Kraujo krešėjimas yra vienas sudėtingiausių organizme veikiančių procesų, užtikrinančių, kad audinių pažeidimo atveju būtume apsaugoti nuo didelio kraujo tūrio netekimo.
Kraujo krešėjimas (hemostazė) yra sudėtingas procesas, užkertantis kelią pernelyg gausiam kraujavimui, kai pažeidžiama kraujagyslė. Pažeidimo vietoje skystas kraujas virsta gelio pavidalo krešuliu, kuris užsandarina žaizdą ir sustabdo kraujo praradimą.
Kokias ligas galima įtarti, sutrikus kraujo krešėjimui, kada atliekamas kraujo krešėjimo tyrimas ir kaip sumažinti krešulių susidarymo riziką - pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis.
Kas yra kraujo krešėjimas ir kaip šis procesas vyksta?
Kraujo krešėjimas yra procesas, kurio funkcija - sustabdyti kraujo ištekėjimą iš kraujagyslių. Įvykus kraujagyslės pažeidimui, jos spindis susiaurėja.
Krešėjimo procesas skirstomas į dvi pagrindines dalis - pirminę ir antrinę hemostazes (krešėjimą). Pirminės hemostazės metu susiformuoja trombocitų (specifinių kraujo ląstelių) krešulys. Antrinėje hemostazėje dalyvauja kraujo plazmoje cirkuliuojantys baltymai - kraujo krešėjimo faktoriai, kurie veikdami kaskadiniu principu lemia fibrino tinklo suformavimą ir kraujo krešulio sutvirtinimą.
Kraujo plazmoje taip pat cirkuliuoja ir keletas specifinių baltymų, vadinamų natūraliaisiais antikoaguliantais, kurių funkcija yra moduliuoti krešėjimo procesą ir palaikyti hemostatinį balansą. Taip pat organizme veikia ir fibrinolizinė sistema, kuri atsakinga už kraujo krešulių suardymą, kai kraujavimo rizika išnyksta.
Kraujo krešėjimo sistemos pusiausvyra
Kraujo krešėjime dalyvauja kraujagyslės audiniai, kraujo ląstelės ir įvairūs baltymai. Kraujo krešėjimo sistemos pusiausvyra, pasak hematologo, gali sutrikti dėl įvairių priežasčių ir tai pasireiškia padidėjusiu polinkiu kraujuoti arba didesniu polinkiu formuotis kraujo krešuliams. Abi šios būklės gali būti itin pavojingos ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Kodėl sutrikęs kraujo krešėjimas yra pavojingas?
Gausus kraujavimas po nedidelių traumų, danties šalinimo procedūros ar kitų intervencijų (t.p. Veninių trombozių rizika neginčijamai didėja vyresniame amžiuje (70 proc. veninių trombozių pasireiškia >60 m. asmenims).
Kraujo krešėjimo sutrikimų priežastys ir pagrindiniai rizikos veiksniai
Paveldimos kraujo krešėjimo faktorių stokos yra santykinai retos. Geriausiai žinomos - aštuntojo ir devintojo krešėjimo faktorių stokos, vadinamos atitinkamai hemofilija A ir hemofilija B. Gerokai dažnesnis paveldimas krešėjimo sutrikimas - Von Willebrand liga, kuria abiejų lyčių asmenys serga vienodai dažnai. Pati dažniausia padidėjusio polinkio kraujuoti priežastis yra pakitusi/sutrikusi trombocitų funkcija (trombocitopatija) - šie sutrikimai dažniau yra įgyti.
Dauguma kraujo krešėjimo faktorių ir natūraliųjų antikoaguliantų yra gaminami kepenyse, todėl sklandžiam krešėjimo sistemos veikimui svarbi pakankamai gera kepenų funkcija.
Kraujo krešėjimo tyrimai
Kraujo krešėjimo tyrimas yra privalomas prieš chirurgines operacijas! Krešėjimo tyrimas ir jo rodikliai parodo ar krešėjimo sutrikimai yra įgimti ar įgyti. Krešėjimo sutrikimai gali pasireikšti nesustabdomais kraujavimais susižeidus ar spontaniškais kraujo išsiliejimais į organizmą be aiškių priežasčių.
