Pastovioji dalis yra infrastruktūros išlaikymui, t.y. nuolat mokama dalis, nepriklausomai nuo to, ar generuoja namų ūkis atliekas ar ne.
Visos savivaldybės yra perėjusios prie dvinarės rinkliavos, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalis.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. keitėsi Vietinės dvinarės rinkliavos įkainiai (2024 m. gruodžio 19 d. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr.
Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų - pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Rokiškio rajono savivaldybės taryba.
O kintamoji dalis priklauso konkrečiai nuo atliekų svorio.
Taip atsitiko, nes pagal nuo šių metų sausio įsigaliojusią metodiką, mokestis už atliekų išvežimą juridiniams asmenims skaičiuojamas ne tik pagal realiai išvežamą šiukšlių kiekį, bet ir nekilnojamojo turto plotą.
Panevėžio savivaldybės taryba, laikydamasi Atliekų tvarkymo įstatymo, nuo šių metų sausio patvirtino dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą.
Juridiniams asmenims mokestis pradėtas skaičiuoti ir pagal nekilnojamojo turto objektų kategorijas.
Tai reiškia, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, nepriklausomai nuo susidarančio atliekų kiekio.
Dėl tokios skaičiavimo metodikos didelius plotus, netgi jei jie ir nenaudojami, valdančios įmonės apkrautos rekordiniais mokesčiais.
Pagal naująją, dvinarę, metodiką apskaičiuotas sąskaitas už komunalinių atliekų išvežimą gavusios įmonės šokiruotos neadekvačiai, kartais net daugiau nei keturiasdešimt kartų, išaugusiu mokesčiu.
Atliekų tvarkytojus pretenzijomis užvertė ir gyventojai, sulaukę sąskaitų, bet iki šiol neišsireikalaujantys konteinerių.
Kylantį nepasitenkinimą bandoma suvaldyti įtūžusiai visuomenei žadant dar vienas permainas.
Regiono verslininkus vienijančių Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, būtų pateisinama ir suprantama, jei mokestis už atliekų tvarkymą būtų augęs protingai.
„Verslas suvokia, kad viskam brangstant turi brangti ir atliekų išvežimo paslauga.
Bet apmokestinti ne realiai išvežamą kiekį, o nekilnojamojo turto plotą visiškai nelogiška.
Tokia metodika veda į tai, kad kažkas turės prirašinėti, imituoti, kad išvežė atliekas, nors jų nėra“, - sako V. Matkevičius.
Panevėžio PPAR, kaip asocijuota verslo struktūra, su kitomis asociacijomis planuoja kreiptis ir į Vyriausybę dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos.
Pasak V. Matkevičiaus, „Daug yra situacijų, kai įmonės tiesiog sandėliuoja patalpose prekes ir jose tikrai nesikaupia atliekos.
Dėl vairuotojo numestos nuorūkos ar ledų popierėlio negali įmonei mokestis už šiukšlių išvežimą išaugti keturiasdešimt kartų“.
Pasak V. Matkevičiaus, „Įmonės valdo labai didelius gamybinius plotus, dalies jų nenaudoja.
Jei dėl to kaina išaugo dešimt kartų, nors išvežamų atliekų kiekis nepadidėjo, iš tikrųjų neracionalu skaičiuoti mokestį pagal plotą.
Iš atliekų surinkimą rajone administruojančio Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRAC) E. Jakavičius sąskaitas gauna, nors į jau porą kartų per keletą mėnesių jo surašytus prašymus atvežti konteinerį nereaguojama.
„Kai tik rajone prasidėjo tas šiukšlių vajus, gavęs pirmąją sąskaitą už išvežimą, nors konteinerio neturiu, nuvažiavau užsisakyti.
Pažadėjo per dvi savaites atvežti“, - pasakojo E. Jakavičius.
Laikas išseko, o žadėtojo konteinerio stumbriškietis nesulaukė.
Vyras pasakoja vėl nuvykęs į Beržų g. esančią PRAC būstinę, darbuotojų pamokytas dar ir skundą surašė.
Egidijus pamena dar buvęs patikintas, kad kol šiukšlių vežėjai nepristatys konteinerio, jam už atliekų išvežimą nereiks mokėti.
„Jau pavasaris, konteinerio vis dar neturiu, o sąskaitą vėl gaunu.
Aš nieko prieš sumokėti tuos 64 Eur ir už visus metus, bet jie patys neatlieka, kas priklauso“, - vežėjais piktinosi E. Jakavičius.
Atokiame kaime gyvenantis Egidijus pripažįsta pakliuvęs į paradoksalią situaciją.
