Paveldėjimo teisė yra gan svarbi teisė ir aktuali kiekvieno žmogaus gyvenime, manau kiekvienas, ankščiau ar vėliau su tuo susiduriame. Vieni ttampame paveldėtojais, kiti - testatoriais. Su didžiausiomis problemomis susiduriama paveldint. Ypač, jei paveldėjimo teisę reikia vykdyti susiduriant su kelių užsienio valstybių teise, taip pat susiduriama ir su didesnėmis problemomis, iškyla daug daugiau klausimų, nei vykdant šią teisę vienoje valstybėje.
Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, pagal įstatymą arba išreiškus savo valią testamentu.
Labai svarbu yra nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę, kadangi dėl migracijos dažnai pasitaiko, kad palikėjas, įpėdiniai ir palikimas yra skirtingose valstybėse. Dėl šio klausimo svarbos tarptautinės privatinės teisės ir materialiosios paveldėjimo teisės derinimas.
Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Abu šie pagrindai nėra atriboti vienas nuo kito, greičiau jie yra susiję. Reikia paminėti, kad yra ribinių atvejų, kuomet dalis palikimo pereina pagal testamentą, kita - pagal įstatymą.
Tarptautinės Konvencijos
- 1961 m. Hagos konvencija dėl kolizinių normų, susijusių su paveldėjimu pagal testamentą.
- 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl testamentų registravimo schemos sukūrimo.
- 1973 m. Hagos konvencija dėl mirusių asmenų palikimo administravimo.
- 1973 m. UNIDROIT Vašingtono konvencija dėl vieningo įstatymo, nustatančio tarptautinio testamento formą.
- 1989 m. Hagos konvencija dėl teisės, taikytinos paveldėjimo santykiams.
Testamentinis Veiksnumas Ir Testamento Forma
Paveldint pagal testamentą, įpėdinį įvardija testatorius surašytame testamente. Testamentinis veiksnumas ( CK 5.15 straipsnis išreiškia kaip: Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats.
Pirmoji aplinkybė - fizinio asmens testamentinis veiksnumas - testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti aar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę. Pavyzdžiui, asmuo turintis nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje, sudaro testamentą būdamas Egipte.
Antroji aplinkybė - tai teisė, pagal kurią sprendžiama testamento galiojimo ir jo formos požiūriu. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Formos požiūriu testamentas galioja, kurio forma atitinka jo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus . Pavyzdžiui, atostogaudamas Turkijoje Lietuvos pilietis sudaro testamentą. Norint nustatyti ar testamentas galios, reikės taikyti ne Turkijos, o Lietuvos teisę.
Tačiau prieš tai minėto straipsnio 2 dalis numato 1 dalies išimtį. reikalavimus arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus . Pavyzdžiui, pagal testamento sudarymo vietos valstybės teisę, testamentas negalioja, nes sudarant testamentą nebuvo laikytasi šios teisės reikalavimų, nustatytų testamento formai. Tačiau testamento forma atitinka valstybės teisės reikalavimus, kurios pilietis buvo testatorius sudarydamas testamentą, todėl jo sudarytas testamentas galioja.
Taigi, iš to išplaukia, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma aatitinka bent vienos iš trijų valstybių teisės reikalavimus: testamento sudarymo valstybės; testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės; testatoriaus pilietybės valstybės.
Šio straipsnio t.y. CK 1.61 antrojoje dalyje nustatyta dar viena specialioji kolizinė norma, kuri yra taikoma, jeigu testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. Sprendžiant testamento galiojimo dėl palikto kilnojamo ar nekilnojamo turto klausimą, būtina atsižvelgti įį tai, kad testamento formai gali būti taikoma skirtingų valstybių teisė. Lietuvos dvišalėse tarptautinėse teisinės pagalbos sutartyse dažniausiai numatoma, kad testamento formai taikoma susitariančiosios šalies, kurios pilietis buvo palikėjas sudarydamas testamentą, teisė.
Kilnojamojo Turto Paveldėjimas
Visi klausimai susiję su kilnojamojo turto paveldėjimu (asmenys galintys būti įpėdiniais, įpėdinių eilės, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas, privalomoji palikimo dalis, testamentinė išskirtinė, palikimo priėmimas ir kt.) sprendžiami pagal CK 1.62 straipsnio pirmąją dalį , t.y. pagal valstybės, kurios tteritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė . Pavyzdžiui palikėjas nuolat gyveno Prancūzijoje, todėl Lietuvoje esantis jo kilnojamas turtas bus paveldimas pagal Prancūzijos teisę.
