Komposto dėžė bute: kaip pasigaminti ir panaudoti

Kompostavimas - tai procesas, kurio metu organinės medžiagos paverčiamos natūralia žemės ir dirvožemio trąša. Šį procesą galite atlikti ir namuose, nenaudodami jokių cheminių priemaišų ar papildų. Kompostas yra natūralus organinių atliekų perdirbimo produktas, kuris gerina dirvos struktūrą ir maistinių medžiagų kiekį. Kompostas - tai organinių medžiagų, tokių kaip maisto likučiai, žolės pjūvis, lapai ir medžių žievė, anaerobinis arba aerobinis skaidymas, kurio metu susidaro humusas - tamsios spalvos, maistingas ir struktūruotas dirvos priedas. Jis gerina dirvožemio struktūrą ir vandens įsisavinimą. Jos augalams suteikia ilgalaikį maistinių medžiagų šaltinį.

„Rimi“ ekspertė pastebi, kad kompostavimo imasi ne tik gyvenantys nuosavuose namuose, bet ir daugiabučiuose. Anot specialistės, kompostuoti geriausia pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.

Kompostavimas yra puikus būdas tvarkyti organines atliekas ir grąžinti maistines medžiagas atgal į dirvožemį. Tai ne tik sumažina šiukšlių kiekį, saugo aplinką ir planetą, tačiau ir pagerina dirvožemio struktūrą bei sudėtį.

Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, nei atliekų pašalinimas sąvartyne, nei jų deginimas nėra tinkama išeitis. Pagal ES reikalavimus kolektyvus maisto atliekų atskiras surinkimas visoje Lietuvoje turės būti pradėtas vykdyti iki 2024-ųjų, bet pirmiausiai reikėtų galvoti apie kompostavimą namuose“, - apie problemą kalbėjo T. Vaitkevičius.

Šiandien kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos apsaugos, kompostuodamas tiek bute, tiek name, tiek sodyboje. Skatina kompostuoti gyvenant ir bute, ir name Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Simona Kulikauskienė, teigia, kad kompostavimas yra aukštą prioritetą atliekų tvarkymo hierarchijoje turintis atliekų tvarkymo būdas.

Remiantis Europos Parlamento duomenimis, Europos Sąjungos gyventojai per metus iššvaisto 88 mln. tonų maisto atliekų. Specialistai šiandien suka galvas, kaip būtų galima efektyviau panaudoti didžiulius išmetamų maisto atliekų kiekius.

UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologės Miglės Kastėnės teigimu, tausoti gamtą turime nedelsiant, o tai daryti padeda atliekų rūšiavimas. „Pigiausia ir geriausia rūšiuoti tada, kai nusprendžiame, kad daiktui ar produktui laikas keliauti į šiukšliadėžę. Visada naudingiau atliekas ne tik supūdyti, bet ir gauti iš jų produktą, kurį galime panaudoti, o kompostavimas yra būdas, kaip panaudoti maisto atliekas dirvožemio gerinimui.

Komposto dėžės įrengimas ir priežiūra

Kompostavimui patogiausia naudoti specialiai tam skirtą dėžę, tačiau ieškant pigesnių alternatyvų, nesunkiai ją galima pasigaminti patiems. Prieš pradedant meistrauti dėžę komposto gamybai, svarbu žinoti, kad ji negali būti visiškai sandari. Kad organinės medžiagos virstų kompostu, jos skaidomos etapais. Reikėtų nepamiršti, kad viso proceso metu pluša bakterijos, grybai, sliekai ir kiti bestuburiai, tad jiems būtinas deguonis.

Anot J.Pekarsko, dėžės dydis ir konstrukcija priklauso nuo turimų organinių medžiagų bei atliekų kiekio. Geriausia, kad jos apačioje būtų uždaroma anga, per kurią būtų galima išimti jau paruoštą kompostą, o pats kompostavimo procesas vyktų nenutrūkstamai. Pašnekovas taip pat priduria, kad reikėtų nepamiršti uždengti komposto rietuvių. Puiki priedanga - organinės medžiagos: šiaudai, sudžiūvusi žolė. Galima uždengti ir plėvele. Kompostavimo dėžė taip pat turi būti uždengiama, kad į ją nepatektų lietaus vanduo bei įvairūs gyvūnai, kaip antai pelės, žiurkės ir t. t.