Šešių atžalų tėtis kasdien į darbą mieste važiuoja įsimetęs maišą atliekų - neturėdamas savo konteinerio, priverstas jomis atsikratyti išmesdamas mieste.
Stumbriškiečiui pikta, kad dėl tokios, regis, smulkmenos priverstas prašytis iš darbo, važinėti aiškintis į PRAC, mat prisiskambinti sąskaitoje nurodytu telefonu neįmanoma.
Šią savaitę sąskaitos už komunalinių atliekų išvežimą išsiųstos visam Panevėžio rajonui.
PRAC direktoriaus Gintauto Ulio teigimu, nors šįkart jose nurodytas mokestis už visus metus, nėra privaloma visos sumos iš karto sumokėti.
Įmonė neturi teisės reikalauti iš gyventojų mokėti avansu už dar nesuteiktą paslaugą, dėl to mokestis paskirstytas ketvirčiais.
Pasak G. Ulio, sąskaitą už visus metus PRAC išsiuntė taupumo sumetimais.
„Iš karto įtrauktas visų metų mokėjimas, kad nedidintume sąnaudų dėl spausdinimo, pašto paslaugų.
Gyventojams sąskaitas už visus metus į priekį išrašiusio Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A. Ulys motyvuoja įmonę šitaip bandant sutaupyti.
V. Užuominas apie mokestį avansu gyventojams pateikusį PRAC stebina, kad rajone vis dar likę konteineriais neaprūpintų gyventojų.
Pasak G. Ulio, už tai atsakomybė užguls atliekų vežėją Panevėžio rajone - privačią įmonę „Švaros komanda“.
Jei dėl vežėjo kaltės žmogus liko be konteinerio, jam nebus skaičiuojama mokesčio kintamoji dalis.
Jei kalbame apie daugiabučius, tai išskaičiuojama pagal bendrą surenkamą kiekį, kadangi sveriama.
O individualiose valdose gali būti dviejų tipų konteineriai, mažesni 120 litrų ir didesni 240 litrų.
Taip pat gali būti skirtingas ištuštinimo dažnis, kas savaitę, kas dvi arba kartą per mėnesį.
Kadangi kiekvienas konteineris sveriamas, jis priskiriamas konkrečiam ūkiui.
Pvz., jei individualiame name gyvena 3 asmenys ir turi 240 l konteinerį, tai minimalus konteinerių aptarnavimo dažnis yra 9 konteineriai per metus.
Jei 240 l konteinerį turintys trys gyventojai išstums konteinerį per metus daugiau nei 9 kartus, tuomet ateinančiais metais už kiekvieną papildomai aptarnautą konteinerį bus skaičiuojami viršyti kiekiai - už papildomai aptarnautą 240 l konteinerį bus skaičiuojama po 4,00 Eur. kintamosios dedamosios dalies.
Jei individualiame name gyvena 2 asmenys ir turi 120 l konteinerį, tai minimalus konteinerių aptarnavimo dažnis yra 12 konteinerių per metus.
Jei gyventojai išstums konteinerį per metus daugiau nei 12 kartų, tuomet ateinančiais metais už kiekvieną papildomai aptarnautą konteinerį bus skaičiuojami viršyti kiekiai - už papildomai aptarnautą konteinerį bus skaičiuojama po 2,00 Eur. kintamosios dedamosios dalies.
Jei individualiame name gyvena vienas asmuo, turintis 120 l konteinerį, minimalus konteinerių aptarnavimo dažnis yra 8 konteineriai per metus.
Rokiškio r. savivaldybės individualių namų gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į konteinerių ištuštinimo dažnį, kuris yra nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susidarymo kiekius bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Pagal kintamąją dedamąją - 3,00 Eur/mėn. 3 gyventojams, arba 2,00 Eur/mėn. 2 gyventojams, arba 1,33 Eur/mėn.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Pagal kintamąją dedamąją - 7,38 Eur/mėn. 3 gyventojams, 4,92 Eur/mėn. 2 gyventojams, 2,46 Eur/mėn.
Sodų paskirties objektams paskaičiuotas rinkliavos dydis 17,60 Eur/1 objekt.
Garažų paskirties objektams paskaičiuotas rinkliavos dydis 7,10 Eur/1 objekt.
Nauja yra tai, jog MAATC siūlo taikyti mišrią apmokėjimo už komunalines atliekas sistemą.
Tai ypač pajus tie žmonės, kurie gyvena didelio ploto patalpose po vieną ar du.
