Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios metu atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas.
PSA - tai baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės. Kraujo tyrimu nustatomas PSA kiekis. Padidėjęs lygis gali rodyti prostatą veikiančias būkles: gerybinį išvešėjimą, prostatitą arba prostatos vėžį.
PSA yra baltyminė medžiaga, kurią gamina prostata, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Kai prostatoje yra vėžys, PSA kiekis kraujyje dažniausiai padidėja. Taigi padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti prostatos vėžį. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus būtinus tyrimus.
Tačiau PSA gali pakilti ne tik dėl vėžio - gali įtakoti ūminė infekcija, fizinė veikla, seksualinis aktyvumas ir kt.
Vien padidėjęs PSA, jokiu būdu nereiškia, kad tikrai sergama prostatos vėžiu. Sergant gerybinėmis prostatos ligomis PSA lygis gali būti aukštas, tačiau kuo didesnė baltymo koncentracija, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus serga piktybine liga ir ji gali turėti polinkį greičiau plisti.
Svarbu žinoti, kad PSA lygis kraujyje kiekvienam vyrui yra individualus ir labai priklauso nuo jo amžiaus bei prostatos tūrio. 50 metų amžiaus vyrų normalus PSA lygis yra apie 2,8 nanogramų mililitre kraujo, 70 metų - apie 5,3.
Aptikus, kad PSA lygis didesnis, būtina išsiaiškinti, ar šis padidėjimas nėra dėl vėžio: būtina atlikti prostatos biopsiją ir gautą medžiagą mikroskopiškai ištirti.
Ar didelis PSA lygis = prostatos vėžys? | Dr. Steven Tucker
Kam atliekamas PSA testas?
- Vyrams nuo 50 metų, performuojamas testas tik po konsultacijos apie jo privalumus ir trūkumus.
- 45-50 m. vyrams su didesne rizika (juodaodžiai, šeimos istorija ar genetiniai faktoriai) - patartina pasitarti dėl ankstyvos atrankos.
- Turint šlapinimosi simptomų arba prostatos diskomfortą.
- Jei šeimoje - prostatos vėžys arba kitų rizikos veiksnių - verta pradėti nuo 45 m. su išankstine konsultacija.
Jei nežinote savo PSA kiekio arba šiuo metu nenorite atlikti testo, galite įvertinti savo riziką naudodami 1-ąją rizikos skaičiuoklę, kurioje atsižvelgiama į jūsų amžių, šeimos istoriją ir visus šlapinimosi simptomus.
Prieš nuspręsdamas nukreipti jus pas urologą, gydytojas atsižvelgs į įvairius veiksnius, įskaitant jūsų amžių ir šeimos anamnezę. Esant aukštam PSA kiekiui, gali prireikti papildomų tyrimų, pvz., prostatos biopsijos, kuri gali būti skausminga ir lemti kraujo atsiradimą šlapime, spermoje ar išmatose.
Kas gali įtakoti PSA lygį?
- Tikros priežastys: prostatitas, išvešėjusi prostata.
- Laikinai pakeliantys veiksniai: UBS infekcija (laikinai pakelia PSA ~6-8 sav.), energingi pratimai (dienomis prieš tyrimą), ejakuliacija ar DRE.
PSA lygiui kraujyje nustatyti kraujas paprastai paimamas iš venos alkūnės linkyje.
Taigi, po gydymo nuolat tiriant PSA lygį, galima įvertinti, ar gydymas buvo radikalus, efektyvus, ar liga neprogresuoja.
Po tinkamo ir efektyvaus prostatos vėžio gydymo PSA lygis kraujyje sumažėja iki labai mažų skaičių, artimų 0 (priklauso nuo gydymo). Toks PSA lygis turi išlikti visą likusį gyvenimą arba tol, kol liga nepradeda progresuoti.
PSA lygis kraujyje nuolat tikrinamas. Jei jis padidėja, tai gali reikšti, kad liga atsinaujina.
Pašalinus prostatą, PSA lygis kraujyje sumažėja iki labai žemo - mažesnio negu 0,2 ng/ml. Po spindulinio prostatos vėžio gydymo PSA taip pat sumažėja, tačiau lėčiau ir ne taip ryškiai kaip po operacijos. Mat operuojant prostata pašalinama visiškai, o po spindulinio gydymo ji lieka.
