Lenkimas - vienas pavojingiausių manevrų automobiliu, tačiau vairuodami jo neišvengsime. Pirmiausia turėtume prisiminti, kad lenkimas - tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Transporto priemonių susidūrimai lenkiant dažnai įvyksta intensyviuose dviejų eismo juostų keliuose. Prie tokių būtų galima priskirti kelius Vilnius-Druskininkai, Vilnius-Trakai, Vilnius-Utena. Avarijų riziką juose lemia ne tik gausūs automobilių srautai. Didesnių gabaritų transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusai ar sunkvežimiai, čia tampa nemenku iššūkiu nekantriems vairuotojams.
Taigi manevro lenkimu nelaikysime, jei neįvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, kai lenkiamos transporto priemonės stovi. Taip pat labai svarbu žinoti, kad priešingų krypčių eismo važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių ženklų ar ženklinimo, skiriamąja juosta laikoma menama išilginė važiuojamosios dalies ašis. Svarbiausias klausimas ir atsakingiausias momentas - kaip nuspręsti, kad galima lenkti.
Kaip saugiai aplenkti | Patarimai, kaip saugiai aplenkti kitą transporto priemonę
Pagrindiniai reikalavimai ir KET
Lenkiant eismo dalyvius, vairuotojai neretai ignoruoja tiek Kelių eismo taisykles (KET), tiek kitus apie pavojų signalizuojančius faktorius. Pavyzdžiui, kelio ženklinimas ir ženklai šalikelėje įspėja, kai lenkti yra pavojinga arba draudžiama. Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad jei kita transporto priemonė važiuoja 30 km/val. ar mažesniu greičiu, ją lenkti, net ir kertant ištisinę liniją, galima be jokių pasekmių. Tačiau taip nėra. Atlikti lenkimus draudžiame ne tik kertant ištisines linijas, tačiau ir sankryžose, nesvarbu, važiuojate mieste ar užmiestyje.
Saugaus vairavimo ekspertas paragino visus vairuotojus atkreipti dėmesį į kelis žodžius, kurie KET naudojami kalbant apie lenkimo manevrą - "prieš pradėdamas lenkti". Neoficialiai yra laikoma, kad lenkimas susideda iš trijų etapų: įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, pralenkimo ir grįžimo į savo važiavimo krypties eismo juostą. Taigi lenkimo pradžia turėtume laikyti tą momentą, kai vairuotojas pradeda sukti į priešpriešinio eismo juostą.
Galima priminti ir tai, kad KET numatyta, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Prieš pradedant atlikti tokį lenkimą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
Svarbu įsidėmėti: jei matote ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau minėto ženklo nėra, net ir labai lėtai judančios transporto priemonės lenkti, kai yra ištisinė linija, negalite.
Baudos už KET pažeidimus lenkiant
Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, formaliai tik pažeistas ženklinimas be pasekmių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau jei toks KET pažeidimas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, sukels pavojingą situaciją, tai yra, privers kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti - tai užtrauks baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių.
Mąstymą reikėtų keisti ir tiems, kurie mano, kad pradėjus lenkimą per punktyrinę liniją, manevrą galima baigti per ištisinę. Taip pat nereikėtų skubėti atlikti lenkimą per ištisinę juostą, jei, pavyzdžiui, prisivijote lėčiau važiuojantį traktorių.
Kelio ženklas "Lenkti draudžiama"
Greitis ir atstumas
Vis dėlto, be kelio ženklų, lenkiantiems būtina įvertinti ir tokias aplinkybes kaip matomumas bei kelio reljefas. Ypač pavojingos yra įkalnės, nes čia lenkdamas kitą transporto priemonę automobilis praranda greitį, taip pat - nuokalnės, kadangi abu automobiliai greitėja. Pavojingas situacijas lenkimo metu neretai sukelia tai, kad vairuotojai neapskaičiuoja greičio ir atstumo.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad, norint aplenkti kitą automobilį, reikėtų važiuoti bent 20 km/val. greičiau negu lenkiama mašina. Ar taip nebus viršytas leistinas greitis ir ar tokiu greičiu važiuosite tikrai saugiai? Lenkimo manvero metu vairuotoją gali klaidinti prastas kelio ir kitų eismo dalyvių matomumas, įprastai - lyjant, sningant ar tamsiuoju paros metu. Pavyzdžiui, esant rūkui, transporto priemonės gali pasirodyti esančios gerokai toliau, nei yra iš tikrųjų.
