Karšto vandens tiekimo reikalavimai Lietuvoje

Karštas vanduo buitinėms ir higieninėms reikmėms tenkinti į įvairios paskirties pastatus tiekiamas paruoštas centralizuotai arba ruošiamas pastatuose įrengtais vietiniais šildytuvais.

Šilumos nuostolių srautą sudaro rankšluosčių džiovintuvais perduodama šiluma ir šilumos nuostoliai, patiriami šilumą perduodant per karšto vandens sistemos vamzdynus.

Vamzdynų įrengimo reikalavimai

Karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai turi būti įrengiami ir vedami per patalpų sienas bei perdangas vadovaujantis Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.

Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose skirstomieji vamzdynai klojami rūsiuose, techniniuose aukštuose, palėpėse, viršutinių aukštų palubėse. Išimties tvarka, jeigu tokių galimybių nėra, vamzdynus galima kloti pogrindiniuose kanaluose ir numatyti galimybę juos atidengti.

Karšto vandens sistemos vamzdynai gamybinėse patalpose klojami atvirai, jeigu nėra pavojaus juos pažeisti mechaniškai. Leidžiama juos kloti kanaluose kartu su kitais vamzdynais, išskyrus vamzdynus su degiosiomis ir nuodingomis medžiagomis. Karšto vandens sistemos vamzdynus kloti kartu su nuotekų vamzdynais leidžiama tik pereinamuosiuose kanaluose.

Viršutinėse karšto vandens sistemų vietose turi būti įrengtos priemonės orui išleisti. Orui išleisti negalima naudoti vandens ėmimo čiaupų. Žemiausiose sistemos vietose turi būti įrengti čiaupai vandeniui išleisti.

Karšto vandens sistemoms reikia naudoti plastmasinius (polietileno, polipropileno, stiklo plastiko ir kitokios plastmasės) vamzdžius ir fasonines jų dalis. Leidžiama naudoti vamzdžius ir fasonines jų dalis, pagamintas iš vario, žalvario ar bronzos, plieno su vidine ir išorine antikorozine danga ir kitų medžiagų. Visi šie gaminiai turi užtikrinti higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 1 punktas) ir užtikrinti vamzdyno veikimo ilgaamžiškumo reikalavimus, numatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 64.

Uždaromoji armatūra iki 50 mm skersmens įskaitytinai turi būti bronzinė, žalvarinė arba iš kitokio nerūdijančio metalo. Sandarinti naudojamos medžiagos turi būti atsparios temperatūrai.

Higienos reikalavimai

Karštam vandeniui tiekti naudojami vamzdžiai, jų antikorozinė danga ir kita įranga turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 1 punktas).

Vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose, vaikų žaidimų patalpose karšto vandens temperatūra praustuvų ir dušų vandens ėmimo čiaupuose turi atitikti higienos normų „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Taisyklių 1 priedo 11 punktas), „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Taisyklių 1 priedo 11 punktas) reikalavimus.

Asmens sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros ikimokyklininių įstaigų vonių ir dušų patalpose turi būti įrengti rankšluosčių džiovintuvai su termostatais. Jeigu gyvenamuosiuose namuose per butą nutiesiami du karšto vandens tiekimo stovai ir tik prie vieno iš jų įrengiamas rankšluosčių džiovintuvas, juos reikia sujungti jungtimis ir įrengti vieną bendrą cirkuliacinį stovą, prie kurio jungiami rankšluosčių džiovintuvai.

Kai karštas vanduo imamas tiesiogiai iš šilumos tiekimo tinklų, slėgio nuostoliai karšto vandens sistemoje nustatomi atsižvelgiant į slėgį šilumos tiekimo tinklų grąžinimo vamzdyne. Karšto vandens sistema įrengiama šakotinė, jeigu leidžiama sustabdyti vandens tiekimą.

Karšto vandens apskaita

Sunaudoto karšto vandens kiekio apskaitai būtina įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. Jie turi būti pripažinti tinkamais vandeniui, kurio temperatūra yra iki 90 ºC, matuoti ir registruoti Lietuvos Respublikos metrologijos inspekcijoje.

Parinktą karšto vandens apskaitos prietaisą reikia patikrinti pagal slėgio nuostolius. Karšto vandens apskaitos prietaisai turi būti montuojami prižiūrėti ir rodmenims nuskaityti patogiose vietose.

Patalpa, kurioje montuojamos akumuliacinės talpyklos, turi būti gerai vėdinama ir apšviesta. Jos mažiausias aukštis turi būti 2,2 m, o atstumai tarp talpyklų ir statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesni kaip 0,7 m.

Patarimai, kaip įsigyti vandens šildytuvą - „Ace Hardware“

Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos

Šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal kompetenciją raštu informuoja daugiabučio namo savininkus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir Tarybą apie daugiabučius namus, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų.

Pagal gautą informaciją darbus šiems reikalavimams užtikrinti pagal kompetenciją atlieka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), o kitų darbų atitiktį daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo apie daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų neatitiktį gavimo dienos. Šių darbų išlaidas apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Darbų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.

tags: #koks #turi #buti #tiekiamas #karstas #vanduo