Anemija, kitaip vadinama mažakraujyste, yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino arba jie netinkamai veikia. Atsiranda, kai nepakankamai pasigamina eritrocitų, ar kai eritrocitų netenkama ir suyra daugiau negu gaminasi. Pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių funkcija yra pernešti deguonį iš plaučių į kitas kūno dalis.
Jei organizmas neturi pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba jie netinkamai funkcionuoja, gali atsirasti įvairių simptomų, tokių kaip nuovargis, silpnumas, galvos skausmai, blyški oda ir kiti - reiškiančių anemiją. Dėl to organai ir audiniai sunkiau gauna deguonies. Anemija (mažakraujystė) - tai būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino kiekis, todėl organizmas gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Būtina pastebėti, kad anemija gali būti kitos ligos požymis ir yra svarbu rasti anemiją sukėlusią priežastį, t. y. pagrindinę ligą.
Anemija nėra viena konkreti liga - tai bendras terminas, apibūdinantis būkles, kai sumažėja hemoglobino arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Apskaičiuota, kad 2019 m. anemija sirgo daugiau kaip 1,74 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Didesnę riziką susirgti anemija turi moterys ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu.
Lietuvos medikai kasmet diagnozuoja apie 30 tūkst. anemijos atvejų. Pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. duomenis, anemija yra labai dažna visame pasaulyje. Jei dažnai jaučiatės pavargę, trūksta oro, pastebite plaukų slinkimą, blyškumą ar kitus šiame straipsnyje aprašytus požymius - tai gali būti pirmieji anemijos ženklai.
Eritrocitai - raudonieji kraujo kūneliai
Kas yra Geležis ir Feritinas?
Vaistininkė paaiškina, kad geležies stokos anemija, dar vadinama mažakraujyste, yra būklė, kada dėl raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų trūkumo suprastėja deguonies pernešimas į įvairius organizmo audinius. Tam, kad šie procesai vyktų sklandžiai, labai svarbu palaikyti normalią hemoglobino ir feritino koncentraciją kraujyje.
Hemoglobinas yra baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį organizme - jis perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir atvirkščiai, anglies dioksidą iš audinių atgabena į plaučius, kur šis iškvepiamas. Hemoglobino lygis kraujyje yra svarbus rodiklis, kuris gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą.
Feritinas yra baltymas, atsakingas už geležies saugojimą organizme. Kai organizme yra geležies perteklius, feritinas padeda jį saugoti, kad būtų išvengta žalingo pertekliaus poveikio organizmui. Kai organizme trūksta geležies, feritinas gali atpalaiduoti geležį, kad organizmas galėtų ją panaudoti įvairiems procesams, tokiems kaip hemoglobino gamyba. Feritinas taip pat yra vienas geriausių rodiklių, siekiant nustatyti geležies kiekį organizme.
G. Šimkė išskiria, kad hemoglobinas yra eritrocituose esantis baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į kitus audinius ir anglies dioksido pernešimą iš kitų audinių į plaučius. Feritino vaidmuo yra šiek tiek kitoks - šis tarpląstelinis baltymas kaupia geležies atsargas ir, organizmui prireikus, jas išskiria į kraujotakos sistemą.
„Hemoglobino deficito padariniai pajuntami greičiau ir gali būti pavojingi gyvybei - jei hemoglobino lygis sumažėjęs, organizmas tiesiogiai patiria deguonies trūkumą. O esant feritino trūkumui, organizme mažėja geležies atsargos, kas reiškia, jog natūraliai mažėja ir hemoglobino lygis. Žemi feritino ir hemoglobino rodikliai yra dažniausia geležies stokos anemijos priežastis“, - sako vaistininkė.
Hemoglobino normos
Hemoglobino norma skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir fiziologinių būklių. Vyrams hemoglobino norma paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei moterims dėl fiziologinių skirtumų. Taigi, koks turi būti hemoglobinas vyrams? Hemoblogino norma vyrams yra nuo 14 iki 18 g/dl (gramai decilitre). Taip pat svarbu žinoti ir koks turi būti hemoglobinas moterims. Dailiosios lyties atstovėms šio rodiklio norma yra nuo 12 iki 16 g/dl. Tačiau moterų hemoglobino lygis gali skirtis menstruacijų metu, taip pat dėl kitų hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, nėštumo. Hemoglobino norma nėštumo metu yra nuo 11 iki 12 g/dl. Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau šios ribos, nėščiajai gali būti diagnozuota anemija.
