Kai kurie vadovai įkvepia bei motyvuoja savo darbuotojus, tačiau yra ir tokių, kuriems nesiseka įtraukti savo darbuotojų. Efektyvus vadovas prisiima atsakomybę, kad kiekvienas jo darbuotojas patirtų sėkmę ir komanda pasiektų užsibrėžtų tikslų. Sėkmingam vadovavimui reikia tiek talento, tiek ir gerų įgūdžių.
Visuomenėje susiformavęs blogo vadovo įvaizdis yra labai aiškus - tai arogantiškas despotas, kuriam rūpi tik jo paties kailis ir karjera, ir kuriam nusispjauti į komandos savijautą. Darbuotojai pas tokį vadovą neužsilaiko. Juk žmonės dažniausiai nusprendžia palikti darbo vietas dėl savo vadovo arba dėl žmonių, su kuriais tenka dirbti.
Jeigu aišku, ką daro blogas vadovas, galbūt elgdamiesi priešingai tapsime gerais vadovais? Vadovavimo įgūdžiai gali būti ugdomi mokymų, mentorystės programų metu bei kaupiant patirtį. Kai reikia identifikuoti bei ugdyti efektyvius vadovus, sėkmingos kompanijos pasižymi didesniu aktyvumu lyginant su mažiau sėkmingomis organizacijomis.
Pagrindinės efektyvaus vadovo savybės
Efektyvus vadovavimas yra sudarytas iš keleto esminių komponentų ir nėra lengvai pasiekiamas. Svarbu, kad organizacijos atpažintų bruožus, kurie yra susiję su sėkminga vadyba, ir tuomet tuos bruožus ugdytų savo darbuotojų tarpe. Tad kaip šiandienos vadovui išgyventi tame lūkesčių ir reikalavimų sraute? Su kokiais klausimais jie kreipiasi į konsultantus? Kokius praktinius patarimus gauna?
Daugeliu atveju nėra, tačiau tai turėtų būti kiekvieno vadovo siekiamybė. Vadovas gali būti geras, bet gali būti ir blogas. O lyderio samprata iš esmės yra teigiama. Lyderis, nebūtinai vadovas, yra tas žmogus, paskui kurį žmonės seka dėl jo vertybių, idėjų ir darbų.
1. Komunikacija
Vadovas, turintis gerus bendravimo įgūdžius, geba duoti nurodymus nepamiršdamas klausyti kitų. Vadovai, kurie efektyviai komunikuoja, gali apdoroti informaciją ir po to ją aiškiai perduoti savo komandai. Efektyvūs vadovai turi gebėti suprasti bei susieti organizacijos viziją su darbuotojų tikslais tam, kad darbas būtų produktyvus.
2. Lyderystė
Dažnai organizacijose gerus rezultatus demonstruojantys darbuotojai yra paaukštinami, tačiau geriausias pardavėjas ar protingiausias inžinierius nebūtinai bus geriausias vadovas.
3. Lankstumas
Gebėjimas prisitaikyti taip pat prisideda prie vadovo efektyvumo. Kai vadovas greitai susiorientuoja ir prisitaiko prie netikėtų situacijų, jis gali padėti komandai lanksčiai reaguoti į besikeičiančią aplinką.
4. Santykių kūrimas
Efektyvus lyderis sukuria glaudžius ryšius su savo komanda. Darbuotojai dažnai viršija lūkesčius, kai pasitiki savo vadovu.
5. Kitų ugdymas
Geriausi vadovai žino, kad darbuotojus ugdyti reikia visus metus - ir taip metai iš metų.
6. Savęs ugdymas
Galiausiai efektyvūs vadovai neapleidžia ir savo asmeninio tobulėjimo. Vadovo mokymasis taip pat vyksta visus metus - kiekvienais metais.
Šiuo metu ryškiausias lyderio ir aukščiausio lygio vadovo pavyzdys yra Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern. Po teroristinio akto ji per 6 dienas paruošė ir pateikė griežtesnės ginklų kontrolės įstatymą, sukūrė ginklų surinkimo sistemą, susitiko su musulmonų bendruomenės lyderiais parodydama pagarbą vilkint galvos apdangalą.
