Konfliktai tarp senjorų globos namuose: sprendimo būdai

Globos namai tampa vis svarbesne grandimi visuomenėje, kurioje senėja populiacija. Deja, gyvenimas čia ne visada būna idiliškas. Konfliktai tarp gyventojų gali kilti dėl įvairių priežasčių, pradedant skirtingais charakteriais ir baigiant sveikatos problemomis.

Šiame straipsnyje aptarsime konfliktų priežastis, prevencijos būdus ir galimus sprendimus, siekiant užtikrinti ramią ir harmoningą aplinką senjorams.

Konfliktų priežastys

Konfliktai tarp globos namų gyventojų gali kilti dėl daugelio priežasčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Skirtingi charakteriai ir įpročiai: Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo įpročius, pomėgius ir charakterio bruožus. Susidūrus skirtingiems žmonėms vienoje erdvėje, natūralu, kad gali kilti nesutarimų.
• Sveikatos problemos: Fizinė ir psichinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus elgesiui. Demencija, Alzheimerio liga ar kitos ligos gali sukelti agresiją, irzlumą ar kitas nepageidaujamas reakcijas.
• Vienatvė ir socialinė izoliacija: Jaudulys dėl vienatvės ir atskirtumo gali paskatinti konfliktus, kaip būdą atkreipti į save dėmesį arba išreikšti susikaupusias emocijas.
• Ribotos erdvės ir išteklių: Gyvenimas globos namuose dažnai reiškia dalijimąsi ribota erdve ir ištekliais, tokiais kaip televizorius, skaitymo kampelis ar kiti bendro naudojimo objektai. Tai gali sukelti konkurenciją ir nesutarimus.
• Bendro gyvenimo normų nepaisymas: Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas.

Svarbu suprasti, kad konfliktų priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai susijusios su individualiomis gyventojų aplinkybėmis.

Prevencijos būdai

Norint sumažinti konfliktų skaičių ir užtikrinti ramią atmosferą globos namuose, būtina imtis prevencinių priemonių:

• Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę.
• Užimtumo terapija: Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams.
• Bendravimo skatinimas: Reikia skatinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, organizuojant bendras veiklas, renginius ar tiesiog suteikiant galimybę pabūti kartu.
• Psichologinė pagalba: Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas. Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta.
• Personalo mokymai: Globos namų personalas turi būti apmokytas spręsti konfliktus, atpažinti ankstyvus konfliktų požymius ir tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.

Įgyvendinant šias prevencines priemones, galima sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje senjorai galėtų mėgautis gyvenimu.

Konfliktų sprendimo būdai

Net ir taikant prevencines priemones, konfliktų visiškai išvengti ne visada pavyksta. Todėl svarbu turėti aiškų konfliktų sprendimo mechanizmą:

1. Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius konflikto požymius, reikia nedelsiant įsikišti ir padėti gyventojams išspręsti problemą.
2. Išklausymas: Svarbu išklausyti abi konflikto puses, suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę ir jausmus.
3. Tarpininkavimas: Jei gyventojai negali patys susitarti, galima pasitelkti tarpininką - globos namų darbuotoją, psichologą ar kitą autoritetingą asmenį.
4. Kompromiso paieška: Svarbu padėti gyventojams rasti kompromisą, kuris tenkintų abi puses.
5. Taisyklių priminimas: Jei konfliktas kyla dėl taisyklių pažeidimo, reikia priminti taisykles ir paaiškinti jų svarbą.
6. Atsakingumas: Svarbu, kad gyventojai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes.

Konfliktų sprendimas reikalauja kantrybės, diplomatijos ir gebėjimo suprasti senjorų poreikius. Svarbiausia - siekti taikaus ir konstruktyvaus problemos sprendimo.

Globos namų pasirinkimas

Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Ar žinome, kokias sąlygas tokiu atveju kels pasirinkti globos namai? Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu, tinkamo personalo ir infrastruktūros trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio už priežiūrą? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų? Deja, tokių situacijų pasitaiko ir kartais jos tampa konfliktų tarp šeimos ir globos įstaigų priežastimi.

Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.

Senų žmonių diskriminacija

E.Ramonienė pastebi, jog senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos.

Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.

„Sėkminga senatvė didele dalimi priklauso ir nuo materialinės gerovės, finansinio saugumo, sveikatos išsaugojimo ir nepriklausomybės nuo artimųjų. Nubrėžta senatvės riba - pensinis amžius ir maža pensija, taikomos nuolaidos ir lengvatos tarsi pažemina žmogaus orumą“, - kalbėjo centro direktorė. Ji taip pat apgailestavo, kad senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją.

„Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui“, - sakė E.Ramonienė.

Psichologas A.Kairys teigė, jog kalbant apie darbo rinką senų žmonių išstūmimas iš jos nėra naujas dalykas. Jis buvo būdingas ir anksčiau. „Tiesiog vyresni žmonės prastėjant sveikatai yra mažiau pajėgūs atlikti fizinius darbus. Tačiau ganėtinai naujas yra visuomenės požiūris - vyresni žmonės išstumiami ir iš tų veiklų, kurias jie galėtų atlikti. Šis požiūris kartais vadinamas eidžizmo terminu, t. y. diskriminacija dėl amžiaus“, - pastebėjo VU docentas.

Apgyvendinimo plotą sumažino ir pandemijos reikalavimai

Pandemija sumažino gyventojų skaičių globos namuose ne tik dėl ligos, bet ir atnešė naujų reikalavimų, sumažinusių gyvenamąjį plotą įstaigose.

„Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai. Jei pas mus du aukštai, tai jų keliai (gyventojų ir personalo, - aut. past.) nesusikerta. Darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du - kiekvienam aukštui po vieną. Turime nusimatyti vadinamąją švarią (saugią, - aut. past.) ir nešvarią zonas. Ir jas numatyti bei atitverti kiekvienam aukštui“, - sudėtingas sąlygas vardija V. Motiejūnas.

Globos kaina

Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.

„Tarkime, paslaugos kaina yra 1 000 Eur. Žmogaus slaugos pašalpa yra kokie 200 ir nuo jo gaunamos pensijos 80 procentų susidaro dar kokie 400. Tai jis susimokės 600 Eur, o tą skirtumą dengs savivaldybė“, - sako Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.

Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti. Šiaulių savivaldybė globos išlaidų dalį įstaigose kompensuoja maždaug 400 gyventojų įvairiose įstaigose.

tags: #konfliktai #tarp #senjoru #gyvenanciu #globos #namuose