Komercinių patalpų apibrėžimas Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau žmonių svarsto galimybę įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas kaip alternatyvą brangiam būstui. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, būtina išsiaiškinti, kuo skiriasi gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpos, kokie teisiniai, techniniai ir finansiniai apribojimai taikomi negyvenamosios paskirties patalpoms.

Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai: kas tai?

Advokatų kontora „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ nurodo, kad Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius, o pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, teisininkas Deivis Valiulis vardijo, kad gyvenamieji pastatai yra privatūs namai, daugiabučiai, vienbučiai, dvibučiai, bendrabučiai, vienuolynai. O negyvenamosios paskirties pastatai, kur būtų galima gyventi, yra viešbučiai ir bendro gyvenimo namai (vadinamas „co-living“).

Vis tik, D. Valiulio aiškinimu, viešbučiai ir co-livingai neskaidomi į atskirus vienetus: butus, patalpas ir pan. Visas pastatas yra tokios paskirties.

Taigi, gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos nuolatiniam gyvenimui ir turi atitikti griežtus komforto, saugumo, higienos bei statybos techninius reikalavimus. Negyvenamosios paskirties patalpos, tokios kaip administracinės, komercinės, viešbučių ar kitos, formaliai nėra pritaikytos nuolat gyventi ir joms galioja žemesni techniniai standartai.

Nekilnojamąjį turtą galima suskirstyti į dvi kategorijas: gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas. Šį kartą pakalbėsime apie komercinį nekilnojamąjį turtą. Komercinis nekilnojamasis turtas - nekilnojamojo turto objektai, skirti komercinei veiklai vykdyti.

Mark Savicki, Capital Commercial nekilnojamojo turto brokeris, sako, kad „komercinio NT prigimtis - būdas investuoti ir gauti pajamų iš tokio turto. Taigi, visas nekilnojamasis turtas, generuojantis pajamas, gali būti vadinamas komerciniu”.

Komercinio nekilnojamojo turto objektai pagal savo paskirtį gali būti bendros paskirties patalpos (viešbučiai, barai, kavinės, restoranai, sporto klubai ir pan.), prekybai skirti objektai (parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, prekyvietės ir kt.), biurų patalpos, pramonės objektai (pramonės įmonės, sandėliai, dirbtuvės), socialiniai (medicinos įstaigos, oro uostai, stadionai ir pan.).

„Įdomiausia tai, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas kai kuriais atvejais taip pat gali papulti į komercinio NT sąvoką, kai, pvz., investuotojas investuoja lėšas į didelį butų ar namų skaičių ir juos išnuomoja”, - teigia M.Savicki.

Daugelis mano, kad butai ir kiti gyvenamosios paskirties pastatai tik tam ir gali būti naudojami - poilsiui ir kasdienei gyvenimo rutinai, o norint užsiimti pardavimais, gamyba ar kitokia komercine veikla jau privalu įsigyti ar nuomoti komercines patalpas.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ NT vystymo ir investicijų industrijos vyresnysis teisininkas Simas Paukštys komentuoja, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas žemės sklypus, pastatus bei juose esančias patalpas klasifikuoja pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, įprastai turinčią atitikti pastatų, kuriuose jos yra, paskirtį, o pastatų ar kitų statinių paskirtis - žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtį.

Komercinių Patalpų Apibrėžimas ir Paskirtis

„Tuo tarpu vienalyčio komercinių patalpų apibrėžimo nėra, mat negyvenamajai paskirčiai skirtų patalpų gali būti įvairių - viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų patalpos. Kaip ir gyvenamosioms patalpoms, taip ir komercinio pobūdžio patalpoms statybos techniniai reglamentai nustato ir skirtingus reikalavimus pastatų mikroklimatui, išplanavimui, minimaliam natūralaus apšvietimo kiekiui ir kitokiems aspektams, kuriuos jos privalo atitikti tiek tokias patalpas įrengiant pirmą kartą, tiek keičiant jų paskirtį“, - sako S.

