Komercinio Pastato Aukšto Planavimas Lietuvoje: Tendencijos, Iššūkiai ir Sprendimai

Komercinės paskirties pastatai skirti bet kuriam komerciniam, logistikos verslui, visuomeninei ar administracinei įmonei.

Komercinio pastato pavyzdys. Šaltinis: np5.lt

Komercinių Pastatų Savybės

Komerciniai pastatai išsiskiria tuo, kad čia reikalingas ir reprezentatyvumas, taigi sprendimai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir estetiški.

Komercinių pastatų specifika taip pat lemia tai, kad dažnai viename pastate turi būti įgyvendinti skirtingi sprendimai.

• Prekybos centruose įrengiamos parduotuvės, restoranai, kino teatrai, pramogų erdvės.
• Verslo centruose projektuojamos ne tik biurų patalpos, tačiau ir sporto klubai ar restoranai.

Funkcionalumo Ir Estetikos Derinys

Kiekvienas komercinio pastato projektas rengiamas atsižvelgiant į jame planuojamą įgyvendinti veiklą - pagal tai planuojamos erdvės, dizainas ir t. t.

Komercinės paskirties pastatuose itin aktualu funkcionalus skirtingų zonų paskirstymas: personalo ir klientų aptarnavimo patalpos, sanitarinės patalpos, sandėliavimo patalpos ir t. t.

Šalia funkcionalumo itin svarbus ir komercinio pastato dizainas: tiek fasado dizainas, tiek interjeras.

Kai kalbama apie verslo centrus ir biurus, tai aktualu tiek patogiai ir jaukiai darbo aplinkai kurti, tiek dėl reprezentacinių tikslų.

Čia, kaip ir kituose komercinės paskirties objektuose, svarbu, kad dizainas atitiktų įmonės įvaizdį, o erdvių išplanavimas - pastate vykdomą veiklą.

Verslo centrų statyboje dažnai reikalingas ir universalumas, kadangi biurų patalpos gali būti nuomojamos skirtingoms įmonėms - čia itin svarbu funkcionalūs patalpų planavimo sprendimai.

Konstrukciniai Sprendimai, Inžineriniai Tinklai, Saugumas

Komerciniuose pastatuose yra itin aktualus lankytojų srautų valdymas, todėl čia keliami aukšti reikalavimai saugumui: numatomi patogūs įėjimai, erdvios judėjimo zonos, evukacijos keliai.

Fasadams dažniausiai naudojami modernūs sprendimai: dideli vitrininiai langai, unikalios formos, minimalistinis dizainas.

Konstrukcijoms naudojamos itin tvirtos ir atsparios medžiagos, užtikrinančios pastato stabilumą ir saugumą.

Komerciniuose pastatuose įrengiamos būtent jiems pritaikytos inžinerinės sistemos.

Modernių Biurų Rinkos Apžvalga Lietuvoje

Būtent verslo centrų plėtra Lietuvos sostinėje tapo komercinio sektoriaus arkliuku.

Per 2010 m. sparčiai mažėjęs laisvų biuro patalpų plotas bei stojusios komercinių projektų statybos lėmė pakankamai drąsius plėtotojų sprendimus atgaivinti arba pradėti naujas verslo centrų statybas.

Šių metų pradžioje Vilniuje baigti nedidelio, apie 2 000 m2 naudingo biurų ploto turinčio verslo centro rekonstrukcijos darbai Naujamiestyje, Vytenio g.

Tokio nedidelio objekto atidarymas Vilniaus biurų rinkai įtakos neturės, o šiuo metu įgyvendinami žymiai stambesni projektai neabejotinai paveiks šio sektoriaus rodiklius.

Nepaisant sparčiai augančios konkurencijos, šiais metais buvo paskelbta apie planus artimiausiu metu pradėti dar bent 3 didelių verslo centrų statybas (didžiausias iš jų - „Quadrum“ verslo centras Konstitucijos pr.).

Skaičiuojant visus anonsuojamus projektus, Vilniaus modernių biurų rinka per ateinančius dvejus metus teoriškai galėtų pasipildyti dar apie 80 000 m2 naudingo biurų ploto.

Laisvų patalpų kiekio rodikliai Vilniuje iš esmės nesikeičia jau 1,5 metų.

Nuo 2010 m. III ketv. Vilniuje biuro ploto neužimtumas su nežymiais svyravimais siekia apie 9-10%.

Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį laisvų patalpų lygis Vilniuje nežymiai ūgtelėjo nuo 8,8% iki 8,9%, o laisvų patalpų padaugėjo iki 39 900 m2.

Tai reiškia, kad vietinių įmonių plėtra nėra tokia sparti, o stambesnių tarptautinių įmonių atėjimas į Lietuvos rinką taip pat nėra toks pastovus ir gausus, kaip buvo tikėtasi anksčiau.

Be to, šiuo metu baigiami statyti septyni verslo centrai nesukuria prielaidų laisvų patalpų kiekio mažėjimui.

Juolab, atsižvelgiant į dabartinę situaciją rinkoje, vargu ar galima tikėtis, kad šie centrai bus pilnai išnuomoti iki jų atidarymo, kuris numatomas šių metų pabaigoje.

Vertinant teorines galimybes, jei minėtieji verslo centrai savo atidarymo dieną būtų užpildyti 50% (tai būtų optimistinis rezultatas, atsižvelgiant į dabartinį laisvų patalpų kiekį ir realizacijos tempą), bendras biuro patalpų neužimtumo lygis Vilniuje išaugtų nuo 8,9% iki 11,6%, o laisvų patalpų kiekis 2012 m. pabaigoje siektų apie 56 300 m2.

Įvykus tokiems ženkliams pokyčiams modernių biuro patalpų rinkoje, patalpų savininkai butų priversti konkuruoti ne tik patalpų kokybe ar papildomomis paslaugomis, bet ir jų nuomos kainomis.

Itin didelė konkurencija numatoma Vilniaus B klasės verslo centruose, kuriuose neužimtumo lygis 2012 m. I ketv. pabaigoje siekė 10,5%, kai tuo tarpu A klasės verslo centruose šis rodiklis ženkliai mažesnis ir sudarė 6,4%.

Įvertinus tai, kad iš šiuo metu statomo biurų ploto net du trečdalius sudaro būtent B klasės patalpos, tai, kaip ir minėta, konkurencija šiame segmente metų eigoje taps dar aštresnė.

Beje, A klasės patalpų savininkai taip pat neturėtų atsipalaiduoti - juk dešiniajame Neries krante planuojamos didžiausio Lietuvoje verslo centro „Quadrum“ statybos.

Būtent šio, virš 70,000 m2 bendro ploto, verslo centro plėtotojas „Schage“ planuoja užpildyti A klasės patalpų trūkumą Vilniuje, pasiūlydamas net iki 40 000 m2 aukščiausios klasės patalpų su BREEAM sertifikatu (vienas žinomiausių pastatų poveikio aplinkai vertinimo standartas) naujajame Vilniaus centre.

Rinkos dalyviai turėtų labai atidžiai stebėti, kada bus baigti senojo pastato griovimo darbai ir pradėtos naujų pastatų statybos.

Tokio dydžio ir klasės objektas (jeigu būtų plėtojamas ne etapais, o visas projektas vienu metu) ne tik nepalieka vietos naujiems projektams artimiausioje ateityje, bet ir tampa didžiausiu konkurentu jau esantiems tokios klasės pastatams, kurių savininkams gali tekti daryti nuolaidas dabartiniams nuomininkams, siekiant juos išlaikyti.

Situacija modernių biurų sektoriuje kituose Lietuvos didmiesčiuose yra skirtinga.

Klaipėdoje modernių biurų neužimtumas šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje sudarė net 20,1%.

Vargu ar uostamiestyje artimiausiu metu galima būtų tikėtis kokios nors šio sektoriaus plėtros.

Tuo tarpu Kaune, palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, neužimtumo lygis yra pats mažiausias ir siekia 5,0% , o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 3.500 m2.

Esant minimaliai pasiūlai, didesnėms įmonėms rasti laisvų patalpų šiame mieste yra beveik neįmanoma.

Nenuostabu, kad šiuo metu savo poreikiams yra statomas biurų pastatas šalia prekybos centro „Mega“, kuriame įsikurs „Senukų“ prekybos centro administracija.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“ išsinuomojo 2.000 m2 patalpas naujai pastatytoje „Žalgirio“ arenoje.

Be to, neseniai atidarytas Danijos bendrovės „Nielsen & Nielsen Holding A/S“ finansinių paslaugų centras planuoja įdarbinti apie 40 aukštos kvalifikacijos finansų bei apskaitos specialistų.

Čia įsikurs šios įmonės informacinių technologijų centras.

