Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojai susimąsto, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą ir kartu išlaikyti komfortišką aplinką namuose. Šiame straipsnyje aptarsime kolektorinę šildymo sistemą, jos veikimo principus, privalumus ir trūkumus, taip pat palyginsime ją su kitomis šildymo sistemomis.
Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą - investuoti į jo apšiltinimą. Šių problemų išvengti padės renovacija, kurios metu apšiltinamos sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus. Be to, modernizuojant namą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga.
Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, būsto atnaujinimas gali padėti sutaupyti vidutiniškai 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip sau suteikti maksimalų komfortą.
Radikaliai pakeitus pasenusią daugiabučio šildymo sistemą, ant radiatorių gali būti įrengiami termoreguliatoriai.
Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus - įjungiamas.
Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu.
Šildymo sistemų tipai
Yra keletas šildymo sistemų tipų, kurie gali būti naudojami daugiabučiuose namuose:
- Vienvamzdė sistema
- Dvivamzdė sistema
- Kolektorinė sistema
Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Bet ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?
Vienvamzdė šildymo sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - mano dr. A. Jurelionis.
Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau.
Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.
Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų.
Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. Jurelionio, leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Siekiant subalansuoti stovus, ant kiekvieno jų sumontuojami rankiniai arba automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Pasak pašnekovo, automatiniais šildymo sistemos subalansavimas atliekamas greičiau ir tiksliau, tačiau jie sistemoje sudaro didesnį pasipriešinimą. Todėl siurblys turi dirbti didesniu galingumu nei sistemoje su rankiniais balansiniais vožtuvais.
Dvivamzdė šildymo sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Jurelionio, esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.
„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. Jurelionis.
Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra.
Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas.
Kolektorinė šildymo sistema
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.
L. Rimkūnas pasakojo, kad kolektorinės sistemos balansavimas iš esmės labai panašus į dvivamzdės radiatorinės šildymo sistemos balansavimą. „Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai. Kuris balansavimo tipas optimalus, galima pasakyti tik atlikus pastato šildymos sistemos hidraulinius skaičiavimus“, - komentavo L. Rimkūnas.
Šiuo metu gyventojų pageidavimu naujuose daugiabučiuose namuose dažnai montuojama kolektorinė šildymo sistema. Ji žymiai skiriasi nuo įprastos stovų sistemos.
Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Laiptų aikštelėje, prie kiekvieno buto įrengtame šilumos skyde (techniniame kanale) sumontuojami uždaromieji buto sistemos ventiliai, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį.
Kolektorinės sistemos trūkumas - didesni santechnikos ir apdailos darbų kaštai.
Modernizuojant vienvamzdę sistemą, labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte, o ne jam patogesniu maršrutu. KTU docentas pritarė: jeigu yra galimybė, geriau vienvamzdę sistemą pertvarkyti į pažangesnę. „Vienvamzdę įmanoma modernizuoti, bet tai padarę galbūt išspręsime ne visus klausimus. Iškyla šioks toks pasitikėjimo gyventojais klausimas. Jeigu kuris nors ateityje nuspręs ką nors savo bute pakeisti, pertvarkyti, tai gali paveikti kiekvieną“, - pažymėjo A. Jurelionis.
G. Šiupšinskas taip pat linksta prie vienvamzdės sistemos pertvarkymo į dvivamzdę, nes tai užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę.
Individuali šildymo apskaita leidžia gyventojams mokėti už realiai suvartotą šilumos kiekį, o ne pagal bendrą pastato suvartojimą. Ši sistema skatina atsakingiau elgtis su šiluma, nes nuo individualaus vartojimo tiesiogiai priklauso mokama suma.
Tokia apskaita paprastai taikoma kolektorinei sistemai, tačiau ją galima vykdyti ir esant senajai vienvamzdei. Tam prireiks papildomos įrangos: ant kiekvieno radiatoriaus turi būti sumontuoti šilumos dalikliai, tačiau jie nėra tokie tikslūs kaip kolektorinėje sistemoje.
AB „Panevėžio energija“ skaičiuoja, jog šiuo metu Panevėžyje dar yra 140 daugiabučių namų su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą.
Šiuo metu, rinkos duomenimis, sparčiausiai auga šilumos siurblių oras-vanduo populiarumas. Naujos statybos būstuose, kuriems priskiriamas A++ energinės klasės reikalavimas, kito sprendimo be oras-vanduo ar žemė-vanduo iš esmės ir negali būti, tačiau ir atsinaujinant šildymo sprendimą matomas didžiausias susidomėjimas būtent šilumos siurbliais.
