Aštuonioliktojo šimtmečio prancūzų rašytojas F. M. Voltaire taip apibūdina draugą: "Visos šio pasaulio gėrybės neprilygsta tam džiaugsmui, kurį gali suteikti gero draugo turėjimas”. Ispanų mokslininkas Pedro Lain Entralgo rašo: "Draugystė yra dviejų skirtingų asmenų meilės ryšys, kuriame įsikūnija ir išsitobulina žmogaus prigimtis”. Gimstame šioje žemėje, galėdami būti bet kurio žmogaus draugais. Nuo jaunystės dienų trokštame dalintis įspūdžiais, pergyvenimais, džiaugsmu. Susiduriame su klausimu - su kuo dalintis? Reikia draugo.
Draugystė tampa gražiausiu gėlės žiedu, kai atskleidžia kito žmogaus gerumą, grožį, jo Dievo nešamą šviesą. Todėl draugystė ir yra viso mūsų gyvenimo patirtis, kuri užsimezga bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu. Draugystei žmonės niekad nėra nei per jauni, nei per seni. Tai žmogui gal pati būtiniausia patirtis. Retai kuris žmogus apleidžia žemę, nepatyręs draugystės jausmo, nes kitaip jis niekad nesusipažintų su savimi. Draugystėje dalijamės gyvenimu ir augame. Mūsų pirmieji gyvenimo draugai - tėveliai, sesutės, broliukai, gyvulėliai ir fantazijos sukurtieji draugai. Augdami dažnai išgirstame posakį, kad geriausias draugas - tai knyga. Katalikiškose mokyklose dažnai girdime seseles kibant apie Dievą, kaip geriausią ir artimiausią mūsų draugą. Gyvenime sutinkame draugų būrius, su kuriais džiaugiamės gyvenimu per sportą, šokius ir t.t.
Tačiau geras draugas, kaip ir meilė, nepalieka žmogaus tuščiom rankom. Rašytojas V. Alfieri sako: "Jau pats turėjimas asmens, kuris padės verkti, sumažina palinkimą į ašaras”. C. Dossi yra pasakęs: "Netikras draugas - tai kaip šešėlis, kuris išnyksta, kai saulė labiausiai kepina”. Draugystės šaknys glūdi meilėje. O meilę žodynai aiškina kaip "jausmą, kurio siela ieško”. Tai gėris, kuriuo nori džiaugtis. Meilė kitam asmeniui reikalauja dviejų žmonių ryšio - ryšio, besireiškiančio darbais ir žodžiais. Su meile duoti kitam galime tik tai, ką mes padarome, ką turime, kuo mes esame. Kada laisvai ir su meile tai duodame kitam, tada tampame jo draugu.
Draugystės pagrindas yra eilė palankumo, labdarybės ir pasitikėjimo veiksmų, vedančių j suartėjimą su tuo, kurį vadiname draugu. Subrendęs žmogus ryškiai skiria pažįstamus ir draugus. Sutikęs gerą draugą, jį savotiškai laiko net šventu. Jis žino, kad jo laisvė ir atsakomybė yra jo paties. Todėl jis ir draugui leidžia būti tuo, kas jis yra r kuo nori būti. Kartą teko skaityti dviejų artimų draugų laišką. Jame vienas kitam rašo: "Aš visai nenorėčaiu, kad telefonu pasakytas mano mintis aklai priimtum, bet rastum būdą, kaip išnaudoti tą didžiąją Dievo dovaną, pajėgumą dalykus lyginti ir spręsti, kas teisinga, nes iš tiesų niekas neturi visiškos tiesos, o tik tam tikrą jos atspalvį”. Visa tai iškelia gerų draugų laisvumą - jų meilė vienas kitam leidžia laisvai išreikšti savo ar priimti kito mintis be jokių užmetimų ar įtampos. Tikra draugystė ugdo. Tik mylėdami ir būdami mylimi, mes galime augti.
Draugystė ar geras draugas neatsiranda ir nenukrenta ant žemės, lyg baltoji snaigė. Dviem susitikus gyvenimo kely, ne vien tik prašvinta laimė, bet taip pat prasideda rūpestingas darbas, bendrai siekiant to, ko Kristus iš mūsų laukia ir tikisi, kad mes pasieksime. Draugystėje ne vien tik turime laukti geresnio rytojaus, bet taip pat vengti ateities baimės. Baimė vis atsistos įvairiose kryžkelėse, bet, laikui atėjus, stengsimės ją nugalėti, jai nepasiduoti. Draugystė - ir nelaukta dovana, ir mūsų darbo vaisius. Tikras draugas, ar jis būtų vyras, ar žmona, ar kitas asmuo, atėjęs į mūsų gyvenimą, jį praturtins kaip niekas kitas pasaulyje, jeigu ir mes sieksime savo draugo gyvenimą praturtinti.
Kaip atpažinti tikrą draugystę?