To pačio straipsnio antroji dalis yra specialioji dalis, kuri atlieka tarsi apsaugojimo Lietuvoje gyvenančių įpėdinių ir turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, kuomet palikėjas buvo Lietuvos pilietis. Tai reiškia, kad jeigu palikimas atsirado po Lietuvos Respublikos piliečio mirties, tai nepaisant taikytinos teisės jo įpėdiniai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir turintys teisę (pagal 5.20 straipsnį tt.y:. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas) į privalomąją palikimo dalį, paveldi šią dalį pagal Lietuvos Respublikos teisę, išskyrus nekilnojamuosius daiktus . Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui mirus, likęs Prancūzijoje gyvenamasis butas bus paveldimas pagal Prancūzijos, o ne pagal Lietuvos teisę, todėl ir 5.20 straipsnis nebus taikomas, kadangi šią normą taikyti galima tik nagrinėjant byla Lietuvoje. Nagrinėjant paveldėjimo bylą užsienio valstybės teisme, ši norma gali būti taikoma abipusiškumo principu, t.y.
Dar viena svarbi kolizinė norma nustatyta tame pačiame straipsnyje: jeigu pagal paveldėjimo santykiams taikytiną teisę turtas negali pereiti užsienio valstybei, kai kitų įpėdinių nėra, o turtas yra Lietuvoje, tai šis turtas pereina Lietuvos Respublikos nuosavybėn . Pavyzdžiui taikant Anglijos teisę, valstybė nepaveldi, o jei įpėdinių nėra, likęs asmeniui mirus turtas pereina valstybės nuosavybėn ne pagal paveldėjimo teises, bet pagal daiktinės teisės normas, t.y. kaip bešeimininkis turtas. Taigi, jei paveldėjimo santykiams būtų taikoma Anglijos teisė, tai turtas, kuris nėra Anglijoje, jos nuosavybėn negalėtų pereiti. Tokiu atveju jį paveldėtų Lietuvos valstybė bendrais pagrindais, t.y.
Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. Esant dvišalei teisinės pagalbos sutarčiai, paveldėjimo santykiams taikytina teisė, nustatoma pagal dvišalės sutarties nustatytas kolizines taisykles - nustatytos specialiosios normos, kurios reglamentuoja palikimo perėjimą valstybei. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartyje 42 straipsnyje nurodytą teisės normą: pagal susitariančiųjų šalių teisę, palikimas turėtų pereiti valstybei, tai kilnojamasis daiktas perduodamas valstybei, kai mirdamas pilietis buvo palikėjas, o nekilnojamasis daiktas pereina tos valstybės nuosavybėn, kurios teritorijoje jis yra.
Kilnojamojo turto paveldėjimui taikoma arba palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Tokia teisė taikoma tokiose tarp įvairių užsienio šalių sutartyse: Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartyje 41str. 1d., Lietuvos ir Moldovos sutartyje 41str. 1d., Lietuvos ir Baltarusijos ssutarties 43 str. 1d., Lietuvos ir Ukrainos sutartyje 35 str. 1d., Lietuvos ir Rusijos sutartyje 42str. Kilnojamojo turto paveldėjimui taikoma palikėjo pilietybės valstybės jam mirštant teisė, numatyta tik Lietuvos ir Lenkijos sutarties 40str.
Kai kuriose sutartyse aptariamas ir teisės - pagal kurią nustatomas palikėjo testamentinis veiksnumas, klausimas.
Apskaičiuota, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo užsienio valstybėje esančio paveldėto turto Lietuvoje privalo sumokėti 180 Lt mokestį (tarkim, kad sumokėtino mokesčio suma pagal Lietuvos banko nnustatytą oficialų lito ir euro kursą sudaro 50 eurų). Užsienio valstybėje, kurioje yra šis paveldėtas turtas ir kuri yra nurodyta finansų ministro patvirtintame užsienio valstybių sąraše, gyventojas sumokėjo paveldimo turto (ar jam tapatų) 70 eurų (t.y. 252 Lt) dydžio mokestį. Iš apskaičiuotos 180 Lt sumos atskaitomi 180 Lt, sumokėti toje užsienio valstybėje.
| Valstybė | Taikytina teisė | Sutarties straipsnis |
|---|---|---|
| Lietuva, Latvija, Estija | Palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė | 41 str. 1 d. |
| Lietuva, Moldova | Palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė | 41 str. 1 d. |
| Lietuva, Baltarusija | Palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė | 43 str. 1 d. |
| Lietuva, Ukraina | Palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė | 35 str. 1 d. |
| Lietuva, Rusija | Palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė | 42 str. |
| Lietuva, Lenkija | Palikėjo pilietybės valstybės jam mirštant teisė | 40 str. |
Skiriasi keliami reikalavimai testamento formai, įstatyminių įpėdinių ratas, palikimo priėmimo būdai, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ir kt. Todėl yra labai svarbu nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę.
Teisininko komentaras: Paveldėjimo teisė - kas tai?
tags: #kolizines #normos #taikomos #kilnojamojo #ir #nekilnojamojo