Krešėjimo procesą galima vertinti atliekant įvairius krešėjimo laiko tyrimus, tokius kaip ADTL (APTT), Protrombino komplekso aktyvumo (PT, SPA) ir kt.
Anot hematologo, specialus pasiruošimas šių tyrimų atlikimui nereikalingas, t.y. tyrimus galima atlikti bet kuriuo paros metu, valgyti ir gerti galima įprastai. Asmenims, kuriems pasireiškia krešėjimo sutrikimams būdingi simptomai, atliekami išsamesni krešėjimo sistemos tyrimai, pvz. vertinami konkretūs kraujo krešėjimo faktoriai ar atliekami trombocitų funkcijos tyrimai, kartais ir genetiniai tyrimai. Kokius tyrimus atlikti nusprendžia konsultuojantis gydytojas hematologas, priklausomai nuo įtariamos diagnozės.
Kai kuriems asmenims dėl tam tikrų gretutinių ligų yra skiriamas gydymas kraują skystinančiais vaistais. Priklausomai nuo konkrečių paskirtų medikamentų, gali būti reikalingas reguliarus tyrimų atlikimas. Prieš planuojamas intervencijas rekomenduotina gydytojo specialisto - hematologo konsultacija, kurios tikslas - įvertinti periprocedūrines rizikas, medikamento laikino sustabdymo/pakeitimo kitu medikamentu poreikį ir pan.
Pagrindiniai kraujo krešumo rodikliai
Hematologas K. „Daugeliui girdėtas D-dimerų tyrimas, kuris atspindi krešėjimo sistemos aktyvumą. D-dimerai susidaro skaidant fibriną - baltymą, kuris yra krešulio sudėtyje. D-dimerų testas naudojamas siekiant atmesti trombozes.
Dažniausiai atliekami krešėjimo tyrimai:
- Protrombino laikas, protrombino aktyvumas (PL)
- Aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas (ADTL)
- Fibrinogenas
- D-dimerai
Normalūs PT diapazonai gali svyruoti tarp laboratorijų, priklausomai nuo naudojamo reagento jautrumo ir krešėjimo laiko nustatymo technologijos. Paprastai gydytojai PT tyrimą kartu su kitu krešėjimo tyrimu, vadinamu aktyviu (s.aktyvuotu) daliniu tromboplastino laiku (ADTL, ang.
ADTL tyrimas naudojamas kaip atrankinis tyrimas, kurio tikslas - įvertinti bendrą ir vidinį krešėjimo kelią. Aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas taip pat yra naudingas nustatant krešėjimo faktorių trūkumus. Tuomet ADTL pailgėja.
Fibrinogenas vaidina svarbų vaidmenį normalioje hemostazėje, formuojantis trombams ir gijant žaizdoms. Fibrinogenas yra baltymas, gaminamas kepenyse. Šis tyrimas nustato, kiek fibrinogeno yra kraujyje. Nenormalūs rezultatai gali būti didelio kraujavimo, fibrinolizės arba placentos atšokimo metu. Fibrinogenas yra uždegimo baltymas, jo padidėjimas nustatomas esant bakterinei infekcijai.
Kraujo krešėjimo faktorių tyrimai
Daugumos faktorių nustatymas naudojamas įgimtai, gana retai pasitaikančiai patologijai aptikti. Pati dažniausia liga įgimtų ligų grupėje yra hemofilija A.
- II faktorius (sinonimai: protrombinas).
- V faktorius (sinonimai: Ac-globulinas, labilus faktorius, proakcelerinas).
- VII faktorius (sinonimai: antiprotrombinas I, prokonvertinas).
- VIII faktorius (sinonimai: antihemofilinis faktorius, AHF).
- VIII Ag faktorius (sinonimai: VIII faktoriaus antigenas, VIIIR faktoriaus antigenas).
