Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugybę metų yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kasmet dėl mūsų pačių kontrolėje esančių veiksnių sukeliamų širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų miršta dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė paaiškina, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą bei pulsą, kas gali iššaukti šių rodiklių pasikeitimus ir ko reikėtų imtis, kad išlaikytume juos normų ribose.
Kas yra normalus kraujo spaudimas?
J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.
Kraujo spaudimas svyruoja visą parą: dieną jis dažniausiai pakyla, o naktį - sumažėja. Kraujospūdis kyla ir mažėja, reaguodamas į įprastą veiklą, pavyzdžiui, miegą ir judėjimą.
Rizikos grupės
Labai svarbu suprasti, kad daugybė žmonių patenka į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę, ne tik vyrai virš 45 metų ir moterys virš 55 metų. Didesnė grėsmė susirgti tokiomis ligomis kyla turintiems antsvorį, mažai fiziškai aktyviems, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, šeimos istorijoje turintiems insulto ar infarkto atvejų, patiriantiems stresą, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį, taip pat gyvenantiems vietovėse, kur didelis oro užterštumas“, - sako vaistininkė J. Metlovienė.
Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?
Siekiantiems kontroliuoti kraujo spaudimo svyravimus, J. Metlovienė pataria atkreipti dėmesį į savo mitybą: per parą neviršyti 5 gramų druskos, vengti greitojo ir riebaus maisto, vartoti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Anot jos, pakankamas fizinis aktyvumas ir normalaus kūno svorio išlaikymas taip pat gali prisidėti prie aukšto kraujo spaudimo mažinimo - reguliari fizinė veikla gali sustiprinti širdį, pagerinti kraujagyslių elastingumą, sumažinti kraujospūdį.
Labai svarbu mažinti arba visiškai atsisakyti žalingų įpročių. Per didelis alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą, gali pažeisti širdies raumenį, o rūkant siaurėja kraujagyslės, vystosi uždegiminiai procesai. Žalingi įpročiai neretai būna susiję ir su padidėjusiu streso lygiu, o stresas pats savaime kenkia organizmui. Rekomenduočiau išbandyti meditaciją, ramius pasivaikščiojimus, jogą, propaguoti tinkamą miego higieną. Nusiraminti gali padėti įvairūs preparatai su melisa, magniu, apyniais, valerijonu. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis, gali tapti lengviau kontroliuoti patiriamą emocinę įtampą, nes omega-3 rūgštys gali padėti sumažinto streso hormono kortizolio lygį organizme“, - sako J. Metlovienė.
Streso metu aktyvuojamas adrenalino ir kortizolio hormonų išsiskyrimas, tad širdies raumuo dirba greičiau, o tai savaime didina kraujo spaudimą. Dėl šių hormonų kraujagyslės susitraukia, todėl kraujo tekėjimas per jas tampa sunkesnis ir kraujo spaudimas padidėja dar labiau.
Nemažą įtaką aukštam kraujo spaudimui gali turėti ir netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, riebalų turinčio maisto. Natrio chloridas, esantis valgomojoje druskoje, didina skysčių susilaikymą organizme, tad padidėja kraujo tūris ir kraujagyslių spaudimas, gali susiaurėti pačios kraujagyslės. Mažai skaidulų turintis „greitas“ maistas (balta duona, hamburgeriai, picos, makaronai ir pan.) prisideda prie kraujagyslių siaurėjimo ir sienelių storėjimo, tokiu atveju kraujospūdis natūraliai padidėja. Kraujospūdį iškreipti gali ir kai kurių vaistų vartojimas, tačiau tai priklauso nuo individualių atvejų“, - paaiškina vaistininkė.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija. Žemas kraujospūdis kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60.
Priežastys
Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo visiškai nepavojingų iki ganėtinai rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys:
- Nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio.
- Sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio.
- Dehidratacija.
- Endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos).
- Ilgalaikis gulimas rėžimas.
- Didelis kraujo netekimas dėl traumos.
- Kraujo infekcijos.
- Netinkama mityba: per mažas druskos ar tam tikrų vitaminų (pavyzdžiui, B12, folio rūgšties) kiekis gali paveikti kraujotaką.
- Hormoniniai sutrikimai: skydliaukės ligos taip pat gali turėti įtakos kraujospūdžio sumažėjimui.
- Širdies ligos: širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar vožtuvų problemos.
- Vaistų poveikis: kai kurie vaistai - ypač antihipertenziniai, antidepresantai ar diuretikai - gali sumažinti spaudimą, ypač vartojant juos netinkamai.
- Ūminės bei lėtinės infekcijos: jos gali paveikti tiek kraujospūdį, tiek bendrą organizmo būklę.
Simptomai
- Nuovargis arba energijos trūkumas.
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite.
- Liūdesys, prasta nuotaika.
- Matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.
Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?
Susidūrus su žemu kraujo spaudimu svarbu žinoti ne tik priežastis, bet ir tai, kaip greitai reaguoti bei kokių priemonių imtis, kad pagerinti savo savijautą.
- Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio. Tai padės kraujui lengviau grįžti į galvą ir smegenis.