Tuo tarpu hemoglobino normos vaikams priklauso nuo jų amžiaus. Naujagimiams hemoglobino lygis yra gana aukštas - nuo 14 iki 24 g/dl, tačiau jis pamažu mažėja pirmųjų gyvenimo mėnesių metu. Kūdikio hemoglobino norma maždaug nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių yra nuo 10 iki 14 g/dl. Vėliau, vaikams augant, norma stabilizuojasi ir tampa panaši į suaugusiųjų.
Anemijos Priežastys
Anemija gali turėti keletą priežasčių, tačiau geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs. Ir dažniausiai geležies stokos anemija išsivysto per mėnesius - kol organizmas išnaudoja savo atsargas. Žinoma, pamažu atsiranda ir simptomai, prastėja gyvenimo kokybė. Paprastai organizmas gauna nuolatinį geležies srautą su maistu, kurį valgome. Kūnas kaupia perteklių, kad būtų prieinamas, kai reikia hemoglobino gamybai.
Geležies stokos mažakraujystė išsivysto, kai organizmas greičiau išnaudoja atsargas, nei jos gali pasipildyti, arba kai sulėtėja geležies įsisavinimas į mūsų sistemą.
Dažniausios geležies trūkumo priežastys:
- Nepakankamas geležies suvartojimas maiste.
- Blogas geležies absorbcija virškinimo sistemoje.
- Kraujavimas.
- Nėštumas.
- Lėtinės ligos: vėžys, infekcija ar neinfekcinis uždegimas.
Anemijos priežastys
Anot „Camelia“ vaistininkės, moterims hemoglobino lygis turėtų svyruoti tarp 120-160 g/l, vyrams - 140-180 g/l. Feritino norma moterims yra 12-307 ng/ml, o vyrams - 25-336 mg/ml. Visgi, kai kuriais atvejais geležies trūkumo simptomai gali būti jaučiami feritino lygiui dar nepasiekus žemiausios ribos.
Kitos Anemijos Priežastys
Eritrocitų gamyba gali sutrikti, kai ima trūkti šiam procesui būtinų medžiagų: vitamino B12, folio rūgšties ar, dažniausiai, geležies. Taip pat gamyba gali sutrikti dėl kaulų čiulpų pažeidimo, pavyzdžiui, sergant hematologinėmis ligomis arba dėl tam tikrų vaistų poveikio, nes būtent kaulų čiulpuose formuojasi kraujas ir jo elementai.
Svarbu paminėti, kad anemiją gali sukelti ir lėtinės ligos. „Šiuo atveju susirgimas yra vadinamas hemolizine anemija, kurį gali sukelti įgimta fermentų stoka arba eritrocitų formos pakitimai. Taip pat eritrocitų sunykimą gali sukelti infekcinės ligos, pavyzdžiui, maliarija, blužnies ar kepenų padidėjimas, autoimuninės priežastys. Visgi viena dažniausių eritrocitų praradimo priežasčių - kraujavimas.
Ji pastebi, kad šių baltymų trūkumas žmonėms gali pasireikšti ne tik dėl netinkamos mitybos, kada valgiaraštyje trūksta geležies turinčių maisto produktų, tokių kaip raudona mėsa, kepenėlės, špinatai, brokoliai, grikiai, lęšiai, avinžirniai, moliūgų sėklos, brokolio kopūstai, tofu sūris ir pan. Geležies gali trūkti ir dėl įvairių virškinamojo trakto būklių, pavyzdžiui, celiakijos, Krono ligos, skrandžio opų, taip pat dėl gausaus kraujavimo menstruacijų metu, lėtinių infekcijų, nėštumo.