Tinkamiausia vieta kompostavimo dėžei - nuošalesnė vieta šalia daržo ar sodo. pasirinkti pusiau pavėsingą vietą, o ne saulės atokaitą. Nebloga vieta - prie kokio nemažo lapuočio. Šio lapija šiltuoju metu komposte gyvenančius mikroorganizmus apsaugos nuo karščio, o žiemą nesulaikys saulės spindulių.

Mokslininkas sako, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Jo teigimu, viena iš svarbiausių sąlygų, kad į komposto dėžę nepatektų paviršinis ar gruntinis vanduo. Jos turi būti įrengtos ar pastatytos aukštesnėse vietose, taip išvengiama jų apsėmimo. Taip pat svarbu, kad vėjas nepūstų į gyvenamus pastatus, nes yrančios ir pūvančios atliekos gali skleisti nemalonius kvapus. J.Pekarskas siūlo ieškoti aukso vidurio, t. y. kompostines statyti nei labai saulėtoje vietoje, nei visiškame pavėsyje.

Komposto dėžę pasistatyti ūkinėje sklypo zonoje pataria V. Vaitkutė- Eidimtienė: arti sodo, daržo. Geriausia, jei komposto dėžė pastatyta atokiau, nepastebima iš pirmo žvilgsnio. Taip pat netinka atvira saulėta vieta. Moderniame sklype atokesnėje vietoje tiks plastikinės komposto dėžės. Jų patogi talpa, atrodo tvarkingai. Tamsi plastiko spalva ir apgalvotas tūris kelia temperatūrą dėžės viduje, sukuria palankesnę terpę irimui, todėl pagreitina procesus. Tokioje dėžėje tinkamas kompostas gali pasigaminti jau per metus.

Komposto dėžės gamyba iš tinklo

Komposto dėžė iš tinklo yra ne tik ekonomiškas, tačiau ir lengvai įgyvendinamas kompostavimo sprendimas. Prieš pradedant gaminti, visų pirma, reikia žinoti, kokių medžiagų jos gamybai prireiks:

• Metalinio arba plastikinio tinklo.
• Metalui skirtų žirklių.
• Vielos arba plastikinės juostos tinklo sutvirtinimui.
• Darbinių pirštinių.
• Apsauginių akinių.
• Kuoliukų dėžės formai palaikyti ir sutvirtinti.

Kai visos reikalingos medžiagos ir priemonės paruoštos, pats metas imtis dėžės gamybos proceso. O jis nei ilgas, nei sudėtingas.

1. Vietos parinkimas. Prieš imantis darbo, reikėtų apsispręsti, kurioje vietoje stovės komposto dėžė. Rekomenduojama saulėta vieta, kad kompostas greičiau šiltų ir skaidytųsi. Taip pat svarbu, kad būtų patogus priėjimas ar privažiavimas, kad būtų lengva pridėti kompostuojamų medžiagų ar išimti paruoštą kompostą.
2. Tinklo paruošimas. Kai jau aišku, kur komposto dėžė stovės, nuspręskite ir dėl jos dydžio. Tuomet išvyniokite tinklą, atmatuokite ir atkirpkite metalui skirtomis žirklėmis. Standartinis siūlomas dėžės dydis 1 m skersmens ir 1 m aukščio cilindras. Tačiau gali būti, jog norėsite mažesnės, kad organinės atliekos greičiau kompostuotųsi. Taip pat dydį galite parinkti, atsižvelgiant į komposto poreikį bei vietą, kur stovės komposto dėžė iš tinklo.
3. Komposto dėžės formavimas. Patogiausiai gaminant komposto dėžę iš tinklo, ją formuoti cilindro formos. Taip lengviausia sutvirtinti ir užtikrinti formos stabilumą. Be abejo, kuoliukų pagalba galite mėginti suformuoti, pvz., keturkampio formos dėžę.
4. Sujungimas ir sutvirtinimas. Kai tinklas įgauna norimą komposto dėžės formą, jo galus reikia sujungti ir sutvirtinti viela ar tvirtinimo dirželiais. Labai svarbu, kad galai būtų patikimai sutvirtinti ir dėžė neišsiskirs bei nepraras formos. Tvirtinti rekomenduojama iš išorės, kad atėjus laikui, būtų patogu nukirpti tvirtinimo detales.
5. Dėžės pastatymas. Paruošus komposto dėžę, ją pastatykite numatytoje vietoje. Nepatariama įkasti į žemę, kad vėliau būtų paprasčiau nuimti. Dėžei palaikyti ir formai užtikrinti galima naudoti kuoliukus. Jie turėtų būti įsmeigiami dėžės viduje.
6. Pildymas. Komposto dėžė iš tinklo paruošta kompostavimui.

