Šiuo metu gyventojų pageidavimu naujuose daugiabučiuose namuose dažnai montuojama kolektorinė šildymo sistema. Ji žymiai skiriasi nuo įprastos stovų sistemos. Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes.
Tačiau ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?
Į tai padėjo atsakyti Kauno technologijos universiteto (KTU) Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas, docentas dr. Andrius Jurelionis bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentas dr. G. Šiupšinskas.
Aptarkime detaliau, kas yra kolektorinė šildymo sistema, kokie jos privalumai ir trūkumai, lyginant su kitomis šildymo sistemomis.
Kolektorinės Šildymo Sistemos Apžvalga
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
Kolektorinės šildymo sistemos schema
Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Laiptų aikštelėje, prie kiekvieno buto įrengtame šilumos skyde (techniniame kanale) sumontuojami uždaromieji buto sistemos ventiliai, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį.
Privalumai
- Individuali apskaita: Sudaro sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas.
- Temperatūros reguliavimas: Suteikia galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
- Autonomiškumas: Kiekvienas butas tampa visiškai autonomiškas.
- Lankstumas: Galima įsirengti radiatorinį ir/ar grindinį šildymą.
- Karšto vandens ruošimas: Galima pasijungti arba atsijungti karšto vandens ruošimą.
- Tikslus mokėjimas: Mokama tiksliai už suvartotą šilumos kiekį.
Trūkumai
- Didesni kaštai: Didesni santechnikos ir apdailos darbų kaštai.
- Sudėtingesnis įrengimas: Senesniuose namuose įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę.
- Daug vamzdynų: Sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.
- Aukštos investicijos (su šilumos punktu): Jei įrengiamas nedidelis šilumos punktas su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu kiekviename bute, investicijos yra pačios didžiausios.
- Reikalavimai vandens kokybei (su šilumos punktu): Geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui.
- Brangumas: Pakeisti vienvamzdę šildymo sistemą į kolektorinę su karšto vandens ruošimu yra labai brangu.
- Reikalingas projektas: Reikia išmontuoti esamą šildymo sistemą ir suprojektuoti bei sumontuoti naują.
Lyginamoji Analizė su Kitomis Šildymo Sistemomis
Norint geriau suprasti kolektorinės šildymo sistemos privalumus ir trūkumus, verta ją palyginti su kitomis dažniausiai naudojamomis šildymo sistemomis daugiabučiuose namuose: vienvamzde ir dvivamzde.
Vienvamzdė Šildymo Sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas.
Privalumai
- Mažesni įrengimo kaštai dėl mažesnio vamzdyno kiekio.
- Paprastesnis montavimas.
Trūkumai
- Šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta.
- Sunkiau subalansuojama, todėl vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau.
- Jautri savavališkam radiatorių sekcijų didinimui, kuris išbalansuoja sistemą.
Vienvamzdės šildymo sistemos schema
Dvivamzdė Šildymo Sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio.
Privalumai
- Lengviau reguliuojama, nes vieno buto pakeitimai neveikia kitų vartotojų.
- Užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos.
- Galima lengviau pereiti į kolektorinę sistemą.
Trūkumai
- Reikia papildomo stovo, kadangi esamas vienvamzdes sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga.
- Būtina subalansuoti, sumontuojant balansinius ventilius.
Dvivamzdės šildymo sistemos schema
Pagrindiniai skirtumai tarp šildymo sistemų
Štai pagrindinių šildymo sistemų skirtumų lentelė:
| Sistemos Tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Vienvamzdė | Mažesni įrengimo kaštai, paprastesnis montavimas | Nevienodas šilumos paskirstymas, sunku subalansuoti |
| Dvivamzdė | Lengviau reguliuojama, didesnė butų nepriklausomybė | Reikia papildomo stovo, būtina subalansuoti |
| Kolektorinė | Individuali apskaita, temperatūros reguliavimas, autonomiškumas | Didesni kaštai, sudėtingesnis įrengimas, daug vamzdynų |
Individuali Apskaita: Ar Tai Padeda Sutaupyti?
Tokia apskaita paprastai taikoma kolektorinei sistemai, tačiau ją galima vykdyti ir esant senajai vienvamzdei. Tam prireiks papildomos įrangos: ant kiekvieno radiatoriaus turi būti sumontuoti šilumos dalikliai, tačiau jie nėra tokie tikslūs kaip kolektorinėje sistemoje.