Geležies stokos anemijos simptomai ir gydymas
Anemijos Simptomai
Anemijos sukeliami simptomai priklauso nuo to, kiek ji pažengusi ir kaip greitai išsivystė. Jei mažakraujystė vystosi pamažu, pavyzdžiui, dėl geležies trūkumo maiste, organizmas turi laiko adaptuotis prie deguonies stygiaus ir simptomai būna ne tokie akivaizdūs. Anemijai pažengus labiau, atsiranda dusulys, galvos skausmai, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, dažnėja širdies plakimas.
Esant mažam hemoglobino bei feritino lygiui, žmogaus oda gali atrodyti blyškesnė, greičiau šąla pėdos, kojos, rankos, pirštai, gali kankinti dusulys, galvos svaigimas, atsirasti širdies permušimai, žaizdelės burnoje ir aplink ją, slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Pacientai taip pat skundžiasi pavargstantys ir gaudantys orą net po menkiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipimo laiptais.
Jeigu hemoglobino koncentracija kraujyje sumažėja staiga, gali išsivystyti dar pavojingesnės būklės - sąmonės sutrikimai, ištikti miokardo infarktas.
Dažniausi anemijos simptomai:
- Nuovargis ir silpnumas.
- Galvos svaigimas.
- Dusulys.
- Blyški oda.
- Šaltos galūnės.
- Galvos skausmai.
- Plaukų slinkimas.
- Mėšlungis.
Jei pastebite keletą šių požymių, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą.
R. Bartulytė toliau pasakoja, kad jeigu žmogaus organizme trūksta geležies, jam gali pasireikšti ne tik anemija, bet ir kitos problemos. Stingant šio mikroelemento, ima sausėti ir trūkinėti oda, skilinėti ir slinkti plaukai, lūžinėti nagai, kenčia protinė veikla - tampa sunkiau susikaupti, svaigsta galva, vargina prasta nuotaika. Moksliniai tyrimai rodo, kad geležies trūkumas didina migrenos, neramių kojų sindromo išsivystymo riziką.
Anemijos Diagnostika
Vaistininkė G. Šimkė įvardija, kad tiek hemoglobino, tiek feritino atsargas sveikatos priežiūros įstaigoje rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per metus. Tačiau įtariant šių medžiagų trūkumą galima pasinaudoti ir vaistinėse randamu greituoju geležies stokos savikontrolės testu, kuris parodys, ar feritino lygis yra žemesnis, ar aukštesnis nei 30 ng/ml.
Anemijai diagnozuoti dažniausiai atliekami laboratoriniai tyrimai. Gydytojas gali paskirti atlikti šiuos tyrimus:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT). Atliekant kraujo tyrimą nustatomas hemoglobino kiekis kraujyje, taip pat gali būti nustatytas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir dydis. Jis taip pat gali parodyti, ar kitų kraujo ląstelių, pavyzdžiui, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų, kiekis yra normalus.
- Retikulocitų skaičius. Retikulocitų skaičius - tai kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių, vadinamų retikulocitais, kiekis. Jis gali padėti gydytojui nustatyti, ar Jūsų kaulų čiulpai gamina pakankamai naujų raudonųjų kraujo kūnelių.
- Geležies kiekis kraujo serume. Serumo geležies tyrimas - tai kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas bendras geležies kiekis kraujyje. Jis gali parodyti, ar geležies trūkumas yra anemijos priežastis.
- Feritino tyrimas. Feritino tyrimas - tai kraujo tyrimas, kuriuo analizuojamos geležies atsargos Jūsų organizme.
- Vitamino B12 tyrimas. Vitamino B12 tyrimas - tai kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas vitamino B12 kiekis Jūsų kraujyje ir padeda gydytojui nustatyti, ar šis kiekis nėra per mažas.
- Folio rūgšties tyrimas. Folio rūgšties testas - tai kraujo tyrimas, kuriuo matuojamas Jūsų folatų kiekis ir kuris gali parodyti, ar šis kiekis yra per mažas.
- Kumbso testas. Kumbso testas - tai kraujo tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar yra autoantikūnų, nukreiptų į Jūsų raudonuosius kraujo kūnelius ir juos naikinančių.