- IX faktorius (sinonimai: autoprotrombinas II, Christmas ligos faktorius, plazmos tromboplastino komponentas).
- X faktorius (sinonimai: Prower faktorius, Stuart faktorius, Prower-Stuart faktorius).
- XI faktorius (sinonimai: plazmos tromboplastino antescendentas, PTA).
- XII faktorius(sinonimai: Hagemano faktorius, XIIa).
- XIII faktorius (sinonimai: fibriną stabilizuojantis faktorius, fibrinoligazė, Laki-Lorand faktorius).
Kaip vertinti tyrimų rezultatus?
Gydytojo teigimu, įprastai bazinių kraujo krešėjimo tyrimų atitikimas normos intervalams nurodo, kad krešėjimo sistema veikia pakankamai efektyviai ir leidžia atlikti planuotas intervencijas.
Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai yra santykinai sudėtingi ir jautrūs, todėl tikslių rezultatų gavimui svarbi viso medicininio personalo kompetencija. Tyrimų rezultatai gali būti netikslūs dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl neteisingo kraujo mėginio surinkimo, transportavimo ar apdorojimo.
Dėl šių priežasčių rekomenduojama krešėjimo tyrimus atlikti patikimose, sertifikuotose laboratorijose. Stebint tyrimų rezultatų nuokrypius, tikslinga kreiptis į gydytoją, kuris nuspręs, ar pakitimai yra kliniškai reikšmingi ir, jei reikia, nukreips pacientą gydytojo specialisto konsultacijai pakitimų priežasties tikslinimui.
Hemofilija
Hemofilija yra paveldimas kraujavimo sutrikimas, kai kraujas nekreša tinkamai. Normaliu atveju žmogaus kraujyje yra daug baltymų, vadinamų krešėjimo faktoriais, kurie dalyvauja kraujavimo stabdyme. Hemofilija sergančių žmonių kraujyje yra maži VIII (8) arba IX (9) krešėjimo faktorių kiekiai. Hemofilijos sunkumas priklauso nuo krešėjimo faktorių kiekio kraujyje.
Hemofiliją sukelia vieno iš genų mutacija. Įprastu atveju šis genas organizme teikia instrukcijas, kaip gaminti krešėjimo faktoriaus baltymus, reikalingus kraujo krešuliui susidaryti. Dėl minėto geno mutacijos gali sutrikti krešėjimo baltymų veikimas arba jų gali visiškai nebūti. Šie genai yra X chromosomoje.
Vyriškos giminės atstovai turi vieną X ir vieną Y chromosomas (XY), o moteriškos - dvi X chromosomas (XX). Vyrai paveldi X chromosomą iš savo motinų ir Y chromosomą iš savo tėvų. Vyrai gali sirgti hemofilija, jei paveldi paveiktą X chromosomą, turinčią VIII faktoriaus arba IX faktoriaus geno mutaciją. Moterys taip pat gali sirgti hemofilija, bet taip nutinka daug rečiau. Tokiais atvejais paveikiamos abi X chromosomos arba paveikiama viena, o kitos nėra arba ji neaktyvi. Moteris, turinti vieną paveiktą X chromosomą, yra hemofilijos "nešiotoja". Kartais moteris, kuri yra nešiotoja, gali turėti hemofilijos simptomų.
Nors hemofilija perduodama per šeimos liniją, kai kurios šeimos anksčiau nėra sirgusios hemofilija. Kartais šeimoje yra geno nešiotojų moterų, bet nėra ligą paveldėjusių berniukų.
Yra keletas skirtingų hemofilijos tipų. Kraujavimas į sąnarius. Šis tyrimas nustato hemoglobino kiekį (eritrocitų viduje esantį raudonąjį pigmentą, kuris perneša deguonį), eritrocitų dydį ir skaičių bei įvairių tipų leukocitų ir trombocitų skaičių kraujyje. Hemofilija sergantiems žmonėms BKT rodikliai būna normos ribose.