Kitos svarbios savybės:
- Sugebėti iškelti ir komunikuoti aukštesnį tikslą (turėti viziją).
- Ugdyti lyderius. Padėti darbuotojams pamatyti ir atskleisti savo potencialą.
- Vertinti skirtumus ir įvairovę. Turiu minty ne tik amžiaus, lyties, žmonių tipų įvairovę, bet ir atvirumą skirtingoms patirtims ir nuomonėms.
- Kurti pozityvią darbo aplinką, kurioje vyrauja draugiški ir partneriški santykiai, pasitikėjimo kultūra, galimybė mokytis ir tobulėti. Rūpintis žmonių gerove yra vadovo pareiga.
- Vadovai neturėtų pamiršti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. Svarbu rūpintis savo sveikata ir energija.
Simono Sineko vadovas lyderystei | MotyvacijosArka
Ko vengti vadovui?
- Nurodyti darbuotojams ką ir kaip daryti.
- Kalbėti vien apie problemas.
Šiame skaitmeniniame amžiuje tempas labai greitas, norisi kuo greičiau atlikti kuo daugiau darbų, todėl dažnai didžiąją laiko dalį vadovai skiria problemų sprendimui. O jei darbai vyksta gerai ar sėkmingai, tai galvoja, kad „ir taip aišku, kad gerai, kam čia apie tai kalbėti“.
Jei organizacijoje nuolat kalbama tik apie problemas ir pamirštama pasidžiaugti sėkmėmis ar pagirti darbuotojus už pastangas, tai kuriama negatyvi atmosfera, lyg visą laiką kažkas negerai.
Dauguma vadovų yra susitelkę tik į rezultato siekimą ir ne tiek daug dėmesio skiria darbuotojų ugdymui. Tyrimų duomenimis, 64% vadovų mano, kad žmonės yra kaštai, o ne vertės kūrimo variklis.
Nesenai perskaičiau R. Hougaard knygą „The Mind of the Leader“. Knygoje akcentuojamos trys labai svarbios lyderio savybės: sąmoningas dėmesingumas, atjauta ir nesavanaudiškumas (angl. Mindfulness, Compassion, Selflessness).
Vadovavimas sau. Savo gyvenimo tikslų, vertybių suvokimas, pasitikėjimas savimi. Tai asmeninis efektyvumas, gebėjimas tobulėti, valdyti savo prioritetus, laiką ir energiją.
Vadovavimas žmonėms. Gebėjimas suprasti žmones, juos įkvėpti bei atskleisti žmonių talentus.
Vadovavimas organizacijai.
Pagrindinės strateginių individo kompetencijų grupės
Kaip įveikti specialisto - vadovo iššūkį?
Šis iššūkis tikrai yra sudėtingas. Apie tai rašoma daugelyje knygų, vieniems vadovams pavyksta įveikti lengviau ir greičiau, kitiems - sunkiau. Man užtruko beveik pusantrų metų.
Kai tampi vadovu kolegoms, su kuriais dirbai daug metų, kartu leisdavai laiką po darbo, atsiranda savi sunkumai, vienas iš jų - sunkiau skirti nepatogias, bet būtinas užduotis. Šiuo atveju padeda analitinis mąstymas ir skaičiai, kurie paprastai nemeluoja.
Kitas iššūkis - projektų ir klientų perdavimas su pardavimais dirbantiems kolegoms. Klientai ilgai pratinosi prie kito vadybininko, taip pat pats nevalingai domėjausi projektais, kuriuos pradėjau, o taip pat klientais su kuriais turėjau artimus santykius.
Labai rekomenduoju pasirinkti kelis mokymų kursus apie asmeninių tikslų, darbų, laiko planavimą ir įpročių formavimą.
Vadovo vaidmuo pokyčių metu
Pagal pasaulines geriausias praktikas, kurios niekuo nesiskiria ir Lietuvoje, pagrindiniai sėkmės faktoriai vadovaujant pokyčiams yra: komunikacija, aktyvi sponsorystė, reikalingi resursai ir metodai, įtraukiantys visus darbuotojus, o apie tuos įtraukiančius metodus galėčiau pasakoti dar ilgai.
