Kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių organizmo parametrų, kuris gali suteikti vertingos informacijos apie bendrą sveikatos būklę. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio (mmHg) ir nurodo, koks slėgis kraujyje yra arterijose, kai širdis susitraukia (sistolinė spaudimas) ir atsipalaiduoja (diastolinė spaudimas).
Daugelis tėvų kraujo spaudimą sieja tik su suaugusiaisiais ir vyresniu amžiumi, tačiau vaikams jis taip pat yra svarbus rodiklis. Nors spaudimo sutrikimai vaikystėje pasitaiko rečiau, vis daugiau gydytojų rekomenduoja reguliariai stebėti vaikų kraujospūdžio pokyčius - ypač tuomet, kai pastebimi simptomai, susiję su galvos skausmu, silpnumu, nuovargiu ar širdies plakimo pakitimais.
Normalus kraujospūdis vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai. Per mažas spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, infekciją ar endokrininius pokyčius, o per didelis kraujo spaudimas - apie inkstų, širdies ar hormonų pusiausvyros sutrikimus.
Paauglių kraujo spaudimo normos paprastai svyruoja nuo 110/70 mmHg iki 120/80 mmHg. Reguliarus kraujo spaudimo matavimas yra būtinas, nes tai gali padėti stebėti sveikatos būklę ir užkirsti kelią galimoms ligoms, tokioms kaip hipertenzija ar širdies ligos.
Kraujo spaudimo normos pagal amžių skiriasi, todėl svarbu žinoti, kokie skaičiai yra laikomi normos ribose konkrečioje amžiaus grupėje. Tajų atstovai ir specialistai gali padėti geriau suprasti asmens sveikatos būklę remiantis kraujo spaudimo rodikliais.
Kraujo spaudimas svyruoja visą parą: dieną jis dažniausiai pakyla, o naktį - sumažėja. Visgi kraujospūdis gali laikinai padidėti po sporto, jaučiant stresą, po įtemptos dienos darbe, apsinuodijus ar paprasčiausiai suvalgius aštresnio, sunkesnio, sūresnio maisto nei valgote įprastai.
Norint išsiaiškinti ar tai nėra laikina problema, jeigu kraujo spaudimas nesiekia rizikingos ribos, reikėtų žmogui pačiam savaitę laiko kiekvieną rytą matuoti ir sekti rodmenis ir jiems nemažėjant - kreiptis į sveikatos specialistus.
Kaip teisingai matuoti vaikų kraujospūdį?
Norint tiksliai interpretuoti vaiko spaudimo rodiklius, būtina užtikrinti teisingą matavimo procesą. Kai kurie tėvai nustemba, kad vaikų normalus spaudimas yra gerokai žemesnis nei suaugusiųjų. Tai natūralu, nes jų kraujagyslės yra elastingesnės, o širdies sistema - aktyviai besivystanti. Kūdikiai turi žemiausią kraujospūdį iš visų vaikų grupių. Šiame amžiuje svarbiausia yra ne skaičiai, o bendras vaiko elgesys.
Vaistininkė sako, kad matuoti kraujo spaudimą reikia nusiraminus ir atsipalaidavus. Norint gauti tikslius duomenis svarbu nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti.
„Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavus spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali padidinti dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis“, - patarė specialistė.
Matuojantis kraujo spaudimą svarbu atkreipti dėmesį ir į pulsą. Jeigu ryte, ramybės būsenoje širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, tai jau yra ritmo sutrikimas dėl kurio reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Daugelį metų buvo manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems. Tačiau šiandien žinoma, kad net ir vaikai gali turėti padidėjusį spaudimą.
Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos.
Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad dažniausiai lietuviai susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu. „Kasdien vaistinėje spaudimą pamatuojame dešimtims žmonių. Aukštas kraujo spaudimas gali nesukelti jokių negalavimų, todėl labai svarbu reguliariai matuoti spaudimą, kad jam padidėjus tai būtų užfiksuota laiku. Visgi jeigu dažnai skauda galvą, jaučiamas tvinkčiojimas, vargina pykinimas, pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti - pasimatuoti spaudimą“, - pataria vaistinės specialistė.
Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai. Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis. Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas.
Svarbus yra ankstyvas aptikimas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas.
Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles.
Aukšto kraujo spaudimo poveikis organizmui: kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Labai žemas spaudimas gali atsirasti dėl infekcijų, skysčių trūkumo, netoleruojamų vaistų ar staigių hormoninių pokyčių. Bet kokie neįprasti simptomai, susiję su kraujotaka, turėtų būti įvertinti specialistų.
Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi.
Žemo kraujospūdžio simptomai:
- Nuovargis arba energijos trūkumas;
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite;
- Liūdesys, prasta nuotaika;
- Matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.
Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.
Hipotenzijos gydymas: Jūsų gydymo planas priklausys nuo to, kas sukelia hipotenziją. Gali būti tokie būdai kaip:
- Gyvenimo būdo pokyčiai. Kartais pakeitus tam tikrus įpročius gali sumažėti kraujospūdis.
- Papildomas vandens suvartojimas. Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti padidinti elektrolitų suvartojimą, kad padidėtų kraujospūdis.
- Daugiau judėkite. Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite.
- Pakeiskite savo mitybos įpročius. Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.
- Pasitelkite medicininį gydymą. Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.
Tiek hipertenzija, tiek hipotenzija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, todėl, pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra nuolat aukštas ar žemas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti priežastis ir pasiūlytų tinkamiausią gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.
Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją.
Jeigu žmogus niekada nesimatavo kraujo spaudimo arba tą darė labai seniai ir pamatė sistolinį rodmenį pakilusį 150 mm Hg, pirmajai pagalbai vaistininkė rekomenduoja išgerti šiltos melisų ar mėtų arbatos su keliais lašiukais valerijono ir skubiai vykti pas gydytoją.
Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.
Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus.
- Automatiniai matuokliai: Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu.
- Pusiau automatiniai matuokliai: Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:
- Naudojimo dažnumas ir tikslumas.
- Matavimo istorijos saugojimo galimybė.
- Ekrano dydis ir duomenų aiškumas.
- Papildomos funkcijos.
- Kaina ir patikimumas.
Bet visgi, koks geriausias kraujospūdžio matuoklis bus būtent jums, priklauso nuo individualių poreikių.