Automobilius rekomenduojama lenkti gero matomumo vietose, kur galėsime saugiai grįžti į savo eismo juostą. Greičių skirtumas tarp lenkiamo ir lenkiančio automobilių ne gyvenvietėje turėtų būti kuo didesnis (15-25 km/val.), taip priešpriešiniame eisme išbūsime minimaliai trumpą laiką.
Daugelyje Europos šalių galiojanti nerašyta taisyklė
Daugelyje Europos šalių galioja nerašyta taisyklė didinanti saugumą kelyje lenkimo metu, tai yra kai lenkiamas automobilis kerta kelkraščio ženklinimo liniją iš dešinės ir įvažiuoja į asfaltuotą kelkraščio dalį, tą patį daro ir iš priekio atvažiuojantis automobilis, todėl lenkiantis automobilio vairuotojas gali saugiai atlikti lenkimą, nes kelyje kiekviena kryptimi turinčiam tik po vieną eismo juostą, kelias pačių vairuotojų yra padalinamas į tris.
Saugus atstumas lenkiant
Pavojingos situacijos
Automobilių kolonos lenkimas priskiriamas prie pavojingiausių situacijų. Jos kyla neatsižvelgus į atstumus tarp priekyje važiuojančių automobilių, taip pat - neįvertinus šių automobilių greičio. Lenkiant virtinę automobilių ne visuomet gali pavykti saugiai grįžti į savo eismo juostą.
Ne mažiau atsargumo reikalauja ir dviratininkų lenkimo manevrai. Priekyje esantis dviračio vairuotojas gali staiga pasukti į automobilio pusę, taip siekdamas apvažiuoti kelio nelygumus, taip pat - nuspręsti sukti į kairėje esantį šalutinį kelią. Todėl dviratininką reikia lenkti bent 1,5 m atstumu ir tik ten, kur tai daryti saugu ir leidžia KET.
Kolonos lenkimas
Privažiavus koloną, mes turime važiuoti kartu su ja. Taip važiuosime saugiai ir taupiai. Pradėję lenkti kolonoje važiuojančias transporto priemones, mes būsime priversti grįžti į savo eismo juostą dėl iš priekio atvažiuojančių pavienių automobilių, todėl savo greitį turėsime sumažinti iki kolonos greičio. Čia suveikia grandininė reakcija: jei prieš jus įlindęs automobilis stabdo, stabdote ir jūs, taip visos kolonos greitis dėl ją lenkiančių kelių automobilių nukrenta iki 70 km/val. Tokią koloną aplenkus, jos greitis vėl atsistato į įprastą 90 km/val., o mes toliau vejamės kitas kolonas važiuodami 100 km/val.
Žvelgiant iš ekonominės pusės, važiuodami daugiau kaip 90 km/val. mes didiname degalų sąnaudas, ypač staigiai greitėdami, kai norime aplenkti kitą automobilį. Vėliau stabdome įlindę į koloną norėdami praleisti priešpriešais atvažiuojančius automobilius, tada dyla mūsų stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai.
Saugumo prasme, labai padidiname eismo įvykio tikimybę, esame įsitempę, nes reikia įvertinti visą situaciją ir priimti sprendimą lenkti. Vairuotojai, tvarkingai važiuojantys kolonoje yra trikdomi, kai jiems prieš nosį užlendame ir stabdome. Priešpriešais atvažiuojantys vairuotojai irgi neretai turi keisti važiavimo greitį ar kryptį norėdami išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu.
Kada lenkti nereikia?
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad pirma klaida - pats lenkimas, neretai lenkiama net nepagalvojus, ar verta. Neretai stebiu, kai mane užmiestyje aplenkia ir vėliau visą laiką važiuoja priekyje nenutoldamas - tai kam tada lenkė? Arba aplenkia dar kokį vieną automobilį ir važiuoja daug kilometrų matomumo ribose - darosi aišku, kad asmuo net negalvojo prieš lenkdamas, neanalizavo situacijos, o tiesiog lenkė, šiaip sau.
Specialisto teigimu, neretai vairuotojai neatkreipia dėmesio į kelio ženklus, ženklinimus, reljefą ir kitus galimybes ribojančius elementus. Tai reiškia, kad bando lenkti kur ribotas matomumas (posūkis, įkalnė, augalija), greičio ribojimai, sankryžos ar ištisinės eismo juostos.