Dėl šios priežasties, svarstant galimybę keisti patalpų paskirtį, reikėtų įvertinti, kokiai paskirčiai patalpos buvo įrengtos ir kokiai planuojama naudoti.

Kitas svarbus aspektas - patalpų paskirtis turi atitikti pastato paskirtį, o pastato - žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą. Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį.

Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S.

Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų

Advokato padėjėja, vyresnioji teisininkė Lina Liogė aiškina, kad gyvenamosios paskirties patalpos turi atitikti griežtus reikalavimus:

• Minimali vieno kambario kvadratūra turi būti ne mažesnė nei 16 m², o sanitarinio mazgo - bent 4 m².
• Privaloma atitinkama garso izoliacija (ne žemesnė nei C klasė).
• Energinio efektyvumo ir natūralios šviesos reikalavimai.

Tuo metu negyvenamosios paskirties patalpoms galioja žemesni techniniai standartai:

• Gali būti prastesnė garso izoliacija (net G klasė).
• Ne visada įrengta tinkama ventiliacija ar apšvietimas.

L. Liogė pabrėžė, kad negyvenamas patalpas taip pat yra draudžiama reklamuoti kaip būstą.

Ar galima pakeisti pastato paskirtį?

„CEE Attorneys“ teisininkės teigimu, pakeitus NT paskirtį į gyvenamąją, jo vertė dažnai padidėja, kadangi tokį turtą jau galima ir nuomoti, lengviau parduoti, kartais taikomos ir mokestinės lengvatos. Vis tik ji pabrėžė, kad pakeisti pastato paskirtį yra labai sudėtinga, procesas būna ilgas (gali trukti net kelerius metus), brangus ir ne visada sėkmingas.

L. Liogė vardijo, kad pakeitus paskirtį daugiau kaip pusė patalpų turi išlaikyti senąją paskirtį, priešingu atveju tektų keisti visą pastato paskirtį, o tai dažnai neįmanoma dėl taikomų apribojimų. Be to, tam reikalingas pastato bendraturčių sutikimas, o jų negavus ginčai gali pasiekti teismus. Taip pat gali tekti rengti detalųjį planą, gauti statybos leidimą.

Pašnekovė pridūrė, kad daugelis būsto įsigijimui ima paskolas, o negyvenamos paskirties būstą (komercinės paskirties patalpas) bankai finansuoja ženkliai prastesnėmis sąlygomis, tam tikrais atvejais ir iš viso atsisako jį finansuoti.

NT mokestis ir kitos išlaidos

Registrų centro (RC) duomenys rodo, kad administracinių patalpų vertė gali būti 10-20 proc. mažesnė už gyvenamąjį butą. Tačiau, anot LNTPA valdybos nario D. Valiulio, gyvenant tokiose patalpose išeitų sutaupyti NT mokesčio: „Rinkos masinis vertinimas gal ir būtų mažesnis. Bet, jei pažiūrėsite į poilsio paskirties patalpas Nidoje ar Palangoje, kur buvo populiaru jas registruoti, tikrai nepamatysite, kad jų įsigijimo kaina yra mažesnė, negu gyvenamųjų patalpų.“

Advokatas Justas Sadaunykas atkreipia dėmesį į tai, kad viešbučių paskirties patalpoms taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Be to, už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas) būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

Taigi, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, būtina įvertinti ne tik mažesnę kainą, bet ir galimus papildomus mokesčius bei išlaidas.

Baudos už gyvenimą negyvenamosios paskirties patalpose

D. Valiulio nuomone, gyventi tam nepritaikytuose pastatuose yra teisės pažeidimas ir tai neturėtų būti svarstoma kaip priimtina alternatyva. Jis įspėjo, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį yra skiriama bauda nuo 280 iki 3 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą jau gresia 400-6 tūkst. eurų bauda.

Teisininkas nuramino, kad gavus baudą patalpų nuosavybės niekas neatima ir neapriboja, tik įspėja, kad daromas pažeidimas ir šią neteisėtą veiklą reikia nutraukti.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Automobilių statymo problematika

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.

Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai. Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui. Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties. Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių patalpoms keliamas reikalavimas numatyti vieną vietą 20 kv. m prekybos salės, administracinės paskirties patalpoms - vieną vietą 25 kv. m.

Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Kai automobilių stovėjimo vietos nėra parduotos konkretiems patalpų savininkams ir automobilių stovėjimas yra numatytas bendroje aikštelėje, reikėtų nepamiršti, kad komercinių patalpų savininkai yra lygiaverčiai tokios aikštelės naudotojai.

Komercinės paskirties patalpos Vilniuje

Aš kaip nekilnojamojo turto agentė norėčiau jus supažindinti su komercinių patalpų segmentu ir jo tendencijomis Lietuvoje, plačiau apžvelgsiu Vilniaus miestą. Nekilnojamojo turto rinkos segmentai yra trys, t.y. 1) ūkinės paskirties nuosavybė, 2) gyvenamosios paskirties nuosavybė bei 3) komercinės paskirties nuosavybė, kurie yra susiję su verslu, ofisai, verslo parkai, sandėliavimo bei prekybos patalpos, ir kiti panašaus tipo pastatai.

Komercinio turto segmentas skyla į dvi kitas kategorijas, pagal jų atliekamas funkcijas: patalpos duodančios pelną ir patalpos suteikiančios sąlygas gamybinei veiklai. Pagal operacijų pobūdį komercinės patalpos skirtomis į pirkimo-pardavimo ir nuomos.

Komercinis nekilnojamasis turtas skyla į 6 kategorijas:

Perkant komercinės paskirties nekilnojamojo turto patalpas, būtina nuspresti ar pirksite ar nuomositės. Jei nusprendžiate vis dėlto pirkti šio tipo patalpas, jūs turite suprasti visas esamas rizikas susijusias su komerciniu turtu, nes mažiausiai ko norėtumėte, kad po kelių metų sužinotumėte, kad būtų buvę geriau nuomotis nei pirkti turtą.

Aš Jums pateiksiu keletą rizikos faktorių, su kuriais susiduria verslai pirkdami komercines patalpas:

• Vieta gali duoti priešingą rezultatą. Šiandieninė „karšta“ vieta rytoj gali būti visai nebe tokia, ką tuo norėjau pasakyti? Tai reiškia, kad vieta labai keičiasi ir priklauso nuo mados, vieta labai keičiasi kaip ir kaiminystė, gal po kurio laiko suprasite, kad ši vieta tikrai neduoda pelno ir vertėtų rinktis kitą.
• Prarandamas likvidumas. Verslai turėtų būti susirūpinę įmonės likvidumu perkant nekilnojamąjį turtą, juk ne visada paprasta jį parduoti. Bet tuo pačiu metu tai yra investicija, kuri gali būti parduota ir likvidumas gražintas.

Dažnos Klaidos Investuojant Į Komercinį NT

Įvairų nedidelį komercinį NT kaip investiciją perka ir fiziniai asmenys, ir mažos įmonės, ieškančios alternatyvų, kur saugiai įdarbinti pinigus. Komercinės patalpos pritaikytos mažiems biurams, prekybai, maitinimui, įvairioms paslaugoms arba nedidelės gamybinės patalpos per metus gali generuoti 8-11 proc. grąžą - priklausomai nuo turto likvidumo ir būklės. Tačiau neretai tokio NT savininkai daro klaidų dėl kurių gauna mažesnę investicijų grąžą, nei galėtų.

INREAL grupės Nuomos skyriaus vadovas Robertas Puidokas įvardija tas klaidas ir pataria, kaip išvengti:

• Nustato per didelę nuomos kainą Gana dažnai įsigiję komercinį NT naujieji savininkai jį nori išnuomoti brangiau nei rinkoje vyraujančios kainos - ypač fiziniai asmenys linkę pervertinti savo NT. Labai dažnai jie remiasi ne rinkos analize, bet nuojauta arba draugų, pažįstamų patirtimis, nesusimąstydami, kad patalpos būna unikalios - skiriasi jų vidaus planavimas, įrengimo lygis, vietos patogumas aktualumas verslui. Dėl netinkamai nustatytos nuomos kainos, užsitęsia nuomininkų paieška ir turto savininkas ne tik negauna pajamų, bet ir patiria patalpų išlaikymo išlaidų. Pasitaiko atvejų - tiesa, gerokai rečiau, - kai NT savininkai nustato pernelyg mažą nuomos kainą, o tai irgi reiškia negautas pajamas. Išvengti tokių klaidų padėtų patyrusio brokerio konsultacija - svarbu, kad jis specializuotųsi komercinio NT segmente.
• Neįvertina nuomininko finansinio pajėgumo Kartais labiau apsimoka kurį laiką negauti pajamų ir ilgiau paieškoti nuomininko, bet susirasti patikimą klientą, nei išnuomoti savo turtą pirmai pasitaikiusiai įmonei, nepatikrinus jos finansinės padėties. Kaip rodo praktika, tai ypač aktualu nuomojant patalpas maitinimo bei paslaugų bendrovėms. Apie potencialų nuomininką reikia išsiaiškinti kiek galima daugiau - kiek laiko įmonė gyvuoja, kiek darbuotojų turi, kaip kito įmonės pajamos, ar tvarkingai atsiskaitoma su darbuotojais ir tiekėjais. Pravartu nusipirkti ir paanalizuoti kredito biuro ataskaitą. Jeigu tai įmonė, plėtojanti paslaugų tinklą, galima apsilankyti jau veikiančiose vietose bei pasinaudoti jų paslauga, siekiant įsitikinti teikiamos paslaugos kokybe. Jeigu įmonė nauja, prieš išnuomojant patalpas patartina susitarti dėl didesnio depozito. Pavyzdžiui, jei standartinis užstatas yra 3 mėnesių nuomos mokestis, patartina susitarti dėl 1,5 - 2 kartus didesnio depozito. Finansiškai pajėgi įmonė tokio dydžio depozitą galės sumokėti, o po metų užstatą bus galima bendru šalių sutarimu sumažinti, padengiant einamaisiais mokėjimais.
• Neįvertina nuomos sutarties svarbos NT administravimo patirties neturintys komercinio NT savininkai dažnai neįvertina nuomos sutarties svarbos. Sutartis turi būti paruošta profesionaliai, joje turi būti aprašyta kuo daugiau situacijų, galinčių kilti nuomos santykiuose. Jei sutartis parengta neprofesionaliai, daugiausiai nesklandumų ir ginčų kyla aiškinantis už ką atsakingas patalpų savininkas, o už ką - nuomininkas. Todėl labai svarbu detaliai aprašyti kaip pasidalijamos patalpų priežiūros ir remonto sąnaudos, mokesčiai už bendras patalpas, teritorijos priežiūrą, žemės nuomą ir pan. Siūlyčiau nuomos sutarties ruošimą patikėti NT patirties turintiems teisininkams, kurie ne tik paruoš tvarkingą, pilnos apimties nuomos sutartį , bet ir pasidalins vertingais NT valdymo patarimais. Investicijos į profesionalią sutartį atsiperka, kadangi keletui metų užtikrinamas gerokai sklandesnis nuomos procesas.
• Lankstumo stoka Komercinio NT savininkai - gerokai dažniau fiziniai asmenys, nei įmonės - būna nelankstūs derybose su savo nuomininkais, kai pastariesiems ko nors prireikia. Tai gali būti derybos dėl kainos pasikeitus situacijai rinkoje, nors dažniausiai deramasi dėl patalpų atnaujinimo ir remonto. NT savininkai dažnai nenori papildomai investuoti į patalpų atnaujinimą, tuo pačiu ir nesutinka mažinti nuomos mokesčio mainais už nuomininko investicijas į patalpų remontą. Vertėtų pasverti, kas naudingiau - galbūt labiau apsimoka išlaikyti mokų bei lojalų nuomininką, kuris patalpas nuomojasi ne vienerius metus, nei ieškoti naujo nuomininko. Neretai kompromisai ilgalaikėje perspektyvoje apsimoka labiau nei užsispyrimas.

tags: #komercines #patalpos #vikipedija