Atėjus vasarai, į gatves išrieda nauji eismo dalyviai - dviratininkai. Ši transporto priemonė teikia daug privalumų: mobilumas, fizinis aktyvumas, išvengiama transporto kamščių, mažinamas aplinkos oro užterštumas. Tačiau svarbu užtikrinti saugumą keliuose tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams.
Dviračio pasirinkimas ir techninė būklė
Dviratis turi būti tinkamo dydžio. Per didelį dviratį sunku suvaldyti. Atstumas tarp vaiko tarpukojo ir dviračio viršutinės kartelės, kai vaikas stovi apžergęs dviratį, turėtų būti nuo 2,5 iki 5 centimetrų, jei tai plento dviratis, ir nuo 7 iki 10 centimetrų, jei tai kalnų dviratis. Sėdynė turėtų būti nugaros lygyje.
Dviratis turi būti techniškai tvarkingas. Atšvaitai ir šviesos turi atitikti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Dviratininko saugos priemonės
Dviratininkų šalmai žymiai sumažina galvos traumų ir smegenų pažeidimo tikimybę bei veido traumų riziką, net ir susidūrus. Dviratininko šalmas turi būti tinkamo dydžio, augant vaikui nuolat keičiamas nauju.
Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniems asmenims šalmas rekomenduojamas, bet nebūtinas.
Jei dėvėti liemenės nenorite, galite įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Arba atvirkščiai: galite dėvėti liemenę, tačiau nejungti žibintų. Atkreipkite dėmesį, kad šie reikalavimai galioja tik važiuojant keliu.
Kaip valdyti eismą važiuojant dviračiu
Dviračių eismo taisyklės
Jei planuojate dviračiu važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Taip nebūsite nubausti už pažeidimus ir maksimaliai sumažinsite galimybę pakliūti į eismo įvykį.
Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.
Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis draudžiama! Reikia nulipti nuo dviračio ir jį persivesti per pėsčiųjų perėją. Tai negalioja specialioms dviračių juostoms, kertančioms važiuojamąją kelio dalį. Jos paprastai nudažomos žalia spalva.
Važiuodami automobilių keliu dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi kaip ir automobiliai. Judančius prieš eismą dviratininkus sudėtingiau pastebėti, todėl jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams.
Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją!
Sankryžoje šalia automobilių sustoję dviratininkai gali būti sunkiai matomi automobilių (ypač sunkiųjų) vairuotojų, dėl to tampa labai pažeidžiami.
Dviračiu draudžiama važiuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Dažnai matomas vaizdas: vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dviratininkai kartu su pėsčiaisiais visu greičiu lekia per pėsčiųjų perėją. Toks elgesys draudžiamas, tai aiškiai nurodyta kelių eismo taisyklėse.
Planuojant važiuoti keliais, prie dviračio rekomenduojama pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį: taip geriau matysite, kas vyksta už jūsų. Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
Dažniausios eismo įvykių priežastys
Dažnai nutinka eismo įvykių, kai dviratininkai nepastebi sustojusio automobilio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
Štai keletas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai:
- Smūgis į pravertas automobilio dureles. Vienas dažniausių eismo įvykių - kai dviratininkai nepastebi sustojusio automobilio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
- Važiavimas dviračiu prieš eismą. Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
- Kliūties lenkimas. Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia.
- Važiavimas per perėją. Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Deja, daug kas šio draudimo nepaiso ir važiuoja per pėsčiųjų perėją visu greičiu.
- Sustojimas nematomoje zonoje. Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
Saugus atstumas ir atsargumas
Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
Kelyje reikia būti itin atidiems, saugotis pavojų, galinčių tapti avarijos priežastimi: kelio nelygumų, po žiemos likusio smėlio sankaupų, šlapios kelio dangos, nukritusių lapų, į kelią išbėgusių gyvūnų ir kt.
Reikalavimai dviračiui pagal Saugaus eismo įstatymą:
| Parametras | Apibrėžimas |
|---|---|
| Dviratis | Ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami. |
| Motorinis dviratis | Ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. |