Atrodytų, kad Kaunas nėra pakankamai įvertintas plėtotojų, galinčių nukreipti dalį investicijų ir į šį miestą, tačiau nuo aktyvesnių plėtros planų stabdo augantys statybų kaštai bei per žemas nuomos kainų lygis.

Jeigu 2011 metais buvo fiksuojamas nedidelis biurų nuomos kainų augimas, tai per pirmąjį šių metų ketvirtį jokių esminių pokyčių nebuvo užfiksuota.

Kainos lieka tokios pačios kaip ir 2011 m. pabaigoje: Vilniuje A klasės biurų nuoma siekia nuo 38 iki 48 Lt/m2, B klasės - 24-36 Lt/m2.

Kaune ir Klaipėdoje A klasė - 22-38 Lt/m2 ir B klasė - 12-20 Lt/m2.

Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygiui laikantis vis dar istorinėse žemumose ir beveik nenumatant naujų projektų plėtros, tikėtina, kad ir šiais metais esminių kainų pokyčių šiuose miestuose fiksuojama nebus.

Savo ruožtu Vilnius, kainų ir naujos pasiūlos lyderis, šių metų pabaigoje gali susidurti su laikinais sunkumais, kuomet atsidarę verslo centrai sukurs pasiūlos šuolį.

Dabartinis Vilniaus modernių biurų neužimtumo lygis (8,9%) Europos šalių kontekste neatrodo prastai.

Pavyzdžiui, biurų neužimtumas Europoje (24 miestai) 2011 metų pabaigoje sudarė 9,9%, o skaičiuojant tik Centrinės ir Rytų Europos regioną (10 miestų) šis rodiklis siekė 15,0%.

Todėl 10% biurų neužimtumas yra pakankamai natūralus ir priimtinas rodiklis, įvertinus bendrą ekonominę situaciją Europoje ir pasaulyje.

Tačiau labai tikėtina, kad plūstelėjus naujai pasiūlai šių metų pabaigoje, Vilnius prisijungs prie didesnės dalies Europos miestų, kur neužimtumo lygis viršija 11-12%.

Didžiajai daliai jau veikiančių verslo centrų toks laisvų patalpų lygio pokytis neturės esminės įtakos, o didžiausi iššūkiai laukia būtent šiuo metu plėtojamų pastatų savininkų: jie turės spręsti kaip pritraukti nuomininkus ir realizuoti jų plėtojamus projektus.

Savo ruožtu nuomininkai metus galės džiaugtis dar didesniu pasirinkimu bei patrauklesnėmis kainomis.

Biurų Nuomos Kainos Lietuvoje

Štai biurų nuomos kainų palyginimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose:

XXI am technologijos siūlo modernius metodus, leidžiančius priimti greitus ir kokybiškus sprendimus. Simuliavimo ir trimačio vizualizavimo dėka dar pradinėje projekto stadijoje galima efektyviai įvertinti, kaip planuojamas pastatas atrodys ir funkcionuos realybėje.

Pastatų projektus galime parengti BIM (angl. Building Information Modeling) modeliavimo platformoje, kurioje projektuojamo pastato modelis kuriamas 3D aplinkoje.

Modeliuojant 3D aplinkoje: sukuriamas skaitmeninis architektūrinis pastato modelis, kuriame detalizuojamos konstrukcijos, talpinamos vidaus inžinerinės sistemos.

Pastatų projektavimo ir statybos darbų įmonė NP5 projektuoja individualius gyvenamuosius namus, pramoninės, ūkinės ir kitos paskirties pastatus.

Teikiame ypač platų namų projektavimo paslaugų paketą.

Parengiamas namo projekto techninis planas, kuris pilnai suderinamas su visomis valstybinėmis ir regioninėmis institucijomis, išimamas statybos leidimas Vilniuje, Šiauliuose ir kituose miestuose.

Profesionalus namo projektavimas.

Visi mūsų namų projektai 2020 metais, namų projektai 2019 metais ir ankstesniais metais - atitinka Statybos techninį reglamentą ir Lietuvos standartų reikalavimus.

Mūsų projektai išskirtiniai, nes klientai namus gali rinktis juos matydami - siūlome pamatyti iš anksto suprojektuotus A+ energinės klasės metalo karkaso namus, kurie pagaminami ir surenkami ypač greitai.

Tai leidžia išvengti papildomų kaštų namo projektavimui.