Jei po operacijos ar spindulinio gydymo PSA lygis nesumažėja arba net didėja, kyla įtarimas, kad prostata pašalinta neradikaliai arba kad liga progresuoja, vystosi metastazės. Reikalingi papildomi tyrimai.
Testo atlikimas
Tad reikia aptarti sprendimą su gydytoju. Imamas kraujo mėginys, mėginių analizė laboratorijoje. Rezultatai pateikiami ng/ml.
Jei PSA ≥3-4 ng/ml, rekomenduojama pakartoti tyrimą arba siųsti tolimesniems tyrimams - DRE, MRI, biomarkeriams ar konsultacijai su urologu
Rezultatų interpretavimas
- Normalus lygis: iki 3-4 ng/ml (tikslios ribos gali priklausyti nuo amžiaus ir rizikos faktorių).
- Šešerių laikotarpis: PSA virš 3 ng/ml gali būti pakartotinai tiriama per kelias savaites.
- PSA ≥4 ng/ml - urologo konsultacija, galimi MRI-tiriami tyrimai ir galbūt biopsija.
- PSA virš 10 - didesnė vėžio rizika, būtina smulkiau įvertinti.
13% vyresnių nei 55 metų vyrų PSA kiekis yra ≥ 4 ng/ml, tačiau tai nereiškia, kad sergate vėžiu.
Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis matoma, jog mažas vyrų, kurių PSA kiekis yra žemas, skaičius vis tiek gali sirgti prostatos vėžiu, žinoma, tuomet dažniausiai liga yra nustatoma labai ankstyvoje stadijoje. Normalus PSA kiekis nustatytas vyresniam nei 55 m.
Ar reikia PSA testo man?
- Pasitarkite su gydytoju, ypač jei:
- Jums 50+ metų (ar 45+, jei didelė rizika).
- Turite šlapinimosi simptomų.
- PSA tyrimo rezultatas padidėjęs.
- Aptarkite asmenines vertybes ir galimą naudą bei riziką.
Paprastai pacientą pirmiausia apžiūri šeimos gydytojas ir jei reikia, pasiunčia jį pas urologą.
Kiti tyrimai, atliekami įtariant prostatos vėžį:
Tai prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną. Šio tyrimo metu urologas pirštine apmautą pirštą per išangę įkiša į tiesiąją žarną ir apčiuopia prostatą. Tikrinama ar ji nesukietėjusi, ar ji neskausminga, koks jos dydis, ar nėra mazgų, kitų nelygumų.
Priešinė liauka užpakaline savo dalimi prigludusi prie tiesiosios žarnos sienelės, todėl gydytojas, pirštu čiuopdamas priešinę liauką per tiesiąją žarną, jaučia jos pakitimus. Tai nėra maloni procedūra pacientui, bet visai neskausminga. Jei priešinė liauka yra pažeista vėžio, ji kieta ir gruoblėta, o esant GPH, ji padidėjusi, pakietėjusi, bet lygi.
Transrektalinis prostatos tyrimas ultragarsu (TRUS - trans rectal ultrasound scan). Tiriant prostatą ultragarsu, per išeinamąją angą į tiesiąją žarną švelniai įstumiamas nedidelis pailgos formos aparato daviklis, prieš tai ant jo užmovus sterilų prezervatyvą, pateptą geliu. Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant šono. Ultragarso bangos, kurias skleidžia aparato daviklis, pasiekia prostatą ir aidu grįžta atgal. Tai labai informatyvus tyrimas: apžiūrima prostata, išmatuojamas jos dydis, tūris, įvertinamas organo audinių tankis, įvertinama, ar nėra vietų, įtartinų dėl vėžio. Tyrimo metu galima atlikti ir prostatos biopsiją.
Jei atlikus PSA tyrimą arba digitalinio rektalinio tyrimo metu urologui kyla įtarimų, atliekama prostatos biopsija. Tai neskausmingas, tačiau kiek nemalonus tyrimas, kurio metu specialia adata paimami prostatos gabaliukai, kurie vėliau tiriami mikroskopu (histologinis tyrimas). Prostatos audinio ištyrimas mikroskopu tai vienintelis tyrimas, kurio metu galima patvirtinti prostatos vėžio diagnozę.
