Nors dažnai apie tai nesusimąstome, vandens tiekimo sistemos slėgio užtikrinimas yra svarbus jūsų namų vandens veikimui. Vandens slėgis yra jėgos matas, kuriuo vanduo stumiamas per pagrindinę vandentiekio sistemą į jūsų namų vamzdynus.
Vandens slėgis gali labai skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Vandens slėgis gali skirtis net ir skirtinguose kambariuose ar paros metu. Anksti ryte, tarp 7 ir 9 valandos, slėgis gali būti žemesnis dėl daugybės žmonių, tuo metu besinaudojančių dušu ar vonia. Vandens slėgis taip pat priklauso nuo jūsų namų vietos artimiausio vandens rezervuaro ar tiekimo tinklo atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei gyvenate kalvos viršuje, slėgis bus silpnesnis, nes vanduo turi kovoti su gravitacija, kad pasiektų jūsų namus.
Vandens tekėjimas - tai vandens tūris, tekantis per vamzdžius ir iš čiaupų ar dušų tam tikru laiku. Vandens slėgis matuojamas barais pagal tai, kokiu atstumu vanduo turi būti pumpuojamas jūsų namuose. 1 baras - tai jėga, reikalinga vandeniui pakelti 10 metrų aukštyn. Pagal įstatymus, jūsų pagrindinis vandens tiekėjas privalo užtikrinti bent 1 baro normalaus vandens slėgį.
Normalus vandens slėgis paprastai yra tarp 2,8 ir 4,1 baro, tačiau dauguma namų savininkų linkę nustatyti jį viduryje, apie 3,4 baro.
Per didelis arba per mažas vandens slėgis yra ganėtinai dažnai pasitaikanti santechnikos mazgų problema. Ji gali sukelti nemažai nesklandumų. Pavyzdžiui, kartais namuose ima gesti arba lėčiau veikia įvairūs įrenginiai. Laimei, dažniausiai įmanoma nuo to apsisaugoti.
Kaip patikrinti vandens slėgį namuose (ir greitai jį sureguliuoti!)
Kaip patikrinti vandens slėgį?
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo pastovaus slėgio sistemoje išmatavimo. Įprastai tam naudojamas manometras. Pasiimkite arba įsigykite slėgio matuoklį su specialia jungtimi (paprastai jie kainuoja keletą eurų). Tai leis jums patikrinti, koks yra slėgis sistemoje ir kur jis, galbūt mažesnis, kur - didesnis.
Viskas, ką reikia padaryti - tai prisukti jungtį su matuokliu prie bet kurio vandens išeigos taško ir paleisti vandens srovę. Tada, uždėkite matuoklį ant čiaupo (dažniausiai jie turi skalę viename gale ir sriegį, tvirtinamą ant čiaupo, kitame) ir pilnai atsukite vandenį.
Kaip vertinti gautus duomenis? Pagal specialistų rekomendacijas, sunerimti reikėtų tuomet, jeigu slėgis artėja prie 5,5 barų ribos, o dar blogiau - jei šią viršija. Optimalus variantas yra maždaug 3-4 barai. Kitu atveju, namuose esantys prietaisai gali pradėti gesti.
Visgi, mažesnis nei 3 barų slėgis taip pat nėra tinkamas. Tokiu atveju susiduriama su lėtu veikimu, silpna srove ir panašiomis problemomis. Svarbu paminėti, jog antrame namo aukšte duomenys gali būti kiek mažesni lyginant su pirmuoju. Teigiama, kad tai visiškai normalu. Dažniausiai antrame namo aukšte srovės slėgis yra 0,5 baro mažesnis nei pirmame.
Ką daryti, jei vandens slėgis per mažas?
Jeigu slėgis sistemoje per mažas, gali būti, kad susidūrėte su nuotėkiu. Tuomet reikia susisiekti su savo vandens tiekėju ir paaiškinti jam situaciją. Tikėtina, kad problemos sprendimo atsakomybė užgrius ne Jūsų pečius, priklausomai nuo konkretaus gedimo.
Kita vertus, jeigu problema ne nuotėkyje, belieka rekomenduoti slėgio didinimo siurblius. Toks įrenginys gali neutralizuoti gravitacijos ir atstumo keliamą neigiamą poveikį slėgiui. Visgi, tikėtina, kad toks žingsnis pareikalaus kiek didesnių investicijų. Tačiau nepamirškite, kad jis gali pastebimai padidinti sąnaudas už elektrą, o montavimo išlaidos taip pat gali būti nemažos. Jeigu į jūsų namus vanduo ateina iš toli esančio gręžinio, šulinio arba kyla į tikrai didelį aukštį, yra įmanoma, jog slėgis savaime nebus pakankamas.