Kolektorinės šildymo sistemos schema
Kolektorinės šildymo sistemos schema
Kolektorinės šildymo sistemos schema.
Kolektorinės šildymo sistemos privalumai ir trūkumai
Kolektorinė šildymo sistema turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos svarbu apsvarstyti prieš renkantis šią sistemą.
Kolektorinės šildymo sistemos privalumai:
- Individuali apskaita: Lengva stebėti suvartotos šilumos kiekį kiekvienam gyventojui atskirai.
- Avarinis išjungimas: Galima užsukti šilumos tiekimą vienam butui, neišjungus jo visam namui.
- Šilumos paskirstymo kontrolė: Kolektorinis vamzdynas leidžia valdyti kiekvienos patalpos šildymą individualiai.
- Energijos taupymas: Naudojantis kolektoriumi tinkamai, galima sumažinti šildymo sąskaitas.
Kolektorinės šildymo sistemos trūkumai:
- Didesni kaštai: Kolektorinės sistemos trūkumas - didesni santechnikos ir apdailos darbų kaštai.
Šildymo sistemų modernizavimo praktika ir rekomendacijos
Docento G. Šiupšinsko nuomone, svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti).
Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų. „Daugiau privalumų gal turi plienas, nes jis yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų“, - komentavo A. Jurelionis.
Perdarinėjant sistemą iš vienos į kitą, vamzdynai bus keičiami neišvengiamai. Kitu atveju, ar, renovuojant esamą sistemą, keisti vamzdynus ar ne, A. Jurelionis atsakė taip: „Jeigu pastatas yra šiltinamas ir renovuojamas, tai šiek tiek keičia šilumos vartojimą butuose. Tada nereikia tokios galios prietaisų, kaip anksčiau, - užtenka mažesnio skersmens vamzdyno. Todėl palikti seną vamzdyną gal nebūtų geras variantas.
„Šilumos punktas turi būti automatizuotas, galintis reaguoti į aplinkos pokyčius ir būti nesudėtingai reguliuojamas. Jame turi būti plokštelinis šilumokaitis, kuris atskirtų lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos. Taip namo šildymo sistema būtų apsaugota nuo slėgio svyravimų lauko tinkluose ir būtų galima palaikyti mažesnį slėgį, tokiu būdu pailginant pastato šildymo sistemos eksploatavimo laiką. Moderni pastato šildymo sistema su automatiniu nepriklausomo jungimo šilumos punktu sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančiųjų išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį“, - paaiškino dr. G. Šiupšinskas.
Praktiniai pavyzdžiai
Laukininkų g. 44, Klaipėda
Daugiabutis 5 a. namas Laukininkų g. 44, Klaipėdoje, pastatytas 1985 metais, modernizuotas - 2009 metais. Namas neapšiltintas. Šildymo sistemos atnaujinimas pradėtas nuo šiluminio mazgo. Šildymo sistemos atnaujinimui pirmiausia reikėjo pasirinkti sistemos tipą. Kadangi buvo būtina keisti šildymo vamzdynus, gyventojai pasirinko ne 2 vamzdžių šildymo sistemą, bet 1 vamzdžio sistemą, kurią paprasčiau ir pigiau pravesti. Be to, atnaujinus - jos reguliavimo ir taupymo galimybės yra tos pačios, kaip ir 2 vamzdžių sistemoje. Atnaujinta moderni 1 vamzdžio sistema leidžia turėti individualią apskaitą. Sumontuoti Danfoss radiatorių termostatai, kurie leidžia individualiai reguliuoti kiekvienos patalpos temperatūrą. Šildymo sistema subalansuota, sumontavus automatinius balansinius ventilius - srauto ribotuvus.
Ateities g. 29, Ignalina
Daugiabutis 5 a. namas Ateities g. 29, Ignalinoje, modernizuotas 2011 metais. Pasirinkta kompleksinė renovacija, tad ne tik pakeisti langai, apšiltintos sienos, bet ir atnaujinta šildymo sistema. Gyventojai pasirinko Danfoss vienvamzdės sistemos atnaujinimo sprendimą, t.y., ant stovų sumontuoti automatiniai srauto ribotuvai su termostatiniais elementais. Sekdami kitų renovuotų namų pasiektais efektyviais rezultatais, ant radiatorių nusprendė sumontuoti termostatus.
Šildymo sistemos pasirinkimas. Specialistų komentarai, sprendimai.
Šildymo sistemos balansavimas
Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius.
Siekiant palaikyti reikiamą temperatūros lygį, sistemos veikia su dideliu srauto perviršiu.
