Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų - deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Apskaitos apibrėžimų yra daug, tačiau kol kas dar nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu. Skirtingi autoriai savo knygose apibrėžia ją skirtingai.
Šiame straipsnyje aptarsime įmonės turto apskaitos klastojimo būdus, remiantis konkrečiu teismo sprendimu ir teoriniais apskaitos principais.
Apskaitos informacijos svarba ir ypatybės
Informacija, reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei, šito nė nereikia, jeigu valdymo aparato darbuotojai racionaliai pasiskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau būtų nepakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis neturėtų būti labai didelis.
Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją ir dažnai net nesąmoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius beverčius duomenis vadina informaciniu triukšmu.
Todėl susibūrusiems į tam tikro tikslo siekiantį kolektyvą žmonėms reikia išsirinkti lyderį, kuris kiekvieną darbuotoją “priverstų” kaupti ir apdoroti tik tam tikrus duomenis --informaciją, reikalingą konkretiems valdymo tikslams pasiekti. Tai ypač svarbu verslo kolektyvams, kurių veiklos be reikalingos informacijos apskritai neįmanoma įsivaizduoti.
Konkrečios informacijos rinkimas ir formavimas visuomet susijęs su jos vartotojo poreikiais ir galimybe priimti perduodamus duomenis. Žmonėms, kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet būtina tai turėti omenyje, juo labiau, kad informacijos, kaip ir visų kitų vertybių (netgi pinigų!), gali ne tik trūkti. Valdymo srities darbuotojų, vadinamųjų “baltųjų apykaklaičių” veikla ne tik labai reikšminga kiekvienai įmonei. Ji dar ir brangiai kainuoja, nes už kvalifikuotą darbą rinkoje reikia nemažai mokėti. Todėl kiekviena valdymo personalo darbo valanda turėtų būti naudojama itin taupiai.
Tačiau norint tiksliai vertinti valdytojų veiklos efektyvumą, pirmiausia reikia sugebėti išmatuoti jų apdorojamų duomenų kiekį bei valdymui naudingos informacijos, kurią jie parengia, reikšmingumą. Tačiau akivaizdu ir tai, jog išmatuoti šiuos dydžius nepaprastai sunku. Turbūt visiems aišku, kad tokios matavimo priemonės kaip dokumentų lapai, simbolių skaičius, bitai ar baitai čia nedaug tegalėtų padėti. Keletas eilučių gautos ar negautos informacijos gali sužlugdyti kiekvieną verslą. Lygiai tokio pačio dydžio tekstas gali ir išgelbėti jį nuo kracho.
Todėl visuomet reikia turėti galvoje, kad bet kuriais skaičiais išreikštas duomenų kiekis apibūdina tik techninius jų apdorojimo aspektus. Kur kas sudėtingiau įvertinti informacijos prasmę bei jos naudą valdymui. Tai kaip, beje ir pats valdymas - daugiau menas negu mokslas, kuriame viskas išmatuojama ir randami atsakymai į klausimus.
Apskaita - viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji formavo informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, vystantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją.
Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir pan.
Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams. “Ekonominė informacija - tai žinios, susijusios su šalies ūkio, koncernų, kompanijų, firmų, jų padalinių ūkine veikla.
Informacijos apdorojimo darbų kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas.
Apskaitinė informacija formavimo procese tarsi “filtruojama” - iš pradinių duomenų masės atmetami valdymui nereikšmingi duomenys.
Šioje schemoje pavaizduota, kaip iš pirminių duomenų suformuojama valdymui reikšminga apskaitinė informacija. Tam tikslui ji tarsi perleidžiama per tris filtrus - sintaksinį, semantinį ir pragmatinį, nors praktikoje niekas tų duomenų “nesijoja”.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad kiekvienas pranešimas, nesvarbu, koks yra turinys ir naudingumo laipsnis, perduodamas ir priimamas tam tikrais fiziniais kanalais. Tam, kad būtų galima įvertinti kokių nors duomenų naudą, jie apskritai turi būti užfiksuoti taip, kad vartotojas galėtų juos suvokti. Visos kitos žinios reikš tik sintaksinį (fizinį) (gr. syntaxis - sudarymas, sandara) triukšmą. Apskaitai šis informacijos kūrimo aspektas ypač svarbus jau vien dėl to, kad nemaža apskaitos duomenų dalis turi būti tinkamai dokumentuojama.
Pavyzdžiui, norėdami, kad kasininkas gautų į kasą dalį banke saugomų įmonės pinigų, turime išrašyti specialų dokumentą - čekį. Jis turi būti išrašytas ne bet kokiame lape, o specialiai tam skirtame blanke. Be to, čekį turi pasirašyti atsakingi įmonės darbuotojai, kurių parašus bankininkai pažįsta.