Perskaitę mūsų pateiktą informaciją apie vandens slėgio didinimą galbūt manote, jog tarpinis siurblys (slėgio stiprintuvas) nebūtinai tinka jūsų problemai. Techniškai - taip, tačiau be naujo siurblio pastebimas pokytis nebus kardinalus. Galima mėginti pakeisti vamzdžius, kurie yra surūdiję arba užsikimšę, surasti nuotėkius ar pamėginti dar labiau atverti vožtuvus.
Jeigu kitur namuose vandens slėgis yra normalus, problema gali būti dušo galvutėje. Tuo atveju, kai sumažėja tik karšto vandens slėgis, problemą sukelti gali įvairūs faktoriai. Dažniausiai karštas vanduo prasčiau bėga, nes į ir iš boilerio einantys vamzdžiai bus surūdiję. Taip pat dažnai paprasčiausiai iki galo, po nuorinimo ar kito remonto neatidaromi vožtuvai.
Štai keletas patarimų, ką galite patikrinti, jei jaučiate, kad vandens slėgis per mažas:
- Patikrinkite filtrus: Pirmiausia patikrinkite, ar filtruose, kurie yra priekiniame maišytuve, nėra užsikimšimų.
- Patikrinkite vamzdynus: Gali būti, kad vandentiekio vamzdžiai yra iš dalies užsikimšę ar nuosėdos susikaupė, dėl ko sumažėjo vandens srovė.
- Patikrinkite vožtuvus: Peržiūrėkite, ar visi vandens tiekimo vožtuvai yra pilnai atidaryti.
- Klausimai dėl kaimynų: Galimi staigūs vandens suvartojimai kaimyniniuose butuose, ypač jei kartu naudojamas centralizuotas vandens tiekimas.
Ką daryti, jei vandens slėgis per aukštas?
Tačiau, kaip jau minėjome kiek anksčiau, pasitaiko įvairių situacijų, kuomet vandens slėgis yra per aukštas. Ką daryti tokiu atveju? Rekomenduojama įsigyti specialius vožtuvus slėgio mažinimui. Įdiegus slėgio mažinimo vožtuvą taip pat gali būti išspręstos didelio slėgio vandens problemos. Slėgio mažinimo vožtuvas sumažina aukštą įleidimo slėgį ir sumažina išleidimo slėgį, kad subalansuotų jūsų slėgio problemas.
Jei pastebite, kad jūsų vandens slėgis labai viršija normalius standartus, skambinkite vandens tiekimo įmonei. Jei slėgis viršija 7 barus ar daugiau, tai gali reikšti problemą tiekimo tinkle.
Jei pastebite, kad jūsų įrenginiai laša, vamzdžiai triukšmingi arba jūsų prietaisai nuolat sugenda, tai gali būti dėl per didelio vandens slėgio jūsų namuose. Norėdami patikrinti, ar jūsų vandens slėgis per didelis (ar per mažas), naudokite slėgio matuoklį.
Automatinė vandens tiekimo-slėgio kėlimo sistema
Sausai statoma automatinė vandens tiekimo-slėgio kėlimo sistema namams yra būtina, siekiant užtikrinti pastovų ir pakankamą vandens tiekimą. Pirmasis žingsnis renkantis vandens tiekimo sistemą - apskaičiuoti, kiek vandens jūsų namams reikia. Nustatykite, koks slėgis yra reikalingas jūsų namuose.
Automatinės vandens tiekimo sistemos skirtos vandens tiekimui iš šulinių, negilių gręžinių, slėgio pakėlimui tinkle, kur jis nepakankamas, laistymui ir t.t… Vandens tiekimo sistemų siurbliai, priklausomai nuo modelio, gali įsiurbti vandenį iš 7-9 m gylio (skaičiuojant vertikalų atstumą nuo vandens paviršiaus iki siurblio sumontavimo vietos).