Šis tyrimas rodo, kiek laiko trunka kraujo krešėjimas. Juo matuojamas VIII (8), IX (9), XI (11) ir XII (12) faktorių gebėjimas krešėti. Jeigu kuris nors iš šių krešėjimo faktorių yra per mažas, kraujui krešėti reikia daugiau laiko nei įprastai.
Šis tyrimas taip pat rodo laiką, per kurį kraujas kreša. Jis visų pirma matuoja I (1), II (2), V (5), VII (7) ir X (10) faktorių gebėjimą krešėti. Jeigu kurio nors iš šių faktorių kiekis yra per mažas, kraujui krešėti reikia daugiau laiko nei įprastai.
Šis tyrimas padeda įvertinti gebėjimą susidaryti kraujo krešuliui. Jis užsakomas kartu su kitais kraujo krešėjimo tyrimais arba kai paciento PL ar DATL tyrimo rezultatai yra nenormalūs, arba abiem atvejais.
Krešėjimo faktorius yra kraujo baltymas, kuris padeda sustabdyti kraujavimą. Norint diagnozuoti kraujavimo sutrikimą, reikia atlikti krešėjimo faktoriaus tyrimus. Šis kraujo tyrimas rodo hemofilijos tipą ir sunkumą. Bandymo rezultatai pateikiami kaip normalaus krešėjimo faktoriaus procentinis dydis.
2001 m. ISTH (Tarptautinė trombozės ir hemostazės draugija) klasifikacija nebuvo skirta asmenims, kurių krešėjimo faktoriaus lygis buvo ≥40 %, bet < 50 %. Tačiau kai kuriems asmenims, kurių krešėjimo faktoriaus lygis buvo ≥40 %, buvo nustatyti kraujavimo atvejai ir tyrėjai ėmėsi priemonių šioms būklėms klasifikuoti.
2013 m. ISTH rekomendavo šiuos terminus moterims ir mergaitėms su nenormaliu hemofilijos genu, kurių krešėjimo faktoriaus lygis yra ≥ 40 %: "simptominis nešiotojas" (asmuo, kurio krešėjimo faktoriaus lygis ≥ 40 % ir kuriam pasireiškia kraujavimo simptomai) ir "besimptomis nešiotojas" (asmuo, kurio krešėjimo faktoriaus lygis ≥ 40 % ir kuriam nepasireiškia kraujavimo simptomai).
Geriausias būdas gydyti hemofiliją yra papildyti trūkstamą kraujo krešėjimo faktorių, kad kraujas galėtų tinkamai krešėti. Paprastai tai daroma į žmogaus veną leidžiant medikamentus, vadinamus krešėjimo faktoriaus koncentratais. Gydytojai paprastai skiria vaistus epizodinei ar/ir profilaktinei priežiūrai. Kraujavimo epizodams stabdyti taikoma epizodinė priežiūra.
Kas mažina krešulių susidarymo riziką?
Kraujo krešulių susidarymo rizikos veiksniai klasifikuojami į koreguojamus ir nekoreguojamus (amžius, paveldimi veiksniai). Kiekvienam asmeniui gydytojas hematologas rekomenduoja vengti nutukimo, tabako gaminių (nikotino) vartojimo, didinti fizinį aktyvumą. Svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas.
Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti papildomas profilaktines priemones padidintos rizikos situacijų metu (pvz. ilgas skrydis, intervencija ir kt.) - kompresinių kojinių devėjimą ar laikinai skirti kraują skystinantį medikamentą.
Asmenims, patiriantiems su krešėjimo sutrikimais siejamus simptomus, visais atvejais pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo ar „Hila“ šeimos gydytoją Šeimos medicnos centre. Profesionaliai įvertinus paciento būklę, bus paskirti reikalingi tyrimai ir gydymas arba siuntimas hematologo konsultacijai.