Atliekų sluoksniavimas yra vienas svarbiausių tinkamo kompostavimo aspektų. Todėl labai svarbu žinoti, kaip reikia sluoksniuoti organines atliekas komposto dėžėje. Pagrindiniai sluoksniai turi būti žaliosios (žolė, daržovių likučiai, kavos tirščiai) ir rudosios (sausi lapai, šakelės, popierius) atliekos. Žalosios atliekos yra turtingos azotu, o rudosios - anglimi. Sluoksniai turėtų būti keičiami, kad užtikrintų tinkamą aeraciją (vėdinimą) ir mikroorganizmų veiklą.

Drėgmės palaikymas dėžėje svarbus tinkamam kompostavimo procesui. Per sausa atliekų krūva stabdys mikroorganizmų veiklą ir kompostas nesusidarys. O per šlapia gali paskatinti puvimo procesus ir komposto dėžė ims skleisti nemalonų kvapą. Todėl patariama kompostą reguliariai tikrinti ir prireikus sudrėkinti vandeniu arba pridėti sausesnių medžiagų.

Oro cirkuliacija yra esminė kompostavimo proceso dalis. Be gero vėdinimo komposto susidarymas apskritai neįmanomas. Atliekos paprasčiausiai ims pūti. Komposto dėžė iš tinklo yra itin laidi orui ir užtikrina gerą jo cirkuliaciją. Vis dėlto svarbu reguliariai maišyti kompostą, kad visi sluoksniai būtų gerai vėdinami.

Nors atrodytų, kad komposto dėžė iš tinklo yra geriausias sprendimas kompostavimui, tačiau, be daugelio privalumų, ji turi ir savų trūkumų:

• Ekonomiškumas. Komposto dėžė iš tinklo yra pigesnis sprendimas nei įsigyti komposto dėžę parduotuvėje.
• Ekologija ir tvarumas. Naudodami savo pasigamintą dėžę prisidedate prie tvaresnio gyvenimo būdo.
• Lankstumas. Tinklą galima lengvai pritaikyti pagal poreikius, keisti jo dydį ar formą.
• Paprasta priežiūra. Komposto dėžė iš tinklo yra lengvai prižiūrima.
• Gyvūnų prieiga. Atviros konstrukcijos komposto dėžė iš tinklo gali pritraukti gyvūnus, ieškančius maisto.
• Estetika. Komposto dėžė iš tinklo gali atrodyti mažiau estetiškai nei parduotuvėje įsigyta speciali kompostavimo dėžė.
• Drėgmės kontrolė. Komposto dėžė iš tinklo yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori pradėti kompostuoti ekonomiškai ir efektyviai.

Kompostavimo dėžė sode. Šaltinis: manodaktaras.lt

Ką galima ir ko negalima kompostuoti

Kompostuoti galima pačias įvairiausias atliekas - augalų, vaisių ir daržovių atliekas, maisto likučius iš virtuvės, popierių ar kartoną, piktžoles, nupjautą vejos žolę. Geriausia į kompostinę įvairių atliekų dėti nedideliais sluoksniais, pamaišant šlapias ir sausas atliekas. Kaskart, sukrovus maždaug pusmetrio aukščio krūvą, reikia užpilti sluoksnį daržo žemės ar seno komposto, šiek tiek mėšlo.

Specialistai rekomenduoja kompostuoti vaisius ir daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus ir anglis, kartoną ir kitus popieriaus gaminius, kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, velėną.

Kompostavimui netinka ir neturėtų būti dedama į kompostavimo dėžes: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai ir fekalijos.

Taip pat svarbu, kad vėjas nepūstų į gyvenamus pastatus, nes yrančios ir pūvančios atliekos gali skleisti nemalonius kvapus. J.Pekarskas siūlo ieškoti aukso vidurio, t. y. kompostines statyti nei labai saulėtoje vietoje, nei visiškame pavėsyje.

Kompostavimo principai

Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar 2 mėnesiams, kad viskas perpūtų.