Tinkamai užfiksuotus materialiose laikmenose duomenis vartotojas priima ir įvertina semantiniu aspektu (gr. semantikos - reikšminis). Kiekvienas pranešimas, kurį žmogus gali perskaityti ar išgirsti, įgyja prasmę tik tada, jeigu žmogus gali suvokti to pranešimo reikšmę.
Pagaliau vartotojo suprasta semantinė apskaitos informacija turi būti įvertinta ir pragmatiniu (gr. pragmatikos - dalykiškas) aspektu. Šiuo atveju jau įvertinamas apskaitinės informacijos turtingumas ir vertingumas, atsižvelgiant į tai, kiek šie duomenys yra naudingi valdymo sprendimams. Pragmatinis duomenų įvertinimo aspektas turi dvi reikšmes. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokias funkcijas atlieka tam tikri apskaitiniai duomenys valdymo sistemoje. Gali paaiškėti, kad jie apskritai neatlieka jokių funkcijų.
Reikalas tas, kad žmonės dažniausiai nevertina informacijos kaip kvalifikuotų ir todėl gerai apmokamų darbuotojų veiklos rezultato. Valdytojai dažnai pageidauja, kad apskaitininkai pateiktų jiems informaciją “dėl viso pikto”. Tačiau jei tam tikri duomenys neatlieka jokių pozityvių funkcijų valdymo procese, jie būtina yra negatyvūs, nes neišvengiamai užgožia valdymui reikšmingą informaciją. Duomenų formavimas yra palyginti brangus. Todėl, prieš apsisprendžiant formuoti tam tikrą apskaitinę informaciją, visuomet būtina bent apytikriai nustatyti jos formavimo kainą ir palyginti ją su tos informacijos duodama nauda.
Apskaitos procese svarbu ne tik informacijos apie ūkinius procesus ir reiškinius fiksavimas, grupavimas, kaupimas, apdorojimas, bet ir jos perdavimo bei saugojimo procedūros. Kadangi apskaitos informacija naudojama viso ūkio veiklai valdyti, tai ją būtina perduoti atitinkamiems valdymo organams, kaupti, kad būtų galima ją panaudoti ateityje, t.y. Informacija perduodama iš šaltinio (siuntėjo) vartotojui (gavėjui). Tačiau čia svarbu ne tik perduoti pranešimą, bet ir pertvarkyti jį taip, kad vartotojas gautų tik jam reikalingą, atitinkamai sugrupuotą bei pertvarkytą informaciją, kurią jis galėtų tiesiogiai naudoti savo funkcijoms vykdyti.
Apskaitos informacija perduodama ryšių kanalais arba materialinių nešiklių transportavimo būdu, o kaupiama ir saugoma mašininiuose nešikliuose ir specialiuose apskaitos registruose. Informacijos kiekis gali būti matuojamas netiesioginiais matais, t.y. ženklų skaičiumi, informacijos nešiklių kiekio ar tūrio matais.
Pirminis reikalavimas, nuo kurio labai daug priklauso kiti, - informacijos optimalumas. Jo esmė ta, kad sąnaudos, susijusios su apskaitos vedimu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės už naudą, kurią tikimasi gauti panaudojus apskaitinę informaciją.
Valdytojų nuomone, geros informacijos niekuomet negali būti per daug. Tačiau beverčiai arba mažai reikšmingi duomenys ne tik nenaudingi valdymui, bet dažnai užgožia tikrai svarbią informaciją ir padaro jam nemažą žalą. Todėl apskaitininkas turi pateikti valdymui tik svarbią, kitaip tariant, valdytojams konkrečiomis sąlygomis reikšmingą informaciją, abstrahuodamas ([lot. abstrahere - atitraukti] - mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius) nuo bereikšmių ar mažai vertingų duomenų.
Apskaita neturi būti nei greita, nei lėta. Grįžtamojo ryšio sistema turi pateikti informaciją laiku - tuomet, kai ja remiantis bus sprendžiamos valdymo problemos. Tačiau ažūriškumo (pranc. àjour - per dieną) principas jau seniai neteko savo pirminės prasmės ir reiškia laiku atliekamus įrašus apskaitos registruose ir atskaitomybės formose.
Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas iš esmės reiškia trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos. Pirmiausia - sintaksinio triukšmo (neteisingo dokumentavimo, prirašymų, sąmoningo apskaitos duomenų klastojimo ir pan.) pašalinimą iš apskaitos. Šį triukšmą techninėse sistemose galima pašalinti sunaikinus triukšmo šaltinį. Tačiau tai padaryti yra sunkoka, nes tas triukšmo šaltinis paprastai būna sąmoningai veikiantis žmogus.