Su vadovu labai konkrečiai aptarti lūkesčius. Ir ne tik padalinio tikslus, bet ir kokias funkcijas aš turiu atlikti kaip vadovas, o kokias funkcijas kaip specialistas. Įsivardinti kiek laiko aš dirbsiu kaip vadovas, o kiek kaip specialistas. Planuoti visus darbus kalendoriuje ir dienos pabaigoje apžvelgti kiek laiko skyriau vadovavimo darbams, o kiek laiko dirbau kaip specialistas.
Streso valdymas vadovo darbe
Aukštas streso lygis, darbų gausa yra dažno vadovo kasdienybė. Trumpalaikis, pozityvus stresas yra gerai, tačiau, jei jis tampa ilgalaikis, tai labai kenkia darbo kokybei, efektyvumui, na ir aišku sveikatai.
Skalėje nuo 1 iki 10 įvardinti savo streso lygį. 10 - labai aukštas, 1 - labai žemas. Tada pažymėti koks streso lygis būtų priimtinas. Pagalvoti, kas labiausiai man kelia stresą ir surašyti 1-3 veiksmus, kuriuos galėčiau padaryti, kad sumažinčiau savo streso lygį.
Pavyzdžiui, išmokti atpažinti kas man kelia stresą, pradėti medituoti, užsirašyti į streso mažinimo mokymus, subalansuoti miego ar mitybos režimą, pakalbėti su savo vadovu dėl darbo krūvio ar kitų problemų, kurios kelia stresą, susidėlioti savo prioritetus. Kiekvienas atras savo streso mažinimo būdus.
Ateities lyderio savybės
Mano vertinimu, ateities lyderis = inovacijų žmogus.
- Drąsa veikti - lyderis turi gebėti kurti, eksperimentuoti, nebijoti klysti, o jei klysti, tai kaip įmanoma greičiau, kitaip sakant - minimaliais kaštais. Tam svarbu turėti tvirtus savo atsparos taškus - stiprias asmenines vertybes.
- Būti autentišku - kaip asmuo ir kaip organizacijos kultūros kūrėjas. Lyderis turi išsiskirti, sudominti, gebėti pritraukti skirtingus žmones ir svarbiausia - išlaikyti talentus. Tiesiog būti įdomus.
- Pasižymėti tinkliniu mąstymu - kuomet nebegali visko kontroliuoti, turi turėti, žinoti ir valdyti savo ryšių tinklą. Žinoti kur tinkle yra reikiama kompetencija, gebėti ją rasti, pritraukti ir puoselėti santykius.
- Būti atspariu - sukrėtimams, klaidoms, galų gale - sėkmei.
- Lavinti kūrybinį mąstymą arba kūrybiškumą. Šiandien kūrybiškumą suvokiame ne kaip kūrybines kančias ankštose prirūkytose dirbtuvėse. Kūrybiški žmonės pasižymi gebėjimu pastebėti sąsajas tarp regis nesusiejamų dalykų. Matematiškai sąsajų pastebėjimas arba kūrybiškumas išreiškiamas formule 1+1=3. Tie kurie mato šias sąsajas, turi ir gerų idėjų. O tada vėl grįžtame prie pirmo punkto - kuo greičiau ir drąsiai tas idėjas testuoti.
Vadovavimą dažnai siedavome su patirtimi, ekspertiškumu, žinojimu. Šiandien svarbiau ne „ar turime?“, o kaip panaudojame turimas žinias bei kompetencijas, kaip greitai gebame išmokti naujų dalykų bei praktikoje pritaikyti netipines, kitose srityse įgytas žinias.
Šiandien iš vadovo tikimės pasiruošimo veikti neapibrėžtose situacijose ir lankstumo gebant jas valdyti.
Kaip atsirenkate ir ugdote savo vadovus?
Renkantis artimiausią vadovų komandą, be būtinųjų profesinių kompetencijų, didžiausią dėmesį skiriame asmeninėms savybėms:
- Gebėjimui dirbti su žmonėmis.
- Puikiems komunikavimo gebėjimams.
- Iniciatyvai ir idėjų siūlymui.
- Norui nuolatos gerinti procesus, savo darbą.