Karštą vasaros dieną vertėtų ir vieną kitą kibirą vandens ant būsimo komposto užpilti, nes kai drėgmės trūksta, jo gamyboje dalyvaujančios bakterijos ir mikrobai nyksta ir tinkamai savo darbo neatlieka. Į kompostinę nereikėtų mesti linkusių sirgti augalų likučių.

Suirusios atliekos jau būna suirusios ir mikroorganizmai, sliekai jau atlikę savo darbą, teigia I.Auželienė. Jei atliekų itin daug, o vietos neturime, galima išbandyti specialius preparatus, kurie pagreitina irimo procesus.

Esminiai kompostavimo principai:

• Atliekų sluoksniavimas: Svarbu sluoksniuoti žalias ir rudas atliekas.
• Drėgmės palaikymas: Reikia reguliariai tikrinti ir prireikus sudrėkinti kompostą.
• Oro cirkuliacija: Svarbu reguliariai maišyti kompostą.

Sliekų panaudojimas kompostavimui

Pats T. Vaitkevičius jau šešerius metus savo namuose kompostuoja vilnietė Aurelija Olendraitė tam pasitelkia Kalifornijos raudonuosius sliekus, kurie visas maisto atliekas tiesiog sunaikina jomis maitindamiesi. Šiam kompostavimo būdui reikia tik specialios medžiagos maišo, turinčio užtrauktukus bei angą apačioje, kurią atrišus išimamas jau perdirbtas kompostas - biohumusas, šiek tiek žemės, smulkinto popieriaus ir Kalifornijos raudonųjų sliekų.

Užsiimant vermikompostavimu reikėtų vengti aliejinių atliekų bei medžiagų su dideliu amoniakinio azoto kiekiu. Pasak pašnekovo, sliekai gyvena viršutiniame komposto sluoksnyje, nes jiems reikalingas deguonis. Gilesniuose sluoksniuose vermikompostas jau būna perdirbtas, o viršutiniame procesas dar vyksta. Komposto dėžė turi būti uždengta, nes kompostiniai sliekai vengia ultravioletinių spindulių. Jis taip pat pabrėžia, kad būtina sudaryti tokias sąlygas, kad į komposto dėžes nepakliūtų kurmiai arba žiurkės, kurios greitai gali suryti visus sliekus.

Naudingi patarimai

• Į kompostavimo maišą Aurelija pataria dėti visas organines atliekas, kurios gali būti bendrai kompostuojamos.
• Tačiau tam, kad nesklistų nemalonus kvapas, reikėtų nedėti per daug atliekų vienu metu ir jas laikant atskiroje dėžutėje dozuoti.
• Jei atliekos būna drėgnos, iš maišo išbėgs skystis, bet jei jo bus per daug, gali atsirasti ir nemalonus kvapas, tačiau iki šiol išvengti to vilniečių porai padėdavo smulkintas arba plėšytas popierius, kuris komposte sugerdavo skystį ir padėdavo išlaikyti balansą.
• Kadangi sliekai yra gyvūnėliai, vengiame citrusinių vaisių. Pavyzdžiui, citrusų ar ananaso atliekos gali pažeisti slieko odą.
• Blogiausias dalykas, ko paprastai bijo butuose norintys kompostuoti žmonės, yra muselės ir kvapas. Tačiau to niekada nebus, jei teisingai kompostuosite.
• Svarbu prisiminti, kad sliekams netiks sąlygos, jei laikysite juos saulės atokaitoje ar drėgmėje.

Komposto panaudojimas

Dažnam gali kilti klausimas, kur kompostas gali būti panaudojamas, jei žmogus šalia namo turi tik pievelę ir neužsiima daržininkyste? Kompostas, kaip vertingų maistinių medžiagų turinti trąša, padedanti pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikanti drėgmės lygį jame, gali būti panaudojamas labai įvairiai, ne tik daržininkystei.

Subrendęs kompostas gali būti sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos.

Kompostas - puiki trąša kambarinėms vazoninėms gėlėms, taip pat gėlynams ar pakabinamiems vazonams lauke. Nesijotą kompostą galima panaudoti kaip mulčą aplink gėles gėlynuose ar aplink krūmus, taip užkertant kelią dirvos erozijai ir praturtinant žemę maistinėmis medžiagomis. Kompostas taip pat gali būti naudojamas aplink medžius bei pievelei prie namų tręšti.

Lentelėje pateikiami duomenys apie atliekų rūšiavimo svarbą ir kompostavimo naudą:

tags: #komposto #deze #bute