Prostatos audinio mėginių gaunama atlikus prostatos biopsiją. Biopsija paprastai atliekama duriant adata į prostatą per tiesiosios žarnos sienelę, veiksmus kontroliuojant ultragarsu, t. y. prostatos tyrimo ultragarsu metu. Į prostatą duriama specialia adata, įdėta į vadinamąjį “pistoletą”. “Iššovus” adatą, ji įsminga į numatytą prostatos vietą, automatiškai paimamas audinio mėginys. Adata ištraukiama, mėginys paskleidžiamas ant objektinio stiklelio. Tokiu būdu atliekama 6-10, kartais ir daugiau “šūvių”, kaskart paimamas mėginys vis iš kitos prostatos vietos. Visa biopsijos procedūra atliekama vietinės nejautros sąlygomis, į tiesiosios žarnos spindį įšvirkštus vietinio veikimo anestetikų. Po biopsijos infekcijos rizikai sumažinti pacientui skiriami antibiotikai.
Kiekvienu atveju prieš atliekant prostatos biopsiją, gydytojas pacientui paaiškina, kaip reikėtų pasiruošti procedūrai, kaip ji bus atliekama, kokių gali būti komplikacijų ir kaip jų išvengti.
Gaila, bet 20 % atvejų prostatos vėžio nepavyksta įrodyti ir atlikus biopsiją bei ištyrus medžiagą mikroskopu.
Transrektalinės biopsijos metu, specialia adata, piršto arba echoskopo kontrolėje, dažniausiai paimami aštuoni prostatos gabaliukai. Transperinealinė biopsija atliekama kur kas rečiau. Ji dažniausiai atliekama, kai kelis kartus transrektalinės biopsijos metu prostatos vėžys nenustatomas, tačiau toliau didėja PSA rodiklis. Ši procedūra dažniausiai atliekama bendrinėje nejautroje, trunka apie pusvalandį. Procedūra atliekama echoskopo bei magnetinio rezonanso kontrolėje.
Jei nustatytas prostatos vėžys, būtina įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę bei įsitikinti, ar liga neišplito už organo ribų - reikia atlikti kitus tyrimus. Nebūtinai visi toliau minimi tyrimai atliekami kiekvienu prostatos vėžio atveju. Kokie tyrimai reikalingi, sprendžia gydytojas.
Kompiuterinė tomografija (KT). Prostatos vėžio atveju gali būti atlikta dubens srities organų KT, tačiau kai reikia, atliekama ir kitų sričių KT.
Tyrimai, kurie gali būti atliekami diagnozuojant prostatos vėžį:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai neinvazinis, nekeliantis diskomforto pacientui ir dažnai naudingas tyrimas atliekant prostatos vėžio diagnostiką. Šio tyrimo metu atliekamas prostatos skenavimas naudojant magnetinį lauką bei radio dažnių bangas. Tyrimas neturi žmogaus organizmui žalingo šalutinio radiacijos poveikio.
- SelectMDx testas, tai naujas genetinis prostatos vėžio tyrimas atliekamas tiriant paciento šlapimą, dar vadinamas „skysta biopsija“. Šis tyrimas neinvazyvus, nesukeliantis diskomforto pacientui, turintis net 95 proc.
- Laisvas prostatos specifinis antigenas - tyrimas atliekamas kartu su PSA. Santykis tarp FPSA ir PSA suteikia papildomos informacijos neaiškiais prostatos ligų atvejais (ypac diagnozuojant vėžį). Prostatos specifinio antigeno (PSA) forma, cirkuliuojanti kraujyje, nesusijungusi su jokiu baltymu. Tyrimas atliekamas nustačius prostatos specifinio antigeno koncentraciją. Jei prostatos specifinio antigeno koncentracija yra nedaug didesnė, nei norma, reikia atlikti laisvo prostatos specifinio antigeno tyrimą. Santykis tarp FPSA ir PSA suteikia papildomos informacijos neaiškiais prostatos ligų atvejais (ypac diagnozuojant vėžį).
Tikimybė susirgti prostatos vėžiu didėja padidėjus PSA kiekiui.
Nedideli PSA kiekiai taip pat gali būti nustatomi sveikų vyrų kraujyje.
| PSA kiekis (ng/ml) | Prostatos vėžio tikimybė |
|---|---|
| 0-4 | 15% |
| 4-10 | 25% |
| >10 | 50% |