Kiekvienas projektas pritaikomas individualiai pagal užsakovo poreikius - klientams galime pasiūlyti standartizuotus sprendimus į kuriuos įeina - namu projektai iki 80 kv. m, namų projektai iki 120 kv. m, namų projektai iki 200 kv.

NP5 bendrovės namų projektai savo kaina yra ypač konkurencingi Vilniaus, Šiaulių ir kitų Lietuvos regionų rinkose.

Siekiame kurti paprastus, efektyvius, tikslius, universalius ir inovatyvius namų projektus, kurie tarnautų Jums.

Visi namų projektai neatsiejamai susiję su sąmata.

Namų projekto sąmata - pirmasis svarbus žingsnis, kurį reikia žengti, siekiant pradėti vystyti individualaus gyvenamojo namo, daugiabučio, komercinio, ūkinio ar kitos paskirties pastato projektavimą ir statybas.

Mūsų A+ energinės klasės metalo karkaso namų kartotiniai projektai įprastai jau turi savo preliminarią sąmatą.

Visgi, kiekvieno užsakovo poreikiai skiriasi, pageidaujama skirtingų statybinių, apdailos medžiagų, gamybos technologijų ir kitų išskirtinių sprendimų.

Todėl kiekvienu atveju namų projekto sąmata įvertinama individualiai.

Norėdami sužinoti, kokia Jūsų planuojamo namo projekto darbų ir apdailos medžiagų kaina, kreipkitės į mus.

Šalia greitkelio, jungiančio Stokholmą ir Geteborgą, maždaug 4 kilometrus į rytus nuo Eskilstiunos netrukus bus užimtas naujas pastatas.

Aukso spalva ir langai pietinėje šio komercinio pastato pusėje išskiria jį iš kitų.

Pastatą suprojektavo architektė Elin Pantzare, jis priklauso nekilnojamojo turto investicinei bendrovei „Frost - Fastighets&Markentrepenad“.

Statybos pradėtos 2018 m. rugsėjį, o 2019 m. gegužę patalpos buvo parengtos naudoti.

Pasak „Frost - Fastighets&Markentrepenad“ atstovo Lukas Frost, jau išnuomotos visos patalpos.

Pirmame aukšte netrukus atsidarys parduotuvė, dailidės parduotuvė, vilkimo paslaugų įmonė ir garažai.

Čia taip pat yra gyvenamasis kompleksas, kuris bus nuomojamas kaip laikinojo apdyvendinimo patalpos.

Antrame pastato aukšte bus įrengta atvira erdvė biurams.

„Ruukki“ tiekė daugiasluoksnes plokštes, naudojamas pastato sienoms.

Architektė Elin Pantzare pasirinko aukso spalvą, kuri, jos manymu, pastatui suteikia blizgesio, nevarginančio akių.

„Iš tiesų pastato spalva keičiasi pagal saulės spindulių kiekį.

Pastebėjau, kad rudenį pastatas susilieja su natūralia aplinka, todėl gelsva žolė ir rudi, aukso atspalvio lapai harmoningai dera su pastatu.

Komercinis pastatas buvo pastatytas ankstesnio namo vietoje už planavimo zonos ribų.

Sklypo dydis apribojo pastato dydįir netrikdo vietovės pusiausvyros.

Kaimynai taip pat nelaikė naujakurių esant problema ir priekaištų dėl statybų neturėjo.

Pastate yra puikios patalpos smulkiesiems verslininkams, kuriems mokestis už nuomą yra svarbus veiksnys, ypač pradiniame verslo etape.

„Statant kažką naujo, pastatas kainos požiūriu turi būti konkurencingas, ir tai atspindi mokesčio už nuomą dydis.

Mūsų tikslas buvo pastatyti pastatą per trumpą laiką.

„Plokščių suteikiamas energetinis efektyvumas taip pat prisideda prie mažesnių pastato išlaikymo kaštų jo eksploatavimo metu“, - prideda jis.

„Ruukki“ plokštės pasirinktos dėl aplinkosauginio aspekto.

Iš perdirbtų medžiagų pagamintos plokštės „Ruukki Life“ padidina pastato energetinį efektyvumą.

Auksinė spalva ir įdomiai išdėstyti langai pietiniame pastato gale puikiai įsimena, net jei pastatas matomas iš greitai pravažiuojančio automobilio.

„Spalva prideda tam tikro orumo, ir žmonės atkreipia dėmesį į pastatą.

Auksinės spalvos komercinis pastatas Švedijoje. Šaltinis: ruukki.com

tags: #komercinio #pastato #aukstas