Įrengus srauto ribotuvus, šilumnešį paskirstysime tolygiai po visą pastato ilgį, tai reiškia, kad pastato dešinė, kairė pusės ir vidurinė dalis šils tolygiai. Esant automatiniams srauto ribotuvams, didesnis nei numatyta projekte radiatorius galės daryti įtaką tik tam stovui, kuriame jis yra sumontuotas.
MSV-I ventilis naudojamas šildymo ir šaldymo sistemose. MSV-I - tai kombinuotas rankinis išankstinio nustatymo ir uždarymo ventilis. Jame esanti srauto apribojimo funkcija leidžia nustatyti reikiamą maksimalų srautą stove. Ventilius galima montuoti tiek paduodamame, tiek grąžinimo (rekomenduojama) vamzdyne. MSV-I gaminami su vidiniu ar išoriniu sriegiu.
Rezultatai po balansavimo:
- Visame pastate tiksliai sureguliuoti šildymo sistemos srautai stovuose.
- Individualus patalpų temperatūrų reguliavimas, ant radiatorių sumontavus radiatorių termostatus.
- Patalpos šildomos pagal poreikius, t.y. tiek, kiek nustato vartotojas.
- Karšto vandens sistemos balansavimas - sumontavus karšto vandens termoreguliatorius karšto vandens sistemos stovuose, visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo.
Danfoss MTCV yra daugiafunkcinis termostatinis balansinis ventilis, kuris automatiškai palaiko šiluminį balansą cirkuliacinėse sistemose, apribodamas srautą ir palaikydamas pastovią temperatūrą.
Individualios šildymo apskaitos privalumai ir trūkumai
Individuali šildymo apskaita turi ir privalumų, ir trūkumų. Pagrindinis privalumas - galimybė kontroliuoti savo šilumos sąnaudas ir mokėti ti... Daugelio būstų daugiabučiuose savininkai yra nepatenkinti didelėmis sąskaitomis už šildymą ir mano, jog, jei bute būtų individuali šilumos apskaita, už šildymą reiktų mokėti mažiau.
Savaime aišku, šiuo atveju šilumos energijos apskaita negarantuoja teisingos sąskaitos už šildymą. Taip yra dėl to, kad Lietuvos daugiabučiuose, pastatytuose 1961-1996 metais vyrauja vienvamzdė „П" formos šildymo sistema, kai praeinantis per stovus šilumnešis vienus butus pasiekia šiltesnis, kitus - atvėsęs. Reguliuoti šilumos srauto radiatoriuose negalima, kad nebūtų išreguliuotas šilumos srautas tiekiamas į visus prietaisus prijungtus prie stovo.
Prof. R. Gatautis teigia, kad „daugiabučiuose namuose statytuose iki 1993 metų, praktiškai nėra techninės galimybės individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankiniu, nei automatiniu būdu. Šilumos daliklių sistemos diegimas sistemoje, kuri neturi reguliavimo galimybių, neturi prasmės.
Individualūs šilumos skaitikliai ar šilumos dalikliai gali apskaityti tik apie pusę daugiabutyjesunaudojamos šilumos. Šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai užtikrinti, pastato bendrųjų patalpų šildymui yra apskaitoma atskirai.
Senų daugiabučių gyventojai, norintys, kad jų butai būtų šildomi tolygiau, raginami bent subalansuoti šildymo sistemą. Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas atliekamas atskirai arba modernizuojant šilumos punktą, tai vadinamoji mažoji renovacija, remiama valstybės.
Norint pasinaudoti mažosios renovacijos programa, reikia modernizuoti šilumos punkto automatiką ir įrengti stovų balansavimo įrangą. Yra galimybė rekonstruoti visą namo šildymo sistemą į dvivamzdę, įrengiant prie stovų balansinius ventilius, termostatus prie radiatorių, tada galima reguliuoti radiatoriumi atiduodamą šilumos srautą, o kartu ir oro temperatūrą patalpoje bei įdiegti šilumos apskaitos prietaisus.
Tiesa, toks šildymo sistemos modernizavimas ganėtinai brangus, ekonomiškai neatsiperkantis, bet atsiranda galimybė prie šildymo prietaiso įrengti reguliavimo ir apskaitos prietaisus - tokiu atveju matysime suvartotą šilumos kiekį per parą, savaitę ar mėnesį.
Kuomet kiekvienas butas yra visiškai autonomiškas, galima įsirengti radiatorinį ar grindinį šildymą.