Draugystė - vienas iš gražiausių žmogaus gyvenimo aspektų, tačiau ne visada lengva atskirti tikrą draugystę nuo paviršutiniškų pažinčių. Šiandieniniame pasaulyje, kai socialiniai tinklai formuoja mūsų supratimą apie santykius, dar svarbiau suprasti, kas iš tikrųjų sudaro autentišką draugystę. Psichologai teigia, kad tikra draugystė formuojasi per laiką ir reikalauja abipusių pastangų. Ji nėra atsitiktinė - tai sąmoningas pasirinkimas investuoti į kitą žmogų ir leisti jam investuoti į jus.
Tikros draugystės požymiai:
- Atvirumas ir pasitikėjimas: Tikros draugystės pamatas - tai galimybė būti savimi be kaukių ir vaidmenų. Su tikru draugu galite pasidalyti savo baimėmis, svajonėmis, nesėkmėmis, nesijaučiant, kad jus teiks ar atmestų.
- Abipusis palaikymas: Lengva būti draugu, kai viskas klostosi gerai, bet tikroji draugystės vertė atsiskleidžia krizės akimirkomis. Palaikymas gali pasireikšti įvairiais būdais - kartais tai tiesiog klausymas be patarimų teikimo, kartais praktinė pagalba, o kartais - tiesiog fizinis buvimas šalia. Tikri draugai taip pat žino, kada duoti erdvės.
- Džiaugsmas dėl kito sėkmės: Vienas iš sunkiausių tikros draugystės testų - kaip reaguojate į draugo sėkmes. Pavydas yra natūralus žmogiškas jausmas, bet tikroje draugystėje jis neturėtų dominuoti. Sveika konkurencija draugystėje gali būti naudinga - ji motyvuoja augti ir tobulėti.
- Konfliktų sprendimas: Konfliktuose atsiskleidžia tikroji draugystės stiprybė. Visi žmonės yra skirtingi, todėl nesutarimai neišvengiami net artimiausių draugų tarpe. Tikroje draugystėje abu žmonės yra pasirengę pripažinti savo klaidas ir atleisti vienas kitam.
- Bendros vertybės ir pagarba: Nors draugai neturi būti identiški, svarbu turėti bendrą vertybių pagrindą. Tai nereiškia, kad turite sutarti dėl visko, bet pagrindinės gyvenimo nuostatos turėtų būti suderinamos. Abipusė pagarba reiškia, kad pripažįstate vienas kito teisę turėti skirtingas nuomones ir pasirinkimus.
- Laiko išbandymas: Tikra draugystė - tai ne sprintas, o maratonas. Ji formuojasi per metus ir išlieka nepaisant gyvenimo pokyčių. Žmonės keičiasi, auga, vystosi, ir tikra draugystė prisitaiko prie šių pokyčių.
Draugų svarba, toksiški draugai | D. Ražauskas apie tikrą draugystę
Psichologai yra atlikę nemažai tyrimų ir išsiaiškino, kad draugiškiems jausmams rastis pakanka kelių išorinių faktorių:
- Geografinis ir/ar funkcinis art(im)umas. Žmonės dažniau linkę susidraugauti, jei arti vienas kito gyvena, kartu mokosi, dirba toje pačioje įmonėje, lankosi tame pačiame sporto klube, dirba tą patį darbą, buvo klasiokai, grupiokai, lankė tą patį darželį ar net stato mašiną toje pačioje aikštelė, - tai yra turi kokią nors išorinę bendrystę.
- Fizinis patrauklumas. "Asmeninis grožis yra įtaigesnė rekomendacija, nei geriausias rekomendacinis laiškas", - teigia Aristotelis. Ir net jei atkakliai stengiamės nevertinti vienas kito pagal išorę, daugybė psichologijos tyrimų įrodo, kad išvaizda yra svarbus draugišką nusiteikimą lemiantis faktorius.
- Suderinamumas. Žmonės linkę pasirinkti draugus, kurie gerai dera pagal patrauklumą ir kitas savybes: intelektą, socialinę padėtį, pajamas, panašias savybes, vertybes ar idėjas.
- Abipusė simpatija. Susidraugauti mes linkę su tais, kuriems mes patinkame.
- Emocinė ar patyriminė nauda. Mums patinka būti su tais, kuriuos siejame su maloniais išgyvenimais ar įvykiais, su kuriais gera, ramu, smagu būti arba kurie primena mus mylintį artimą žmogų ar kitą draugišką asmenį.
8 tikro draugo požymiai
Santykio testas: Ar jis tikrai mano draugas? Štai keletas klausimų, kurie padės jums įvertinti savo santykius ir nustatyti, ar jie yra tikrai draugiški:
- Ar draugas / draugė tikrai Tavęs klausosi?
- Ar draugas/draugė skiria Tau laiko?
- Ar draugas / draugė padeda Tau gerai save vertinti?
- Ar su draugu / drauge jautiesi vertingas?
- Ar su draugu / drauge jautiesi laimingas/ai?
