Apie tai, kad su antibiotikais žmonija „prisižaidė“, kalbama vis atviriau. Dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo radosi jiems atsparių bakterijų, tad nebeaišku, kuo sunkias ligas gydysime po keliasdešimt metų.
Žmogus susiduria su begalybe bakterijų ir virusų kiekvieną dieną. Tikrai ne kiekvienas virusas ar bakterija sukelia ligą. Imunitetas turi savo būdus, kaip naikina bakterijas ir virusus. Kartais infekcija būna per stipri ir imunitetas nebesusitvarko. Taip susergame.
Gydytojams, apžiūrėjus susirgusį vaiką, iškyla dilema - skirti antibiotikų ar ne. Antibiotikai naikina bakterijas, o virusų neveikia. Ši banali frazė yra girdėta daug kartų, visi su tuo sutinka. Problema atsiranda žmogui susirgus. Dažnas sutiks, kad sloga greičiausiai yra sukelta viruso.
Gerklės skausmas - daugiau virusas, bet štai jau kosulys, ypač naktinis - tikrai bakterija. Jei karščiuojama daugiau trijų parų - tikrai reikia antibiotikų. O pūliai ant tonzilių - 100 procentų, kad bakterija.
Ar visi gydytojai gali skirti šiuos tyrimus? Galima pagalvoti apie antibiotikų skyrimą iš karto įtarūs pūlingą ausies uždegimą ar pneumoniją. Visais kitais atvejais prieš skiriant antibiotikus turi būti atliekamas kraujo ar kitoks tyrimas, patvirtinantis bakterinę infekciją.
Šeimos gydytojo normoje, be kitų tyrimų, įrašyti bendras kraujo (BKT), C reaktyvinio baltymo (CRB), eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimai, kurie padeda atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės. Dauguma gydytojų Lietuvoje infekcijos kilmei nustatyti gali atlikti tik bendrą kraujo tyrimą. Jis lėtai reaguoja į infekciją, nėra jautrus. Nenuostabu, kad jo gydytojai nemėgsta skirti.
Bendras kraujo tyrimas suteikia daug kitos informacijos, pavyzdžiui, parodo alergiją ar mažakraujystę. Pavyzdžiui, Danijoje bendras kraujo tyrimas atliekamas tik didžiosiose laboratorijose. Eritrocitų nusėdimo greičio tyrimas dar naudojamas kai kuriose poliklinikose. Žinoma, mikrobiologinis pasėlis - pats tiksliausias ir išsamiausias tyrimas. Jis parodo, kokios bakterijos auga bei kokiems antibiotikams jos jautrios, o kokiems atsparios.
CRB tyrimo svarba
Vienas tikslesnių tyrimų, duodančių atsakymą į klausimą - virusas ar bakterija - yra C reaktyvinio baltymo tyrimas. Jo svarba ypač padidėjo, kai atsirado greitųjų testų, leidžiančių gauti atsakymą per keletą minučių. CRB parodo, ar uždegimą sukėlė virusas, ar bakterija, parodo ir uždegimo lygį.
Žinoma, šis tyrimas turi ir minusų - rodiklis būna didesnis nėščiosioms, rūkoriams, gali rodyti normą esant tam tikroms pavojingoms anginą sukeliančioms bakterijoms (matant pūlius gerklėje geriau atlikti GAST). Bet šiaip CRB tyrimas yra didelis pagalbininkas kasdieniame darbe.
Tai irgi greitas tyrimas, kai atsakymas gaunamas per kelias minutes. Specialiu tamponu perbraukiama už tonzilių lankų bei merkiama į reagentus - taip gaunamas atsakymas. Jis parodo, ar tepinėlyje yra konkreti bakterija - A grupės streptokokas. Jo sukeltus gerklės uždegimus būtina gydyti antibiotikais.
Šis tyrimas tapo kompensuojamas vaikams nuo 2-7 metų. Seniau pediatrijoje vyravo nuomonė, kad geriau antibiotikus skirti, nei neskirti. Pagal šį šūkį („geriau skirti, negu neskirti“) dar ir dabar dirba daugelis senosios kartos gydytojų, skiria antibiotikus be jokio kraujo tyrimo.
Statistika ir pasekmės
Statistika Lietuvoje tragiška. Suaugusiems - 59 proc., o vaikams - net 75,1 proc. Pridėkime lietuvių savigydą antibiotikais - 22 proc. Gaila, kad daugelio gydymo įstaigų administracijos neskatina gydytojų atlikti tyrimų, o greičiau atvirkščiai.