- Išgerkite stiklinę vandens. Dehidratacija yra viena dažniausių spaudimo kritimo priežasčių.
- Venkite staigių judesių. Stojantis ar keliantis iš lovos tai darykite lėtai - taip sumažinsite galvos svaigimo riziką.
- Giliai kvėpuokite. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda aprūpinti organizmą deguonimi.
Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?
- Pakankamas skysčių kiekis. Rekomenduojama išgerti bent 1,5-2 litrus vandens per dieną, ypač vasarą ar sportuojant.
- Druskos vartojimas. Jei jūsų gydytojas neprieštarauja, galite šiek tiek padidinti druskos kiekį maiste - ji padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas, plaukimas ar joga padeda pagerinti kraujotaką ir širdies veiklą.
- Tinkama mityba. Subalansuota mityba su pakankamu kiekiu geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties yra būtina norint išlaikyti kraujo spaudimą normos ribose.
- Papildų vartojimas. Galite vartoti papildus širdies veiklai gerinti, tačiau rinktis reikėtų pagal gydytojo rekomendacijas.
- Reguliarus spaudimo ir pulso matavimas. Tai padeda laiku pastebėti nukrypimus nuo normos ir sekti sveikatos būklę.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai. Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis. Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas.
Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai jūs nepastebite jokių simptomų. Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams.
Rizikos veiksniai
Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius (senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumo), lytis (moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija) ir paveldimumas. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai - jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.
Kaip sėkmingai kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį?
Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Pirminė arterinė hipertenzija - nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais. Jų yra kelios grupės. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas kardiologas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų - elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos - rezultatus. Jei po savaitės gydymo kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad vaistai parinkti tinkamai, tačiau būtina tęsti gydymą.| Kraujospūdžio kategorija | Sistolinis (mmHg) | Diastolinis (mmHg) |
|---|---|---|
| Žemas normalus | 90-100 | 60-65 |
| Normalus | Mažiau nei 120-129 | Mažiau nei 80-84 |
| Aukštas normalus | 130-139 | 80-84 |
| I laipsnio hipertenzija | 140-159 | 90-99 |
| II laipsnio hipertenzija | 160-179 | 100-109 arba didesnis |
| Hipertenzinė krizė | Daugiau nei 180 | Daugiau nei 110 |
Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje. Tuomet vertinamas žmogaus gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama numesti svorio, mažinti suvartojamos druskos kiekį, mankštintis, vengti streso. Jeigu pabandžius šį gydymo būdą kurį laiką rezultatų nepasiekiama, skiriama medikamentų. Vyresnio amžiaus žmonėms, kraujospūdžiui esant 150/100 mmHg ir didesniam, medikamentų skiriama iškart.
Ką turime žinoti apie pulso rodiklį?
Vaistininkė paaiškina, kad sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti 60-80 kartų per minutę. Tačiau tai, kas atrodo įprasta vienam žmogui, nebūtinai bus normalu kitam - pulsas gali keistis, jį taip pat lemia tokie faktoriai kaip amžius ir bendra sveikatos būklė, žalingi įpročiai. Pulsas laikomas per žemu, kada širdis per minutę suplaka mažiau nei 60 kartų, o per aukštu - jei viršija 100. Sportuojant pulsas gali pakilti iki 130-150 kartų per minutę.
Padidėjęs, sumažėjęs ar nereguliarus pulsas gali rodyti mineralų, tokių kaip kalis, magnis ar kalcis, trūkumą. Širdies susitraukimų dažnį padidinti gali ir jaučiamas stresas bei nerimas, kadangi adrenalinas ir kortizolis aktyvina simpatinę nervų sistemą. Kava, energetiniai ar kiti kofeino turintys gėrimai, nikotino produktai vėlgi skatina širdies susitraukimų dažnio didėjimą. Jei sergame hipertiroze, anemija ar karščiavimą sukeliančiomis infekcijomis, širdis taip pat gali plakti greičiau. Su tuo galime susidurti ir vartojant per mažai vandens bei susiduriant su skysčių organizme trūkumu. Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, dekongestantai - vaistai nuo slogos, taip pat gali paveikti pulsą“, - pasakoja J. Metlovienė.
Ji priduria, kad širdies funkcijas stiprinti gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys esančios žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktų preparatai, kalis ir magnis, kofermentas Q10. Kontroliuojant pulsą, kaip ir aukštą kraujo spaudimą, svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, kadangi treniruočių metu yra stiprinamas širdies raumuo. Taip pat patariama per parą išgerti ir bent 1,5-2 litrus vandens.
Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą ir pulsą?
Vaistininkė J. Metlovienė įspėja, kad prieš kraujo spaudimo matavimą rekomenduojama bent 5 minutes praleisti ramybėje, valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą, ranka turėtų būti širdies lygyje. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais. Manžetė uždedama ant žasto, 2-3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas.
Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę. Pulsas - tai trečias žymuo, rodomas kraujo spaudimo matuoklio ekrane.
Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai kardiologo kabinete profilaktiškai apsilankyti reikėtų kartą per metus, o turint diagnozuotą širdies ir kraujagyslių sutrikimą - bent dvigubai dažniau“, - pabrėžia vaistininkė.