- Išmatų okultinio kraujo tyrimas. Atliekant šį testą išmatų mėginys apdorojamas chemine medžiaga, siekiant nustatyti, ar yra kraujo. Jei testas teigiamas, tai reiškia, kad kraujas pasišalina kažkur virškinimo trakte. Tokios sveikatos būklės kaip skrandžio opa, opinis kolitas ir gaubtinės žarnos vėžys gali sukelti kraują išmatose.
- Kaulų čiulpų tyrimai. Kaulų čiulpų aspirato arba biopsijos tyrimai gali padėti gydytojui nustatyti, ar jūsų kaulų čiulpai funkcionuoja normaliai. Tokio tipo tyrimai gali būti labai naudingi, jei įtariamos tokios ligos kaip leukemija, daugybinė mieloma ar aplastinė anemija.
Anemijos Gydymas
Gydymas priklauso nuo anemijos priežasties. Paprastai naudojami geležies preparatai, vitaminai arba kitos medžiagos, priklausomai nuo diagnozės. Svarbu ne tik atkurti normalų hemoglobino lygį, bet ir išspręsti anemijos priežastį.
Pasak vaistininkės, esant didesniam hemoglobino ir feritino baltymų trūkumui ar tam tikroms sveikatos būklėms, vien mitybos korekcijų, įtraukiant geležies turinčių maisto produktų, gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojai ir vaistininkai rekomenduoja rinktis geležies maisto papildus, kurių galima rasti skysta, vandenyje tirpia, kapsuliuota, guminukų ar tabletės formomis. Kokią maisto papildų formą pasirinkti, priklauso nuo individualių poreikių bei virškinimo sistemos jautrumo. Geležies stokos anemija sergantiems pacientams kartais būna skiriami ir receptiniai vaistai ar intraveninės infuzijos.
„Skystos formos geležis dažnai yra geriau pasisavinama dėl vienu metu suvartojamos mažesnės koncentracijos, liposominės geležies preparatų formos daugeliui taip pat ne tik gerai įsisavina, bet ir mažiau dirgina virškinimo sistemą. Kai kurie gamintojai geležies maisto papildus praturtina ir pasisavinimą pagerinančiais mikroelementais, pavyzdžiui, vitaminais C ar B12.
Jei net ir keletą mėnesių vartojant geležies maisto papildus feritino ir hemoglobino rodikliai negerėja arba kyla labai lėtai, kartu rekomenduoju vartoti ir laktoferino, geležį organizme aptinkančio ir surišančio glikoproteino, preparatus“, - pataria G. Šimkė.
Vaistininkė priduria, kad per parą su maistu ir maisto papildais moterims iki 50-ies metų amžiaus rekomenduojama suvartoti apie 18-20 mg geležies, vyresnėms - 8-10 mg, besilaukiančioms - iki 27 mg. Vyrams geležies reikia mažiau - 8-15 mg per parą. Vartojant geležies maisto papildus ar receptinius vaistus, keletą valandų prieš ir po jų vartojimo reikėtų vengti kofeino, tanino turinčių produktų, tokių kaip kava ar juodoji arbata, bei kalcio turinčių maisto produktų.
Geležies Preparatai ir Jų Nauda
Geležis yra būtinas mineralas, kurio organizmas turi pakankamai turėti tam, kad raudonieji kraujo kūneliai galėtų tinkamai veikti ir užtikrinti deguonies pernešimą organizme. Jei mityboje nepakanka geležies, gali išsivystyti geležies stokos anemija, kurios pagrindiniai simptomai yra nuovargis ir silpnumas. Taigi, geležies preparatai padeda palaikyti šio mineralo kiekį, ypač jei negauname jo pakankamai iš mitybos.
Geležies papildai gali būti skiriami kaip tabletės, kapsulės ar skysti preparatai, o kai kuriais atvejais - ir injekcijos, jei trūkumas itin didelis. Dažnai geležis derinama su kitais elementais, pavyzdžiui, vitaminu C, kuris padeda geriau įsisavinti geležį. Vitaminas B12 ir folio rūgštis taip pat gali būti įtraukti į kompleksinius preparatus, nes jie prisideda prie sveikos kraujotakos sistemos veiklos.