Už gyvenamosios paskirties pastatus reikės mokėti 0,25 Lt/1m².
Maksimalus apmokestinamas plotas - 100 m², t. y. 2002 m.
Vietinės rinkliavos dydis nustatomas remiantis atliekų susikaupimo norma (1m²), o ši nustatoma pagal nekilnojamojo turto paskirtį (pvz.
Jie mokės už faktiškai išvežtą komunalinių atliekų kiekį, bet ne mažiau, nei nustatyta sukaupimo norma (t. y.
Pasirašant sutartį su MAATC kaina bus skaičiuojama jau ne pagal plotą, o pagal gyventojų skaičių bei nustatytą atliekų susikaupimo normą 1 gyventojui bei faktiškai išvežtų atliekų kiekį.
- Kol Taryba nepatvirtino nutarimo, negalime tiksliai pasakyti, kur bus sudaromos tokios sutartys.
Tačiau manau, kad į Marijampolę gyventojams važiuoti nereikės, bus paskirtas žmogus Atliekų tvarkymo grupėje Vilkaviškyje, - sakė S. J. Vilkaviškiečiai laukia ir jau seniai žadamos stambiagabaričių atliekų aikštelės Šiaurės gatvėje atidarymo.
Tačiau, pasak Savivaldybės atstovų, kol nepatvirtintos atliekų surinkimo kainos, nėra galimybių pasirašyti sutarties su operatoriumi ir aikštelė negali funkcionuoti, nors statybos darbai joje jau baigti.
• Šiuo metu Vilkaviškio raj.
Aplinkos ministerijos informacija, 2021 metų pabaigoje priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos įteisino komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros reformą.
Apskaičiuojant rinkliavos dydžius atsirado ekonominis reguliatorius - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Taip pat jau yra suderintos RATC investicijos ir derinamos naujai atliekamos, baigiami tikrinti regioninės kainos apskaičiavimo projektai.
„Paslaugų sektoriuje kainos visur kyla, jei palygintume su 2020 metais.
Noriu paminėti, kad pati VERT kainos nei mažins, nei didins.
Mes žiūrėsime, kad kaina būtų teisinga, t.y.
„Kirpykla negalėtų dirbti be žirklių, bet nebūtinai ten turi būti paauksuotos kriauklės kokybiškai paslaugai suteikti.
VERT jau tikrina projektus, pradinės ūkio subjektų planuotos regioninės kainos jau sumažėjo.
Viskas priklauso nuo RATC planavimo, kurių kainas mes nustatinėsime.
Kainos bus nustatomos trejų metų ateities laikotarpiui ir, esant būtinybei, galės būti kartą per metus perskaičiuotos, - aiškino VERT Atliekų reguliavimo skyriaus vedėjas.
- Priežiūra vyksta, kol kas pradžia, nėra lengva nei mums, nei RATC įsigaliojus naujam reguliavimui.
- Tik 5 savivaldybės - Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono - apskaičiuoja pagal gyventojų skaičių.
Skaičiavimas leidžiamas pagal plotą arba gyventojų skaičių, savivaldybės nusistatė, įsivertino, kuris administravimas kainuoja pigiau.
- Regioninę kainą sudarys sąvartyno vartų mokestis, transportavimas iki sąvartyno, šalinimas, deginimas.
Kita dalis, už kurią visiškai atsakinga savivaldybė, bus dvinarė rinkliava.
Taigi tokia naujovė.
Dar tik laukiame pirmųjų savivaldybių kainų apskaičiavimo, nes tai priklauso nuo regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) ir nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).
- Kaina augs vien dėl sąvartyno vartų mokesčio.
Mes nesusimažinome atliekų perpus.
Dėl to yra skirtumas, kuris atgula į kainą.
Ir plius dar VERT išlaikymas.
Žinote, apmaudu, juk mūsų gyventojai kasmet sąmoningėja, puikiai rūšiuoja atliekas, - tai parodė ir Vilniaus pavyzdys.
Tačiau sąskaita nemažėja.
Ji didėja.
Paradoksas.
Kodėl?
Pernai įvyko energetikos kainų šuolis.
Labai šoktelėjo kuro, elektros kainos.
Šiais metais padidėjęs minimalus darbo užmokestis, atsirado regioninė kaina su VERT.
Skaičiuojama, kad VERT išlaikymas per metus gali valstybei kainuoti - per RATC ir deginimo įrenginių įmokas - nuo 400 tūkst. iki 500 tūkst. eurų per metus.