„Galima ant tų pačių prietaisų montuoti šilumos daliklius, kurie leistų gyventojams išdalinti šilumą proporcingai. Vien dėl to gyventojai būtų suinteresuoti taupyti šilumą. Kai nėra daliklių, žinai, kad net ir laikydamas atdarą langą už šilumą sumokėsi lygiai tiek pat kiek visas namas. O jeigu yra individuali apskaita, žmonės pradeda elgtis protingai“, - komentavo A. Jurelionis.
Ne vienam daugiabučio gyventojui kyla klausimas, ar šilumos dalikliai bei skaitikliai gali sumažinti sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šildymą? Ar skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos atskirame tokio pat ploto bute ir senos statybos bute daugiabutyje, kuriame modernizuota šildymo sistema ir įdiegti dalikliai?
Keliant šiuos klausimus, svarbu suprasti, kad sąskaitos už šildymą dydį lemia keli skirtingi faktoriai: ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas jos kiekis. Jeigu lauko oro temperatūrai įtakos daryti negalime, tai pastato energinis efektyvumas priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir noro šilumos energiją vartoti efektyviai.
Nepriklausomai, ar individualūs šilumos apskaitos prietaisai įrengti, ar ne, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gyventojų sąskaitos už šildymą yra vidutiniškai bent 40 proc. Visi žmonės skirtingi ir turi skirtingus vartojimo įpročius: vieni komfortiškiau jaučiasi, kai namuose labai šilta, kitiems, priešingai, patinka žemesnė temperatūra. Kai su individualiais šilumos apskaitos prietaisais yra įdiegiami termostatai - temperatūros reguliatoriai, tokiu atveju atsiranda daugiau komforto ir aiškumo, kiek sunaudojame ir už ką mokame.
Grindinis šildymas, plėvelė, tinklas | grindų betonavimas | Statau nama
Radiatorių Priežiūra ir Keitimas
Docento G. Šiupšinsko nuomone, svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti).
„Tie prietaisai labai jautrūs, jų uždarymo sklendžių tarpeliai yra maži. Neišvalius ir nesutvarkius sistemos, visi radiatoriuose buvę nešvarumai juos gali užkišti. Modernizuojant daugiabutį, galima kelis radiatorius nupjauti, išrinkti ir pasižiūrėti, kas yra jų viduje. Jeigu sistema buvo prižiūrima, plaunama, ir radiatoriai yra švarūs, sugebantys atlikti savo funkciją - atiduoti šilumą, tada galima juos palikti. Bet dabar yra gražesnių ir patogesnių radiatorių, kurie užima mažesnį plotą, nors atiduoda tą patį šilumos kiekį“, - sakė G. Šiupšinskas.
„Pertvarkant šildymo sistemą, radiatorius reikės demontuoti. Todėl tai būtų gera proga viską sutvarkyti vienu metu, kad nereikėtų po kokių penkerių metų keisti ir radiatorių“, - patarė A. Jurelionis.
Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų.
„Daugiau privalumų gal turi plienas, nes jis yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų“, - komentavo A. Jurelionis.
Šilumos Punkto Modernizavimas
„Šilumos punktas turi būti automatizuotas, galintis reaguoti į aplinkos pokyčius ir būti nesudėtingai reguliuojamas. Jame turi būti plokštelinis šilumokaitis, kuris atskirtų lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos. Taip namo šildymo sistema būtų apsaugota nuo slėgio svyravimų lauko tinkluose ir būtų galima palaikyti mažesnį slėgį, tokiu būdu pailginant pastato šildymo sistemos eksploatavimo laiką. Moderni pastato šildymo sistema su automatiniu nepriklausomo jungimo šilumos punktu sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančiųjų išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį“, - paaiškino dr. G. Šiupšinskas.
Dr. A. Jurelionis pridūrė: „Šilumos punktai daugumoje pastatų jau yra senokai pertvarkyti. Čia naudojami šilumokaičiai ir siurbliai. Tačiau jeigu pasikeičia visas pastato šilumos suvartojimas, šiek tiek kinta parametrai: gali sumažėti sistemai reikalingo vandens kiekis, galbūt šiek tiek pasikeisti temperatūros režimai. Jeigu punktas yra puikios būklės, manau, jį būtų galima kažkaip pritaikyti, jeigu vis dėlto jis senokas, tai reikėtų siurblius pakeisti šiuolaikiškesniais ir taupesniais. Galima pagalvoti ir apie šilumokaičių, kurie pastatams renkami pagal galią, pakeitimą“, - rekomendavo A. Jurelionis.
tags: #kolektorine #sildymo #sistema #daugiabuciui