Reguliariai vartojant gydytojo paskirtus geležies preparatus, galima palaikyti tinkamą hemoglobino lygį. Tai leidžia jaustis geriau, turėti daugiau energijos ir užtikrinti tinkamą organizmo veiklą. Tačiau be galo svarbu neperdozuoti geležies, nes per didelis jos kiekis gali būti pavojingas. Todėl būtina tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir periodiškai tikrinti hemoglobino lygį.
Renkantis geležies papildus, svarbu atsižvelgti į jų formą, sudėtį ir įsisavinimo efektyvumą. Vienas iš populiariausių pasirinkimų šiuo metu yra skysta geležis mikrokapsulėse. Ši inovatyvi forma leidžia išvengti daugelio tradiciniams geležies papildams būdingų šalutinių poveikių, tokių kaip virškinimo sutrikimai, ir užtikrina geresnį įsisavinimą. Mikrokapsulių technologija leidžia aktyviąsias medžiagas apsaugoti nuo skrandžio rūgščių poveikio, todėl geležis pasiekia žarnyną, kur geriausiai įsisavinama.
Kada gerti geležį?
Geležies papildus geriausia vartoti tuščiu skrandžiu, kad būtų užtikrintas maksimalus jų įsisavinimas. Optimalus laikas - ryte, likus mažiausiai 30 minučių iki pusryčių arba kelios valandos po valgio. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą, vartodami geležį tuščiu skrandžiu. Tokiais atvejais geležies papildus galima vartoti kartu su lengvu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti pieno produktų, arbatos, kavos ir kalcio papildų, kurie gali sumažinti geležies įsisavinimą. Norint sustiprinti efektą, rekomenduojama papildus vartoti su vitaminu C, pavyzdžiui, su apelsinų sultimis, nes vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
Mityba ir Gyvenimo Būdas
Palaikyti tinkamą hemoglobino lygį yra svarbu, kad organizmas galėtų efektyviai pernešti deguonį. O normalų hemoglobino lygį galima užtikrinti ne tik naudojant geležies preparatus, bet ir laikantis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų.
Mityba, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių veiksnių, palaikančių reikiamą hemoglobino lygį. Produktai, turintys daug geležies, yra būtini kasdieniame racione. Pavyzdžiui, raudona mėsa, kepenėlės, žuvis, ankštiniai augalai, riešutai ir tamsiai žalios lapinės daržovės (pavyzdžiui, špinatai) yra puikūs geležies šaltiniai.
Produktai, turintys daug geležies
Be geležies, organizmui taip pat reikia pakankamai vitaminų C, B12 ir folio rūgšties, kurie padeda absorbuoti geležį ir palaikyti hemoglobino sintezę. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą citrusinius vaisius, brokolius, kiaušinius, pieno produktus ir viso grūdo produktus.
Be geležies, galima vartoti ir vitaminų kompleksus, kuriuose yra folio rūgšties ir B grupės vitaminų, kad palaikytumėte tinkamą kraujo gamybą. Žinoma, fizinė veikla taip pat yra svarbi, nes ji skatina kraujotaką ir palaiko sveiką raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Taip pat reikėtų vengti per didelio alkoholio vartojimo ir rūkymo.
R. Bartulytės teigimu, pagrindinis mažakraujystės priešas - subalansuota ir pilnavertė mityba: „Žmogaus organizmas geležį ir vitaminą B12 geriau pasisavina iš gyvūninės kilmės maisto, todėl kartu su mums taip reikalingomis daržovėmis, grūdais ir vaisiais kartu reikėtų valgyti ir mėsą bei žuvį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. O nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai apie ženklią anemiją žmonės sužino atsitiktinai atlikę bendrą kraujo tyrimą, o iki tol varginusį silpnumą, nuovargį ar apatiją pacientai linksta pateisinti dideliu gyvenimo tempu ar stresu. Jeigu pastebėjote minėtus simptomus - nedvejokite ir kreipkitės į specialistus, nes tai gali būti perspėjantys simptomai, o mes parinksime jums tinkamiausią gydymo būdą“, - teigia Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytoja R.