Kad neatsakingas antibiotikų skyrimas kenkia plačiąją prasme (dėl to mutuoja bakterijos), žinome. Tačiau ar nereikalingas kursas antibiotikų gali pakenkti konkretaus žmogaus sveikatai? Kai antibiotikai skiriami, esant virusiniai ligai, naikinama organizmo geroji flora, pasikeičia jos sudėtis, daugėja grybelinių ligų.
Vaikai kolektyvuose keičiasi ne tik blogosiomis bakterijomis, bet ir gerosiomis. Taip iškreipiama geroji flora ne tik to konkretaus vaiko, bet ir kitų, kitų, esančių šalia. Klasikinis pavyzdys - bakterijos Clostridium dificile sukeltas viduriavimas po antibiotikų vartojimo. Jis dažnesnis vartojus plataus spektro antibiotikų.
Nereikia pamiršti, kad ant dažno mūsų odos gyvena auksinis stafilokokas. Jis ramiai sau vegetuoja, retkarčiais sukelia kokį vieną kitą spuogą. Bet dažnai skiriant antibiotikų , jis pradeda pats sukelti pūlines ligas, tokias kaip abcesai, mastitai, panagių uždegimai ir t.t.
O jei per žaizdas auksinis stafilokokas pakliūna į organizmą - ir kraujo užkrėtimą. Daugėja auksinių stafilokokų, kurie atsparūs daugeliui ar net visiems žinomiems antibiotikams. Mikrobiologai stebi šių bakterijų plitimą.
Antibiotikai „treniruoja“ ne tik gerąsias bakterijas, bet ir tas bakterijas, kurios sukelia ligas. Jei antibiotikai vartojami per trumpai (juk dažnas geriau pasijutęs meta juos vartoti trečią dieną), lieka nedidelė nesunaikintų bakterijų dalis, kuri tampa atspari tiems antibiotikams.
Šios bakterijos pradeda daugintis, ir kitą kartą reikia jau stipresnių antibiotikų. Dar blogiau - bakterijos moka pasidalinti su kitomis bakterijomis atsparumą sukeliančiais genais. Kai buvo atrastas penicilinas, užtekdavo vienos dozės plaučių uždegimui pagydyti. Dabar plaučių uždegimas gydomas labai stipriais antibiotikais, dažnai leidžiamais ir ilgą laiką.
Naujausi tyrimai rodo, kad antibiotikai virusinės infekcijos metu neapsaugo nuo bakterinių komplikacijų. Žmonės gali būti alergiški patiems antibiotikams. Atsiranda įrodymų, kad antibiotikai sukelia vėžį.
Kaip minėjau, po antibiotikų vartojimo audiniuose lieka žuvusių bakterijų dalys. Audinių imuninės ląstelės turi tuos „lavonėlius“ surinkti. Tačiau ne visada surenka visus. Taip audiniuose atsiranda lėtinio uždegimo židinys, kuris vėliau gali supiktybėti.
Apie atsakingą antibiotikų vartojimą kalbama nuo pat nepriklausomybės pradžios. Anksčiau daugumai peršalusių ir sunkesne ligos forma sergančių vaikų gydytojai skirdavo antibiotikų.
CRB tyrimas: kada atlikti?
C reaktyvinis baltymas (CRB) gaminasi kepenyse, vos tik organizme kyla ir išplinta infekcija. CRB aptinkamas kraujyje. Jeigu vaikas peršalo, CRB lygis padidėja nežymiai, tad vartoti antibiotikų nereikia. Neretai šis tyrimas atliekamas ir siekiant išsiaiškinti, ar gydytojo paskirtas gydymas yra efektyvus.
CRB lygis pakyla praėjus ~6 val. Taigi, vos tik vaikui sukarščiavus iškart atlikti CRB tyrimo nerekomenduojama, nes baltymo koncentracija dar gali būti nepakankama ligos sukėlėjui nustatyti. Tyrimą optimalu atlikti po 24 val.
Manoma, kad apie 10 proc. Taip pat vaikai dažnai serga ūminiu tonzilitu (angina), kurią gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Tik apie 30 proc. Jeigu vaikui užsitęsia kosulys, galima įtarti infekciją, kurią sukelia mikoplazmos ir chlamidijos.
CRB tyrimas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kažkaip specialiai ruoštis CRB tyrimui nereikia, tik svarbu, kad vaikas ~12 val. prieš jį būtų nevalgęs.