Trombofilija
Kraujo krešėjimas - vienas svarbiausių organizmo apsaugos mechanizmų, užkertantis kelią tiek vidiniams, tiek išoriniams kraujavimams. Tačiau jo sutrikimai, pavyzdžiui, trombofilija - padidėjęs polinkis susidaryti kraujo krešuliams, - gali sukelti pavojingų komplikacijų. Pačių dažniausių trombofilijų paplitimas bendroje populiacijoje siekia apie 5 proc., t. y. vienas iš 20 žmonių turi įgimtą didesnę trombozių riziką.
Svarbu paminėti, kad trombozių rizika vyresniame amžiuje didėja. Trombofilijos nustatymas nebūtinai reiškia, kad gyvenime tikrai įvyks trombozė, ypač kai kalbame apie mažos rizikos trombofilijas. Ne mažiau svarbu ir gyvenimo būdas, kitų rizikos veiksnių vengimas“, - pabrėžė hematologas K.
Kodėl susidaro kraujo krešuliai?
Gydytojas hematologas atkreipė dėmesį, jog normos atveju krešėjimo sistema turėtų aktyvuotis tik esant pavojui netekti kraujo, pvz., susižeidus ar operacijų metu. Tačiau tam tikrose situacijose krešėjimo sistema gali patologiškai aktyvuotis ir tai nutinka dėl trijų pagrindinių priežasčių: sulėtėjusios kraujo tėkmės (stazės), kraujagyslės vidinio sluoksnio pažeidimo (pvz.: dėl aukšto kraujo spaudimo, didelės cholesterolio koncentracijos ir kt.) arba esant tam tikriems kraujo sudėties pakitimams.
Kas sukelia trombofiliją?
Trombofilijos skirstomos į paveldimas ir įgytas.
Paveldimos trombofilijos:
- Penktojo (V) krešėjimo faktoriaus Leideno tipo variantas.
- Protrombino geno mutacija (G20210A).
Trombofilijos simptomai, eiga ir galimos komplikacijos
Didžiausios rizikos trombofilijos, pasak hematologo K. Maneikio, pasireiškia trombotiniais įvykiais dar vaikystėje. Mažesnės rizikos trombofilijos gali pasireikšti tik tam tikrose didesnės trombozių rizikos situacijose.
Gydytojas įvardijo dažniausią trombozės tipą. Tai - giliųjų venų trombozė (GVT), įprastai įvykstanti kojose, pasireiškianti pažeistos galūnės tinimu (dažniausiai asimetriniu, t. y. vienos kojos), skausmu, galūnės temperatūros pakitimu ir / ar odos spalvos pakitimu (pvz., paraudimu), sunkumo pojūčiu kojoje.
Tai yra potencialiai gyvybei pavojų kelianti būklė, pasireiškianti dusuliu, aštriu krūtinės skausmu (jis gali padidėti giliai įkvėpus), pagreitėjusiu širdies susitraukimų dažniu, kosuliu, kartais kraujo atkosėjimu, galvos svaigimu ar alpimu. Taip pat tam tikroms trombofilijoms būdingos trombozės atipinėse lokalizacijose, pavyzdžiui, galvos smegenų, kepenų ar žarnyno venose.
Kaip diagnozuojama trombofilija?
Trombofilijoms nustatyti atliekami specialūs kraujo tyrimai. Ieškoma genetinių mutacijų, matuojamos natūraliųjų antikoaguliantų koncentracijos bei nustatomi antifosfolipidiniai antikūnai. Įvykus ūmiai trombozei, kai kurių baltymų kiekiai gali laikinai pakisti, todėl ištyrimą dėl trombofilijų rekomenduojama atidėti bent 3 mėnesiams“, - paaiškino „Hila“ gydytojas hematologas.
Kraują skystinančių vaistų vartojimas gali turėti įtakos ištyrimo rezultatams. Tiksliausi rezultatai gaunami laikinai nutraukus kraują skystinančių vaistų vartojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jokiu būdu negalima be gydytojo rekomendacijų iš anksto nutraukti kraują skystinančių vaistų vartojimo, nes gali kilti pakartotinė trombozė.