Jei atsakėte teigiamai į daugumą šių klausimų, tuomet tikėtina, kad turite tikrą draugą. Tačiau jei atsakėte neigiamai, tuomet galbūt vertėtų peržiūrėti savo santykius ir pagalvoti, ar jie yra jums naudingi.

Draugystės nauda
Kaip puoselėti tikrą draugystę?
Atminkite, kad draugystė, kaip ir bet koks kitas santykis, reikalauja nuolatinio puoselėjimo. Reguliariai susisiekite su draugais, rodykite, kad jie jums rūpi, ir nebijokite investuoti laiko bei energijos į šiuos santykius.
Praktiniai patarimai:
- Būkite dėmesingi: Stebėkite ir supraskite, ko kitam reikia, kas jį pradžiugintų.
- Būkite atviri: Pasidalinkite savo mintimis ir jausmais, bet nepamirškite klausytis.
- Būkite patikimi: Laikykitės duoto žodžio ir būkite šalia, kai draugui reikia pagalbos.
- Būkite sąžiningi: Pasakykite tiesą, net jei ji nemaloni, bet darykite tai taktiškai ir su meile.
- Būkite nesavanaudiški: Neskaičiuokite, ką gaunate mainais, bet džiaukitės galimybe duoti.
Ko nereikėtų vadinti draugais?
Svarbu atskirti tikrą draugystę nuo paviršutiniškų pažinčių. Pasak O. Torsunovo, pirmiausia, tai draugais nereikėtų vadinti bičiulių ir draugiškai nusiteikusių pažįstamų, kurie jums pavydi.
Pavydas draugystėje
Pavydas - labai įdomus ir paslaptingas jausmas. Draugystėse jis linkęs maskuotis po įvairiomis kaukėmis: globėjiškumo, pataikavimo, sentimentalumo, įkyrumo, netgi po rūpesčiu, nuolankumu, noru padėti, geranoriškumu.
Kad ir kaip gražiai viskas būtų pateikta, pavydintis bičiulis labai lengvai išsiduoda, kai reikia pasidžiaugti draugo sėkme ar pergale. Todėl yra sakoma, kad tikras draugas, ne tik tas, kuris nelaimėje nepalieka, bet ir tas, kuris geba pasidžiaugti kartu su tavimi.
Godumas draugystėje
Kitas svarbus kriterijus, kuris neleidžia tapti tikrais draugais - tai godumas. Arba kitaip tariant, dar viena draugystės sąlyga - nesavanaudiškumas. Iš draugo neturi tikėtis jokios naudos, net ir tos apie kurią kalbėjau aukščiau: malonių jausmų ir emocinio pasitenkinimo būnant kartu.
Nesavanaudiškumas draugystėje reiškia, kad aš tau noriu duoti viską, nieko nepasilikdamas sau, galiu net gyvybę už tave paaukoti ir nesvarbu, ar tu man būsi dėkingas, ar pakankamai gerai atsilyginsi už paslaugą…
Draugystė paauglystėje
Paauglystėje draugystė tampa ypač svarbi. Paaugliams svarbu priklausyti grupei, jaustis priimtiems ir suprastiems. Tačiau paauglystėje draugystės gali būti ir sudėtingos, nes paaugliai dažnai jaučia spaudimą pritapti, bijo būti atstumti ir eksperimentuoja su skirtingais vaidmenimis.
Psichoterapeutas Vaidas Arvasevičius tikina, kad užmezgus tvirtą ryšį vaikystėje, jis nenutrūksta: „Ryšys tik keičia formas. Paauglys gali nenorėti to ryšio kaip nors ekspresyviai rodyti. Tačiau ryšys su tėvais tampa tam tikru saugikliu, kuris gali padėti paaugliui pakelti išsiskyrimus su draugais. Paprastai sakant, kai grįžtu namo išsiskyręs su visais pasaulio draugais, svarbu, kad ten randu pačius tvirčiausius draugus - šeimą.“
Kaip padėti paaugliui susirasti gerų draugų?
- Būkite atviri pokalbiams: Kalbėkite su paaugliu apie jo draugystes, bet nebūkite įkyrūs ir nekritikuokite jo draugų.
- Mokykite socialinių įgūdžių: Padėkite paaugliui išmokti bendrauti, spręsti konfliktus ir nubrėžti ribas.
- Skatinkite savarankiškumą: Leiskite paaugliui pačiam pasirinkti draugus ir priimti sprendimus.
- Būkite palaikantys: Parodykite paaugliui, kad jį mylite ir palaikote, net jei nesutinkate su jo pasirinkimais.
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Atvirumas | Gebėjimas dalintis mintimis ir jausmais be baimės būti teisiamam. |
| Pasitikėjimas | Įsitikinimas, kad draugas yra patikimas ir sąžiningas. |
| Palaikymas | Gebėjimas padėti draugui sunkiais momentais ir džiaugtis jo sėkme. |
| Pagarba | Pripažinimas draugo teisės turėti skirtingą nuomonę ir pasirinkimus. |
| Nesavanaudiškumas | Noras duoti draugui be minčių apie asmeninę naudą. |