Veikimo principas. Sistema dirba automatiniu režimu, palaikydama nustatytą slėgį vandentiekio tinkle. Sistemą valdo slėgio relė sujungta su elektros varikliu. Pradėjus vartoti vandenį, jis tiekiamas iš išsiplėtimo indo (hidroforo). Vandens slėgiui nukritus žemiau nustatytos ribos, įjungiamas siurblys. Sumažėjus vandens vartojimui, slėgis sistemoje kyla ir pasiekus išjungimo slėgį, relė siurblį išjungia. Slėgio nustatymai gali būti keičiami.
Dažnio keitikliai vis dažniau pasirenkami siurblio valdymui dėl vartotojui suteikiamo papildomo komforto (minimalūs slėgio svyravimai) ir elektros energijos taupymo. Vandens siurblio dažnio keitiklis suteikia visapusišką apsaugą ir užtikriną ilgaamžiškumą. Labiausiai dažnio keitiklis vandens siurbliui reikalingas sistemose su nepastoviu vandens suvartojimu.
Privalumai: sumažina energijos sąnaudas, užtikrina stabilų slėgį besikeičiančių vandens poreikių metu ir mažina triukšmą. Reikia pasirinkti kokybiškus vamzdžius ir jungtis, kurie galėtų atlaikyti siurblio slėgį ir būtų atsparūs korozijai. Pasirūpinkite, kad sistema būtų patikima ilgalaikėje perspektyvoje.
Pasirinkimas automatinės vandens tiekimo-slėgio kėlimo sistemos yra svarbus sprendimas, tiesiogiai veikiantis jūsų gyvenimo kokybę. Kruopščiai įvertinkite savo poreikius, šaltinio galimybes, siurblio tipo ypatumus ir tai, ar jums reikia sistemos su dažnio keitikliu.
Vandens slėgio įtaka laistymo sistemai
Šiandien jokia veiklos sritis neįsivaizduojama be efektyvumo. Norime efektyviai atlikti darbus, efektyviai atostogauti, tai yra sueikvoti kuo mažiau išteklių (laiko, pinigų) ir gauti kuo daugiau naudos. To paties tikimės ir iš daiktų, kurie žmogų supa - jie turi veikti nepriekaištingai. Bet tam reikia truputį pastangų. Štai automatinė laistymo sistema veiks efektyviai tik tuomet, jei bus tinkamai parengtas projektas.
Duomenys apie esamus vandens šaltinio parametrus: vandens slėgį ir debitą yra svarbūs, nes sistema neveiks efektyviai, jei vandens šaltinio pajėgumai bus per maži užtikrinti sklandų laistymo sistemos darbą. Taigi, neįrenginėkite laistymo sistemos „iš akies“ ir nesakykite, kad purkštukai prastos kokybės ar neatitinka techninės specifikacijos.
Tad, dar vienas svarbus parametras, kurį būtina įvertinti projektuojant, yra slėgio praradimas. Vandens slėgis prarandamas tuomet, kai tam tikram vandens kiekiui perduoti (nuo vandens šaltinio iki purkštuvų) pasirenkami netinkamo diametro vamzdžiai. Šį praradimą galima sumažinti iki priimtino lygio, tačiau pirmiausia turime sužinoti, koks yra vandens greitis vamzdžiuose.
Paprastai, vandens greitis, jam tekant vamzdžiais, turi būti nuo 1,0 iki 2,0 metrų per sekundę. Jeigu greitis viršija normą, vadinasi pasirinktas netinkamo diametro vamzdis ir prarandama labai daug slėgio. Žemiau pateikiama 100 m atkarpoje patiriamų slėgio nuostolių (bar) lentelė.
| Vandens greitis (litrai/sek.) | PE vamzdžio skersmuo (mm) | Slėgio nuostoliai (barai/100m) |
|---|---|---|
| 0.5 | 25 | 0.7 |
| 1 | 32 | 0.5 |
Be abejo, norint išrinkti tinkamiausią vamzdžio diametrą, reikia įvertinti daugiau veiksnių: atstumą nuo vandens šaltinio iki purkštuvų, vamzdžių sujungimus ir vamzdžio modifikaciją. Dar vienas labai svarbus parametras, kurį turime įvertinti - pakilimai. Atminkite, kad kiekvienas į viršų kylantis metras atima dar 0,1 bar, 10 metrų pakilimas - 1 bar ir pan.
Painoka, tiesa? Bet jei pasiryžote sumontuoti laistymo sistemą pats, turite pasiryžti ir projektavimui. Jei vis dėlto negalite tam skirti pakankamai laiko, kreipkitės į specialistus.