Trombofilijos gydymas ir valdymas
Hematologas K. Maneikis atkreipė dėmesį, jog, įvykus ūmiai trombozei, visais atvejais pirmiausia turi būti skiriama gydomoji antikoaguliacija, t. y. bent 3-6 mėnesius geriami kraują skystinantys vaistai, padedantys ištirpdyti susidariusį krešulį.
Trombofilijų nustatymas leidžia tiksliau įvertinti pakartotinių trombozių riziką ir individualizuoti gydymą, siekiant užkirsti kelią pakartotinėmis, galimai gyvybei pavojingoms trombozėms. Nutukimas yra reikšmingas trombozių rizikos veiksnys. Gausus alkoholio vartojimas gali prisidėti prie dehidratacijos, o rūkymas pažeidžia kraujagysles ir padidina trombozių riziką.
Nefarmakologiniai trombozės prevencijos metodai gali būti labai veiksmingi, ypač kartu su gyvenimo būdo pokyčiais, kurie gerina bendrą širdies ir kraujagyslių sveikatą. Tačiau asmenims, kuriems nustatoma aukšta pakartotinės trombozės rizika, šios strategijos dažnai taikomos kartu su farmakologinėmis priemonėmis, t. y. kraują skystinančiais vaistais. Norint veiksmingai sumažinti trombozių riziką, vienodai svarbūs ir skiriami medikamentai, ir pacientų įpročių pokyčiai“, - pabrėžė gydytojas K. Maneikis.
Kaip laiku pastebėti kraujo krešėjimo problemas?
Hematologo teigimu, trombozės simptomai skiriasi, priklausomai nuo susidariusio krešulio vietos.
Jei tai yra giliųjų venų trombozė, dažni požymiai yra pažeistos galūnės tinimas, skausmas ir jautrumas. Pasak gydytojo K. Maneikio, trombozės labiau tikėtinos, kai yra keli rizikos veiksniai, ypač situacijose, susijusiose su nejudrumu, operacija ar hormoniniais pokyčiais.
Tyrimas kartu su kitais laboratoriniais ir instrumentiniais (vaizdiniais, ne laboratoriniais) tyrimais atliekamas siekiant atmesti giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos, insulto diagnozes. Gali būti naudojamas diagnozuojant kitas ligas ar sutrikimus, dėl kurių kraujas yra linkęs krešėti.
Žmonėms, kuriems yra DIK sindromo simptomų (kraujavimas iš dantenų, pykinimas, vėmimas, stiprus raumenų ir pilvo skausmas, traukuliai ir sumažėjęs šlapimo kiekis), be D-dimerų tyrimo reikia atlikti ir kitus laboratorinius tyrimus, pvz., PL, ADTL, fibrinogeno ir trombocitų skaičiaus (bendrojo hematologinio tyrimo sudedamoji dalis), kurie padeda diagnozuoti DIK sindromą.
D-dimerų tyrimo rezultatai
D-dimerų tyrimo rezultatai gali būti išreiškiami d-dimerų vienetais (DDU) arba fibrinogeno ekvivalentiniais vienetais (FEU). Normalus arba neigiamas D-dimerų rezultatas (FEU vienetais <500 µg/l) reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog nebus ūminės kraujo krešėjimo būklės (DIK sindromo) arba ligos, dėl kurios gali susidaryti ir vėliau suirti kraujo krešuliai. Neigiamas D-dimerų tyrimo rezultatas laikomas patikimiausiu ir naudingiausiu, kai tyrimas atliekamas asmeniui, turinčiam mažą tromboembolijos riziką.
Teigiamas D-dimerų tyrimo rezultatas (FEU vienetais ≥500 µg/l) parodo neįprastai didelį fibrino skilimo produktų kiekį organizme. Vis dėlto, teigiamas D-dimerų tyrimo rezultatas nebūtinai parodo trombozę, nes koncentracija gali padidėti dėl kitų priežasčių: po neseniai atliktos operacijos, dėl traumos, infekcijos, miokardo infarkto, tam tikrų vėžio rūšių, sergant kepenų liga.
tags: #koks #turi #buti #kraujo #kresejimas