Plius - nuo šių metų baigėsi vadinamojo taršos mokesčio, t.y. aplinkos taršos mokesčio už šalinamas atliekas, lengvata.
Nors mes, gyventojai, generuojame mažesnį atliekų kiekį, padidėjo 1 tonos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos - nuo 50 iki 80 eurų.
Gyvename pereinamuoju laikotarpiu ir jis mums nepalankus tuo, kad mes sąskaitoje nematome savo indėlio.
Kol kas taip yra, bet mes turime vilčių, kad per porą metų ta kaina stabilizuosis.
Kartu įsitvirtins maisto atliekų atskiras surinkimas, vėl bus nuimta bendra dalis nuo komunalinių atliekų kiekio.
Kaip minėjau, laukiame pirmųjų savivaldybių, kurioms gi pavyks pirmoms pasitvirtinti regioninę kainą.
Ją patvirtinti turi VERT.
- Tvarka turėjo įsigalioti jau nuo šių metų.
Bet nežiūrėkite į tvarką mistiškai, kaina stabilizuosis.
Maisto atliekų atskiras surinkimas tik įsibėgėjo, galiausiai paaiškės, kiek sumažės bendras komunalinių atliekų kiekis.
O gal jis tikrai sumažės 50 proc.?

Atliekų hierarchija
Aplinkos ministerijos duomenimis, komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui (kg/gyv.), mąžta: štai 2020 m. buvo 483, 2021 m. Lietuvoje pagal atliekamų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų 2022 m. duomenis, mišriose komunalinėse atliekose lieka vidutiniškai apie 6 proc. popieriaus ir kartono - įskaitant pakuotes - atliekų (didžiausias rodiklis Vilniaus regione - 12 proc.), plastikų - įskaitant pakuotes - atliekų apie 13 proc. 2023 m. balandžio 17 d. valstybinio audito ataskaitos duomenimis, mišriose komunalinėse atliekose lieka apie 33 proc. pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų.
O pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų pateikiamais duomenimis, 5 proc. Yra žmonių, kurie vis dar piktinasi, kodėl pastovioji rinkliavos už šiukšles dalis apskaičiuojama pagal objekto plotą, o ne žmonių skaičių.
Matyt, kitais metais gyventojų akys gali nusitaikyti į vadinamąją regioninę kainą.
„Esu vilnietė, gyvenu nuosavame name Vilniuje.
Manau, rinkliava už atliekų surinkimą iš gyventojų yra labai brangi.
Rodos, ir rūšiuojame, kad sumažintume sąskaitas, bet vis tiek brangu.
Juk čia ne verslas, o viešoji paslauga.
Kodėl pastovioji rinkliavos dalis skaičiuojama ne pagal gyventojų skaičių, o objekto bendrą plotą?
Juk galiu šiukšlę sugeneruoti terasoje ir ją išmesti į šiukšliadėžę virtuvėje.
„Savivaldybių atstovai nurodo, kad daugiabučių namų kiemuose sudėtinga sukontroliuoti išmetamų atliekų kiekį, kadangi kolektyviniai atliekų surinkimo konteineriai dažniausiai prieinami visiems.
Gali pasitaikyti atvejų, kad į šiuos konteinerius atliekas išmes ir asmenys, kuriems nepriklauso jais naudotis (pvz., individualių namų gyventojai), - sakė J.Podymova.
„Vieni sako, kad toks (pagal plotą, - aut. past.) apskaičiavimas yra neteisingas.
Kiti sako, jeigu būtų pakeistas skaičiavimas pagal gyventojų skaičių, o būtų žmonių, kurie nuomotų butą ir to nedeklaruotų, tai irgi negerai tada.
Čia nėra tokios tiesos, kad vienareikšmiškai būtų galima pasakyti.
Aš ir pats daug metų susidūręs su tuo ir nežinau, kuris būdas yra teisingesnis.
Aišku, savivaldybėms lengviau skaičiuoti nuo ploto.
O socialiai teisingiau būtų skaičiuoti nuo žmonių skaičiaus.
atliekų tvarkymas namuose
| Savivaldybė | Apskaičiavimo būdas |
|---|---|
| Kazlų Rūda | Pagal gyventojų skaičių |
| Marijampolė | Pagal gyventojų skaičių |
| Kalvarija | Pagal gyventojų skaičių |
| Vilkaviškio rajonas | Pagal gyventojų skaičių |
| Šakių rajonas | Pagal gyventojų skaičių |
| Likusi Lietuva | Pagal plotą |
tags: #koks #yra #apmokesdinamas #nekilnojamas #plotas #siuksliu