Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gyvenamuosiuose namuose, įskaitant ir dvibučius, vykdoma komercinė veikla. Tai gali būti įvairios paslaugos, tokios kaip kirpyklos, odontologijos kabinetai ar krautuvėlės. Tačiau, norint vykdyti tokią veiklą, būtina laikytis tam tikrų sąlygų ir reikalavimų.
Patalpų paskirtis ir jos keitimas
Svarbu atkreipti dėmesį į patalpų ir pastato paskirtį, ypač kai viename pastate įsikuria įvairia veikla užsiimantys subjektai. Statybos inspekcija nurodo, kad:
„Vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima negamybinė veikla. Šia veikla neturi būti daroma žala namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (dviejų butų ar daugiabučiame name) ir gyvenamajai aplinkai, negalima pabloginti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.“
Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše išvardytos veiklos rūšys, kurioms nereikia keisti paskirties. Pavyzdžiui, tai apima informacinių paslaugų teikimą, nekilnojamojo turto operacijas, fotografavimo veiklą, draudimo paslaugas, vaikų ugdymą ir pan.
Tačiau, planuojant minėtame apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalu pakeisti patalpų paskirtį, suformuojant jas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Visais atvejais patalpos turi atitikti normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų konkrečios paskirties patalpoms nustatytus reikalavimus.
Bendraturčių sutikimas
Nepriklausomai nuo to, ar keičiant patalpų paskirtį bus atliekami ar ne paprastojo remonto darbai, privalomas ir pastato bendraturčių, jei tokių yra, daugumos sutikimas.
Pastato paskirties keitimas
Pastato, kurį sudaro įvairios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, paskirtis turėtų būti keičiama, jei pasikeičia vyraujančios pastato patalpų grupės ir (ar) pogrupio paskirtis.
Atsakomybė už pažeidimus
Pastatų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal paskirtį juridiniam asmeniui gali skirti baudą nuo 1 448 iki 7 240 eurų, fiziniam - nuo 140 iki 1 500 eurų.
Paramos galimybės fiziniams asmenims
Valstybė siūlo įvairias paramos priemones fiziniams asmenims, siekiant skatinti mažiau taršų judumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Štai keletas iš jų:
- Grynųjų elektromobilių įsigijimo skatinimas: 2,5 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį arba 5 tūkst. eurų išmoka už naują elektromobilį.
- Mažiau taršių judumo priemonių skatinimas: Kompensacinė išmoka, kai senas automobilis utilizuojamas, o įsigyjamas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė.
- Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas: Kompensacijos už viešojo transporto bilietus, e-piniginės papildymą, dviračių, elektrinių paspirtukų nuomą ir kt.
- Elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose: Parama fiziniams asmenims, įsirengiantiems elektros energijos kaupimo įrenginius.
- Saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose: Dotacijos už įsigytą ir įrengtą saulės elektrinę ir elektros energijos kaupimo įrenginį.
Daugiau informacijos apie šias paramos priemones galite rasti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) interneto svetainėje.
Šios paramos priemonės skirtos skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnius sprendimus, mažinti taršą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.
tags: #komercine #veikla #dvibuciame #gyvenamame #name