Šilumos apskaitos prietaisai - tai skaitikliai ir dalikliai. Buitinis šilumos skaitiklis ir daliklis yra skirtingi individualūs šilumos apskaitos prietaisai, tačiau abu atlieka tą pačią funkciją, t. Svarbu suprasti, kad skirtingi apskaitos prietaisai yra skirti matuoti šilumos energijos suvartojimą butuose ar kitose patalpose, turinčiuose skirtingo tipo vidaus šildymo sistemas.
Kaip nurodė AB „Vilniaus šilumos tinklai", Vilniuje dažniausiai pasitaikančios vidaus šildymo sistemos yra trijų tipų: vienvamzdė, dvivamzdė ir kolektorinė. Nuo to, kokia šildymo sistema yra pastate, priklauso, koks individualios šilumos apskaitos prietaisas gali būti montuojamas. Senos statybos pastatuose, turinčiuose vienvamzdę arba dvivamzdę vidaus šildymo sistemą, gali būti montuojami tik šilumos dalikliai.
Taip pat skiriasi ir šių prietaisų montavimo vieta. Šilumos apskaitos prietaisai turi būti sertifikuoti ir patikimi, jie paprastai naudojami ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Buitinis šilumos skaitiklis matuoja šilumos srautą, patenkantį į konkretų butą / patalpą ir duomenis perduoda pasirinkta technologija, pavyzdžiui, mobiliuoju ryšiu. Buitinio šilumos skaitiklio ar daliklio tarnavimo laikas - ne mažiau nei 10 metų. Po šio laikotarpio jie keičiami naujais.
Visais atvejais šilumos suvartojimą daugiabučiame name fiksuoja įvadinis šilumos skaitiklis, kuris parodo bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate. Atsižvelgiant į konkrečiame pastate įrengtą vidaus šildymo sistemos tipą, bendras suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais, patvirtintais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).
Jeigu pastate yra įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai, iš įvadinio šilumos skaitiklio, kuris fiksuoja bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate, rodmenų atimamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai ir pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis suvartotas šilumos kiekis konkrečioms patalpoms šildyti. Likęs šilumos kiekis priskiriamas bendrosioms reikmėms ir paskirstomas kiekvienam butui pagal plotą.
Neaišku, kaip yra kituose miestuose, bet Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2024 metų pabaigoje nustatė neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, t. y. AB „Vilniaus šilumos tinklai" akcentuoja, kad į mėnesinį buitinių šilumos skaitiklių ar daliklių aptarnavimo mokestį įeina ne tik prietaiso kaina rinkoje, montavimo išlaidos, priežiūra, bet ir ryšio paslaugos. Duomenys apie šilumos suvartojimą šilumos tiekėjus pasiekia nuotoliniu ryšiu, kuris taip pat kainuoja.
Vilniaus mieste yra apie 200 pastatų, kuriuose yra įrengti šilumos dalikliai ir kuriems šilumos suvartojimas apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 6. Taip pat sostinėje yra apie 1000 pastatų, kuriuose įrengti buitiniai šilumos skaitikliai, tokiu atveju šilumos suvartojimas yra apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 3.
Po aptarnavimo mokesčio patvirtinimo, kuris įsigaliojo 2025 m. Seniau pastatytuose daugiabučiuose namuose gyventojų pageidavimu (50 proc. + 1 balsas), jeigu leidžia techninės galimybės, gali būti įrengiami buitiniai šilumos skaitikliai arba dalikliai.
Ne vienam daugiabučio gyventojui kyla klausimas, ar šilumos dalikliai bei skaitikliai gali sumažinti sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šildymą? Ar skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos atskirame tokio pat ploto bute ir senos statybos bute daugiabutyje, kuriame modernizuota šildymo sistema ir įdiegti dalikliai?
Keliant šiuos klausimus, svarbu suprasti, kad sąskaitos už šildymą dydį lemia keli skirtingi faktoriai: ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas jos kiekis. Jeigu lauko oro temperatūrai įtakos daryti negalime, tai pastato energinis efektyvumas priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir noro šilumos energiją vartoti efektyviai.
Nepriklausomai, ar individualūs šilumos apskaitos prietaisai įrengti, ar ne, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gyventojų sąskaitos už šildymą yra vidutiniškai bent 40 proc. Visi žmonės skirtingi ir turi skirtingus vartojimo įpročius: vieni komfortiškiau jaučiasi, kai namuose labai šilta, kitiems, priešingai, patinka žemesnė temperatūra. Kai su individualiais šilumos apskaitos prietaisais yra įdiegiami termostatai - temperatūros reguliatoriai, tokiu atveju atsiranda daugiau komforto ir aiškumo, kiek sunaudojame ir už ką mokame.
Šilumos taupymo patarimai
tags: #kolektorine #sildymo #sistema #daugiabutyje