A.Pakėnas pastebi, jog būna situacijų, kai teoriškai lenkti leidžiama, bet įvertinus situaciją visgi to daryti nepatartina: posūkiai, įkalnės, sankryžos, slidūs kelio ruožai (padengti ledu, šlapio sniego danga), labai atsargiai reikia lenkti ir žvyrkeliuose.
Vairuotojų klaidos atliekant lenkimo manevrą
- Nepasižiūrima į galinio vaizdo veidrodėlius.
- Neįvertinamas priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės greitis.
- Viršijamas greitis.
- Pernelyg greitai grįžtama į savo eismo juostą.
- Nepasirenkamas tinkamas atstumas.
- Laiku neįjungiamas posūkio signalas.
Patarimai, kaip išvengti klaidų
Pasak vairavimo instruktoriaus Danieliaus Riboko, dažna jaunų vairuotojų daroma klaida - nepasižiūrima į galinio vaizdo veidrodėlius. Prieš lenkimą mes turime atlikti tam tikrus veiksmus, kurie yra aprašyti ir Kelių eismo taisyklėse. Vienas iš jų ir skamba taip, kad mes privalome pasižiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, kad mūsų dar nėra pradėjusi lenkti iš paskos važiuojanti transporto priemonė.
Kita klaida, kurią daro vairuotojai, tai neįvertina priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės, ar ji yra ganėtinai toli, ar suspės saugiai atlikti manevrą. Jeigu suklysta, tokiu atveju arba tenka nutraukti pradėtą manevrą arba atsiduria keblioje situacijoje. Kitiems eismo dalyviams tenka gelbėti padėtį. Lenkiamosios transporto priemonės ar priešpriešais važiuojančio automobilio vairuotojai turi pristabdyti ar šiek tiek pasitraukti į šoną. Susidaro pavojingos situacijos.
A.Pakėnas sako, kad vairuotojai klysta viršydami greitį. Kai manęs paklausia, kiek galima viršyti greitį, kai atlieki lenkimo manevrą, atsakymo: „Nė kiek“ - nesupranta. Pasak jo, vairuotojams neretai būna sunku suvokti, kad ne visada reikia lenkti. Kelių eismo taisyklės neleidžia viršyti greičio ir lenkiant kitą automobilį.
D.Ribokas sako, kad dar viena klaida, kai vairuotojai, aplenkę kitą transporto priemonę, pernelyg greitai grįžta į savo eismo juostą. Jie sutrukdo tai transporto priemonei, kurią yra jau aplenkę. Tai tarsi „užkirtimas“, priverčia aplenkto automobilio vairuotoją pristabdyti, sumažinti greitį arba šiek tiek pakeisti važiavimo kryptį - pasitraukti į šoną.
Pasak A Pakėno, daugelis vairuotojų nesupranta, kokio atstumo reikia tam, kad saugiai aplenktų automobilį ir grįžtų į savo eismo juostą. Ne kartą tai dariau matuojant - jei lėtesnis važiuoja 80 km/val. greičiu, o aš 90 km/val., tai aplenkimui ir grįžimui reikia 500-600 metrų. Beveik niekas tiek prieš tai nevertina - pažiūri 100 metrų į priekį ir lenkia, o paskui nebespėja grįžti.
Specialistai sako, kad įvertinti situaciją labiausiai padeda patirtis. Pirmiausiai visada turite matyti tą kelio vietą, kur jūs grįšite po lenkimo į savo eismo juostą. Jei Jūs prieš lenkdami suprantate, kad atgal į juostą grįšite už kalniuko, už posūkio - lenkimo nė nepradėkite. Taip pat realiai reikia vertinti ir iš priekio atvažiuojančius automobilius.
Pasak jo, didelė problema, kad gelbėdami situaciją vairuotojai bando desperatiškai didinti greitį norėdami suspėti aplenkti ir dėl to tik didesniu greičiu trenkiasi į kliūtį. Retam ateina į galvą stipriai stabdyti ir nutraukus lenkimą vėl grįžti į savo eilę.
Vairuotojo pareigos
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, jog lenkiamo automobilio vairuotojas neturi būti pasyvus stebėtojas. Jis gali savo aktyviais veiksmais padėti išvengti eismo įvykio, jeigu lenkiantysis vairuotojas padarė klaidą. Pavyzdžiui, sumažinti greitį ar pasitraukti arčiau dešiniojo krašto. Gebėjimas laiku ir greitai imtis veiksmų dėl kitų eismo dalyvių klaidų - brandaus vairuotojo požymis.