Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis būstą.
Pagrindiniai mokesčiai nuomojantis butą
Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį. Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas. Buto nuoma - svarbu žinoti visus mokesčius.
Nuomos mokestis
Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Nuomos mokestis dažniausiai mokamas kas mėnesį, bet gali būti susitarta ir dėl kitokio mokėjimo grafiko. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.
Komunaliniai mokesčiai
Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos mokestį arba mokami atskirai. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.
Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas. Savo ruožu nuomininkas, teigia Š. Tarutis. Tos pačios pozicijos laikosi ir bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Anot jo, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą.
Tačiau, priduria, M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.
M. Čiulada: „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje.“
Š. Tarutis: „Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“.
M. Čiulada tvirtina: „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“.
Taigi, labai svarbu aiškiai susitarti dėl visų mokesčių ir jų apmokėjimo tvarkos nuomos sutartyje.
Nuomos sutartys ir komunalinių paslaugų sąskaitos
Tarpininkavimo mokestis
„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.
A. Rudaitytė teigė: „Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai). Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą“.
A. Rudaitytė: „Prievolė atsiranda tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto brokeris faktiškai atliko darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs pagal sutartį, pvz., surado tinkamą nuomininką ar nuomos objektą, suderino nuomos sąlygas, parengė reikalingus dokumentus, organizavo apžiūras.“
Taigi, prieš mokėdami tarpininkavimo mokestį, įsitikinkite, kad esate sudarę sutartį su brokeriu ir jis atliko sutartas paslaugas.
Depozitas
Depozitas - tai pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui kaip užstatą už galimus nuostolius ar žalą, padarytą nuomojamam turtui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, depozitas grąžinamas nuomininkui, jei turtas grąžinamas tokios pat būklės, kokios buvo nuomos pradžioje, atskaičiavus galimus nuostolius.
Kiti galimi mokesčiai
- Draudimas: Nuomotojas gali reikalauti, kad nuomininkas apdraustų nuomojamą turtą.
- Remontas: Nuomos sutartyje gali būti nurodyta, kas atsakingas už smulkų remontą.
Kaip patogiai mokėti komunalinius mokesčius?
- Mokėjimas tiesiogiai savininkui: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. perveda pinigus savininkui.
- Naudojant www.vienasaskaita.lt: Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.).
- Fiksuotas mokestis: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų.
Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.
Kaip išvengti nesusipratimų dėl mokesčių?
- Skaitykite nuomos sutartį: Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visas sąlygas, įskaitant mokesčius.
- Klauskite: Jei turite klausimų dėl mokesčių, nedvejodami klauskite nuomotojo.
- Susitarkite raštu: Visi susitarimai dėl mokesčių turėtų būti užfiksuoti raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Nuomininkų klaidos
Ne visada nuomininkams pavyksta iš karto susitarti su buto savininku dėl nuomos ir savininkas pasirenka kitus nuomininkus arba iš karto atsisako išnuomoti butą. Kodėl taip nutinka? Ką nuomininkai daro ne taip, kad nepavyksta išsinuomuoti patikusį butą?
Arūnas Pranevičius: „Jei neturite savo nuosavo būsto, tai labai atsakingai pagalvokite, prieš įsigydami augintinį. Savininkas geriau palauks kito nuomininko, kuris neturės jokio augintinio“.
Jei į butą pretenduoja ne vienas, o keli nuomininkai, pranašumą turi tas, kuris yra punktualus, atsiliepia į skambučius ar perskambina, jei tuo metu negalėjo atsiliepti, mandagiai ir maloniai bendrauja, išsamiai prisistato savininkui, papasakodamas, kur dirba, kokias pajamas gauna, kuo domisi ir pan.
Nuomos sutartis
NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami bez sutarčių. Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas.
I. Zabarauskas: „Sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga. Net jeigu būstą žmogus nuomoja giminaičiui ir atrodo, kad dėl visko pavyks susitarti, vis tiek patariu pasirašyti sutartį. Žodžiu aptartos sąlygos gali labai greitai pasimiršti, todėl ir patariu pasirašyti sutartį“.
I. Zabarauskas patarė: „Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu. Dar svarbu susitarti dėl turto naudojimo, jo perdavimo, grąžinimo sąlygų“.
Mokesčių mokėjimas VMI
Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamas. Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.
R. Virvilienė sakė, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.
Ji pažymėjo, kad per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos), apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
R. Virvilienės teigimu, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims. Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas.
Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo. T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Nuomininko atsakomybė už remonto darbus
Nors paprastai išsinuomojus būstą mokama tik už nuomą ir komunalines paslaugas, LRT.lt kalbinta kaunietė Viktorija pasakoja, kad buto savininkas pareikalavo padengti ir stambesnes išlaidas - už daugiabučio namo fasado remontą.
