visada rekomenduojame ilgų kelionių metu reguliariai sustoti, pailsinti akis.
- Niekada nenaudoti saulės akinių vairuojant tamsoje, nes jie žymiai sumažina į akis patenkančios šviesos kiekį.
- Jei vairuotojui reikalinga regėjimo korekcija, jis turi vairuoti su akiniais. Geriausia, jei jų lęšiai būtų su specialia vairavimui skirta danga „Eye Drive“. Šie lęšiai atitinka visus vairavimo naktį poreikius. Jie iki 90 proc. padidina kontrastą ir detalių matymą, sumažina ryškių šviesų atspindžius ir sureaguoja į staigų šviesos intensyvumo pasikeitimą. Pavyzdžiui, įvažiavus į tunelį ir išvažiavus iš jo.
- Svarbu nepamiršti, kad vairuojant temstant netinka fotochrominiai akinių lęšiai (tamsėjantys nuo apšvietimo). Netinka ir geltonos spalvos lęšiai, nes jie gerina spalvos kontrastą, bet ne ryškumą. Tokių tonuotų lęšių pralaidumas šviesai tik 70-90 proc.
- Šiek tiek palenkite galvą žemyn ir į dešinę kai pamatote priartėjantį priešais atvažiuojantį automobilį. Taip laikykite galvą kol šis automobilis pravažiuos (taip sumažinsite apakinimo šviesomis efektą).
Vairuojant automobilį ūkanotą dieną, lęšių spalva bus gelsvai žalsva. Saulėtą diena šie lęšiai įgauna vario spalvą, kuri pašalina šviesos perteklių ir pašalina atspindžius. Tai užtikrina gerą kelio ženklų matymą bei išryškina žalią - raudoną spalvas. Jei su šiais lęšiais būsite lauke saulėtą dieną jų spalva bus tamsiai ruda. Šiomis sąlygomis, šie lęšiai taip pat filtruoja šviesos perteklių ir užtikrina komfortą. Didelis šių lęšių privalumas - poliarizuota danga, kuri apsaugo vairuotojo akis nuo trukdančių atspindžių ir blyksnių.
Lęšiai su „Blue Blocker“ danga. Lęšiai su šia danga turi gana ryškius atspalvius, pagrindinė spalva geltona. „Blue Blocker“ danga paryškina esamą vaizdą, vairuotojui padeda geriau nustatyti atstumą bei apsaugo nuo UV spindulių.
„Blue Blocker“ danga yra naudinga esant rūkui, šlapdribai, sutemoms, lietui, visose sudėtingose oro sąlygose, taip pat naktį. Pagrindinis šių lęšių privalumas vairuotojo matymui - padidėjęs vaizdo kontrastas ir pašviesėjimo efektas.
Vairuotojams su prastesniu regėjimu, kuriems reikalinga korekcija siūlome rinktis skaidrius lęšius su antirefleksine danga. Ši danga sumažina atspindžius ir padidina į akį patenkančios šviesos kiekį. Tokie lęšiai padidina matymo komfortą ir sumažina akių įtampą.
Kad automobilių šviesos vairuotojo neklaidintų, būtina rinktis lęšius su neatspindžiąja (antireflekcine) danga. Ji paskaidrina lęšį apie 10 proc., o tai ypač reikšmingas šviesos pralaidumo pagerėjimas esant prastam apšvietimui.
Prieš renkantis akinius, pirmiausia patikrinkite regėjimą pas akių gydytoją arba optiką. Tinkama dioptrija yra saugumo pagrindas. Rinkitės poliarizuotus lęšius dienai ir AR danga naktiniam vairavimui. Nuspręskite pagal dažniausiai vairavimo sąlygas: daugiausia dienos - poliarizuoti saulės akiniai; daugiausia nakties - skaidrūs AR lęšiai su geru kontrastu.
Akiniai vairuotojams - tai ne tik stiliaus detalė, bet ir būtinas įrankis, užtikrinantis saugumą kelyje. Norint užtikrinti, kad jūsų akinių pasirinkimas būtų optimalus, svarbu pradėti nuo regėjimo patikros. Reguliarūs vizitai pas akių gydytoją padeda nustatyti ne tik dioptrijas, bet ir galimas problemas, kurios gali turėti įtakos jūsų matymui.
Nors gali pasirodyti, kad regėjimo pablogėjimas yra natūralus senėjimo procesas, tai gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų požymis. Rekomenduojama, kad suaugusieji tikrintų savo regėjimą kas dvejus metus, o vyresni nei 60 metų žmonės - kasmet. Jei jaučiate diskomfortą, nuovargį ar kitus simptomus, nedelskite ir kreipkitės į specialistą.
Tinkama akinių priežiūra yra ne mažiau svarbi nei jų pasirinkimas. Purvinas ar subraižytas lęšis gali gerokai pabloginti matomumą, ypač vairuojant naktį ar prastomis oro sąlygomis.
Akiniai vairuotojams yra ne tik stiliaus detalė, bet ir būtinas įrankis, užtikrinantis saugumą kelyje. Renkantis akinius, atsižvelkite į savo vairavimo įpročius ir aplinkybes, kad galėtumėte mėgautis kiekviena kelione.
Kaip pasirinkti tinkamą įrankį vietinio projekto pasidalinimui: tuneliavimo įrankių gidas
Kada kreiptis į gydytoją?
- Rekomenduojama nuo 40 metų akis tikrintis kas keleri metai, o po 65 metų - kas vienus ar dvejus metus.
- Jei žmogus pastebėjo, kad prastai mato tamsoje, tai pirmasis simptomas, kad jam trūksta vitamino A.
- Jei jaučiate, kad vairuojant naktį regėjimas stipriai pablogėja, nedelskite kreiptis į gydytoją.
Straipsnis publikuotas 2020 m. spalio mėnesį, žurnale „Sveikata”. Nr.
| Lęšių kategorija | Šviesos pralaidumas | Pritaikymas | Rekomendacijos |
|---|---|---|---|
| 0 | 43 - 80 proc. | Debesuota diena | Apsauga nuo saulės nedidelė |
| 1 | 18 - 43 proc. | Miesto gatvės | Apsauga nuo neintensyvios saulės |
| 2 | 8 - 18 proc. | Saulėta diena | Tinka jautriems akims |
| 3 | 3 - 8 proc. | Tropikai, paplūdimiai, kalnai | Apsauga nuo didelio saulės intensyvumo |
| 4 | 3 - 8 proc. | Ekstremalios sąlygos | Nerekomenduojami vairavimui naktį |