Konkretaus atvejo analizė
Teismas vyrui skyrė galutinę 24 700 eurų baudą bei konfiskavo 18 600 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Taip pat buvo tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) civilinis ieškinys ir iš M. P. valstybės naudai priteista 192 429 eurų dydžio suma turtinei žalai atlyginti.
Bylos duomenimis, M. P., būdamas vienos įmonės, užsiimančios prekyba internetu, tuometis direktorius, siekdamas padėti bendrovei sumažinti valstybei mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM), 2016-2019 m. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, į apskaitą neįtraukdavo prekių pardavimo dokumentų, todėl nebuvo apskaitytos visos gautos pajamos.
Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad M. P. paslėpė dalį savo vadovautos įmonės buhalterinių dokumentų, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, o VMI jis pateikdavo suklastotas deklaracijas, kuriose nurodydavo žinomai neteisingus duomenis apie jo vadovaujamos įmonės mokėtiną PVM.
Nustatyta, kad M. P. dar ir pasisavino įmonei priklausančias pinigines lėšas - 18 632 eurus.
Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido nustatyti, kad įmonė neapskaitė pardavimų už daugiau nei 1 milijoną eurų ir deklaravo 192 429 eurų mažesnį valstybei mokėtiną PVM.
2020 m. M. P. įmonei iškelta bankroto byla. Anot teisėsaugos, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro nutarimais M. P. buvo laikinai apribotos teisės į jo sutuoktinės vardu registruotą turtą - Vilniaus rajone esantį žemės sklypą bei gyvenamąjį namą.
Apskaitos klastojimo būdai ir pasekmės
Šis atvejis iliustruoja, kaip įmonės vadovas, siekdamas sumažinti mokėtiną PVM, organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagrindiniai klastojimo būdai buvo šie:
- Neįtraukimas į apskaitą prekių pardavimo dokumentų.
- Dalies buhalterinių dokumentų slėpimas.
- Suklastotų deklaracijų teikimas VMI.
- Įmonės piniginių lėšų pasisavinimas.
Šie veiksmai leido įmonei neapskaitant pardavimų už didelę sumą ir deklaruoti mažesnį PVM. Tačiau tokie veiksmai turėjo rimtų pasekmių: teismas skyrė baudą, konfiskavo turtą ir priteisė atlyginti turtinę žalą valstybei. Be to, įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Išvados
Šis atvejis rodo, kaip svarbu yra tinkamai tvarkyti įmonės apskaitą ir laikytis įstatymų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas gali turėti rimtų teisinių ir finansinių pasekmių tiek įmonei, tiek jos vadovams. Todėl būtina užtikrinti, kad įmonės apskaita būtų tvarkoma skaidriai ir patikimai, o visi ūkiniai įvykiai būtų tinkamai dokumentuojami ir apskaitomi.
Suprantama, kad tą naudą nebūtina išreikšti pajamų ir pelno prieaugiu, gautu panaudojus tam tikrus apskaitos duomenis. Labai dažnai apskaitinės informacijos nauda pasireiškia tuo, kad išvengiama galimų nuostolių (pvz., nepanaudojus tam tikros informacijos, gaminamos produkcijos savikaina gali viršyti jos kainą) arba kokių nors praradimų (pvz., neracionalus vienos vertybės keitimas kita).
Valdytojų nuomone, geros informacijos niekuomet negali būti per daug. Tačiau beverčiai arba mažai reikšmingi duomenys ne tik nenaudingi valdymui, bet dažnai užgožia tikrai svarbią informaciją ir padaro jam nemažą žalą.
Todėl apskaitininkas turi pateikti valdymui tik svarbią, kitaip tariant, valdytojams konkrečiomis sąlygomis reikšmingą informaciją, abstrahuodamas ([lot. abstrahere - atitraukti] - mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius) nuo bereikšmių ar mažai vertingų duomenų.
Be to, šis reikalavimas numato ne formos, bet turinio pirmumą rengiant apskaitinę informaciją ir atskaitomybę. Apskaita neturi būti nei greita, nei lėta. Grįžtamojo ryšio sistema turi pateikti informaciją laiku - tuomet, kai ja remiantis bus sprendžiamos valdymo problemos.
Tačiau ažūriškumo (pranc. àjour - per dieną) principas jau seniai neteko savo pirminės prasmės ir reiškia laiku atliekamus įrašus apskaitos registruose ir atskaitomybės formose. Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas iš esmės reiškia trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos. Pirmiausia - sintaksinio triukšmo (neteisingo dokumentavimo, prirašymų, sąmoningo apskaitos duomenų klastojimo ir pan.) pašalinimą iš apskaitos. Šį triukšmą techninėse sistemose galima pašalinti sunaikinus triukšmo šaltinį.
Tačiau tai padaryti yra sunkoka, nes tas triukšmo šaltinis paprastai būna sąmoningai veikiantis žmogus.
tags: #kompanijos #klastoja #turto #apskaita