CRB norma
CRB (C-reaktyviojo baltymo) kraujo tyrimas yra pats paprasčiausias būdas, patikrinti paciento sveikatos būklę, paimant mėginį iš piršto. Jį galima atlikti įvairaus amžiaus žmonėms, nes yra greitas ir neskausmingas. Tai pats efektyviausias būdas nustatyti uždegimines reakcijas ir įvertinus visus rodiklius, paskirti reikalingą gydymą ar medikamentus.
Nustatyta, kad sveiko žmogaus kraujo plazmos baltymo (CRB) norma yra 5 mg/l. Paėmus kraujo mėginį ir atlikus tyrimus galima matyti, jog jei ši norma pakyla iki 50 mg/l, tuomet susirgimo kilmė yra virusinė, jei daugiau nei 50 mg/l - kas yra bakterinės kilmės užkrėtimas.
Pats CRB kraujo tyrimas trunka labai neilgai - keletą sekundžių užtruks kol laboratorijoje jums iš piršto bus paimtas kraujo mėginys, o po keleto minučių jau savo rankose laikysite išrašą su tyrimo rezultatais, kur bus įvertinti visi rodikliai, parodantys jūsų sveikatos būklę ir susirgimo kilmę.
Rekomeduojama, priklausomai nuo ligos eigos, pakartoti kraujo tyrimą, kad galutinai įsivertinti ar jūsų organizmas stabilizavosi ir visiškai pasveiko. Dažnai gera savijauta, dar negarantuoja, jog infekcija ar virusas atsitraukė, tad būtina sekti visą ligos eigą, kad neįvyktų atkryčio ar ligos komplikacijų.
O CRB kraujo tyrimai parodo realią situaciją, padeda sveikatos specialistui geriau orientuotis ir rekomenduoti profilaktines priemones, skirtas imuninės sistemos sustiprinimui ir organizmo tonuso palaikymui.
CRB kraujo tyrimai dažnai yra atliekami skubiai, norint nustatyti uždegimo rodiklius ir jų kilmę, tad jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Tačiau jei CRB kraujo tyrimus planuojate atlikti profilaktiškai, svarbu laikytis rekomendacijų iki procedūros nevalgyti ir negerti 8-12 val., neužsiimti aktyvia fizine veikla ar nevartoti medikamentų, kurie galėtų iškreipti tyrimo rezultatus.
Skubaus CRB kraujo tyrimo nauda yra akivaizdi, nes jis padeda efektyviai ir greitai įvertinti tai ką rodo pagrindiniai rodikliai. Taip gydytojui įvertinus situaciją yra lengviau paskirti reikalingą gydymą bei išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
Reikėtų būti nevalgius prieš kai kuriuos kraujo tyrimus kaip gliukozės tyrimą, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimą), kepenų fermento tyrimą gamagliutamiltransferazę (GGT), kai kurių vitaminų (pvz. Vitamino B12 tyrimą) ir kai kuriuos mineralų tyrimus (pvz. Geležies tyrimą). Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val. Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus. Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus. Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus.
Taip, kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo.
Jaučiamas stresas, nerimas taip pat veikia mūsų kraujo spaudimą, todėl normalu, kad jei nerimaujame, stresuojame jis bus didesnis negu įprastai. Kraujo spaudimo rezultatus taip pat veikia fizinė veikla, priklausomai nuo mūsų fizinio pasiruošimo, normalu, kad fizinės veiklos metu (bėjant, atliekant jėgos pratimus) sistolinis kraujo spaudimas padidėja net iki 150 - 160 mmHg. Fizinių pratimų dėka treniruojame savo širdį, geriname sveikatą, po fizinės veiklos praėjus kuriam laikui spaudimas normalizuojasi.
Žinoma, jeigu turime kokių nors nusiskundimų dėl sveikatos, spaudimas padidėjęs ramybės būsenoje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei atlikti reikiamus tyrimus. Kraujo tyrimai parodo daug rodiklių.
- TTH - įvertinti skydliaukės funkciją.
- ŠF - įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.
- Lipidograma - grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką. Svarbiausi yra: mažo tankio lipoproteinai (MTL) - "blogasis" cholesterolis. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) - "gerasis" cholesterolis.
- Šlapimo rūgštis - įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
Vėžio žymenys - tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio lastelės. Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų.
Taigi šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus. Jeigu pacientas jaučiasi sveikas, bet atlikus kai kuriuos vėžio žymenis nustatomos padidėjusios reikšmės (priklausomai nuo to, kurių organų žymenys padidėję), rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, specialistų konsultacijos, kartais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologinę ligą.
Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.
Žmonių, kurių kraujo rodikliai būtų nepriekaištingi pasitaiko retai.
| Tyrimas | Sveiko žmogaus norma |
|---|---|
| CRB | 5 mg/l |