E. Klimas aiškina: „Paprastasis remontas yra nuomininko atsakomybė. Jeigu mes kalbame apie pastato apšiltinimą ir panašiai, o nuomojamos tik pačios patalpos, tai yra ginčo objektas. Pagal Civilinį kodeksą, žmogus nuomojasi patalpas ir turėtų mokėti tik už patalpų einamąjį remontą. O kapitalinis remontas jau yra nuomotojo atsakomybė“.
E. Klimas pabrėžia: „Pavyzdžiui, jeigu yra keičiamas stogas, tvarkomas fasadas ar atliekami kiti remonto darbai, žinoma, kad savininko prerogatyva dengti šiuos kaštus. Būtų nesąžininga tikėtis, kad nuomininkas padengs ir tokius mokesčius“.
M. Čiulada pabrėžia: „Žmogus nuomojasi būstą, todėl tai nėra visai komerciniai santykiai. Nuomininkui tikrai priklauso dengti mokesčius už šildymą, elektrą, vandenį, internetą, laiptinės priežiūrą, apšvietimą, kiemo valymą ir t. t., bet kai prasideda namo renovacija ir panašiai, jau savininkas turėtų dengti“.
E. Klimas skatina atkreipti dėmesį į nuomos sutartį, kurią nuomininkas pasirašo su buto savininku. Siekiant išvengti atitinkamų ginčų, E. Klimas akcentuoja: „Kuo viskas išsamiau pateikiama sutartyje, tuo šalims paprasčiau, nes netgi Civilinio kodekso nuostatą dėl to, kas ką dengia, galima keisti - ji nėra visiškai nekeičiama“.
Nuomos sutarties svarba
Teisininkas Silvestras Sušickis nurodo, kad, bendru atveju, abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai yra numatomi sutartyje. Jo teigimu, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią: sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba teisės aktai, pagrindinis jų - Civilinis kodeksas.
S. Sušickis sako, kad tokiu būdu sutartyje yra paliktas neapibrėžtumas, kas yra taip vadinamos „kitos paslaugos“. Pasak jo, kadangi mokestis už jas siejamas su eksploatacijos (techninės priežiūros) paslaugomis, prie pagrindinių techninės priežiūros darbų sąrašo yra priskirtas ir smulkus remontas, nereikalaujantis papildomų medžiagų ir (ar) mechanizmų.
Svarbu: Dėl to yra labai svarbu sutartyje numatyti aiškias ir suprantamas sąlygas, vengiant skirtingo jų interpretavimo ar galimo vienos iš šalių piktnaudžiavimo.
Jis pridūrė, kad vartotojų teises taip pat gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) - analogiškai sprendžiami ir šalių ginčai dėl sutarties sąlygų keitimo ar sutarties nutraukimo.
Praktiniai patarimai
- Aptarkite visus mokesčius: Prieš pasirašant nuomos sutartį, aptarkite visus mokesčius su nuomotoju ir įsitikinkite, kad suprantate, už ką mokate.
- Įtraukite į sutartį: Įtraukite visus susitarimus dėl mokesčių į nuomos sutartį.
- Saugokite įrodymus: Saugokite visus mokėjimo įrodymus.
- Kreipkitės į specialistus: Jei kyla ginčų dėl mokesčių, kreipkitės į teisininkus ar kitus specialistus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu atsisakyti mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoju?
Tai priklauso nuo nuomos sutarties ir įstatymų. Paprastai, jei paslaugos yra bendros, pvz., laiptinės apšvietimas, turėsite už jas mokėti, net jei jomis nesinaudojate.
Ką daryti, jei nuomotojas reikalauja mokėti už remontą, kuris turėtų būti jo atsakomybė?
Pirmiausia, pabandykite susitarti su nuomotoju. Jei susitarti nepavyksta, kreipkitės į teisininkus ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Ar gali nuomotojas padidinti nuomos mokestį sutarties galiojimo metu?
Tai priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų. Jei sutartyje numatyta galimybė didinti nuomos mokestį, nuomotojas gali tai padaryti, laikydamasis sutartyje nustatytos tvarkos.
Ar galiu susigrąžinti depozitą, jei sugadinau turtą?
Nuomotojas gali atskaityti iš depozito sumą, reikalingą atlyginti žalą, padarytą nuomojamam turtui. Tačiau nuomotojas turi pateikti įrodymus apie padarytą žalą ir jos atlyginimo išlaidas.