Konkursai "Gražiausia Sodyba" Lietuvoje: Įkvėpimas ir Patirtis

Kasmet Lietuvoje vyksta įvairūs konkursai ir apdovanojimai, skirti gražiausių sodybų savininkams. Šie konkursai skatina žmones puoselėti savo aplinką, dalintis gerąja patirtimi ir kurti gražesnę Lietuvą. Šiame straipsnyje apžvelgsime tokius konkursus, apdovanojimus ir pasidalinsime įžvalgomis, kas padaro sodybą išskirtine.

Alytaus Miesto Gražiausios Sodybos

Jau daugiau nei du dešimtmečius kiekvieną rudenį Alytaus miesto savivaldybės vadovai apdovanoja gražiausiai aplinką besitvarkančias įmones, įstaigas, daugiabučių namų bendrijas ir sodybų savininkus. Ne išimtis ir 2025 metai. Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pasveikino 2025 m. Alytaus miesto aplinkos tvarkymo konkursinės apžiūros nugalėtojus.

„Mūsų miestas - tai mes visi. Kai kiekvienas pradeda tvarkytis ir prisideda, neįmanoma likti nuošalyje. Tada ir pačiam norisi imtis veiksmų. Puikiai suprantu, kiek reikia laiko, jėgų ir energijos, kad sodybos, įmonės ar įstaigos atrodytų taip, kaip atrodo šiandien. Ačiū jums, kad gražinate mūsų miestą ir užkrečiate šia gražia emocija savo kaimynus“, - sveikindamas susirinkusius sakė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.

Miesto vadovas aplinką puoselėjančioms įmonėms, įstaigoms, bendrijų ir sodybų šeimininkams įteikė Alytaus miesto savivaldybės dovanas - atminimo lenteles, UAB „Makveža“ čekius, rožių žiedus. Laimėtojams taip pat įteiktos UAB „Makveža“ skirtos dovanos. Daugeliui laimėtojų buvo staigmena, kad jų aplinka buvo pastebėta ir įvertinta. Įmonių ir įstaigų vadovai atsiimdami apdovanojimus dėkojo darbuotojams, kruopščiai prižiūrintiems aplinką, o sodybų šeimininkai pasakojo, kaip dalijasi aplinkos priežiūros darbus.

„Dirbame kartu. Aš sodinu augalus, o vyras pjauna žolę“, - teigė ne viena gražiausios sodybos šeimininkė. Kad ir kiek metų sodybose begyventų - 6, 10, 15 ar 40, sodybų šeimininkai teigė, kad jų sodybos aplinka vis dar neatrodo taip, kaip norėtųsi, tad kasmet kiemo erdvę papildo naujais augalais ar jau turimus iš vienos vietos persodina į kitą.

2025 m. Alytaus miesto aplinkos tvarkymo konkursinės apžiūros nugalėtojai:

• Įmonių, įstaigų kategorijoje:
  • Pirmoji vieta - viešoji įstaiga Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Ligoninės g. 12, direktorius Svajūnas Žukauskas.
  • Antroji vieta - MB Milė vanilė, kavinė-muziejus „Traukinys M23“, J. Baranausko g. 23, savininkė Milena Platūkė.
  • Trečioji vieta - UAB „Melga“ Alytaus padalinys, Pramonės g. 4, padalinio vadovas Edvinas Kučinskas.
• Švietimo įstaigų kategorijoje:
  • Pirmoji vieta - Alytaus profesinio rengimo centras, Putinų g. 40, direktorius Vytautas Zubras.
  • Antroji vieta - Alytaus Panemunės progimnazija, A. Jonyno g. 10, direktorė Giedrė Romaškienė.
  • Trečioji vieta - Alytaus Piliakalnio progimnazija, Jiezno g. 1, direktorė Daiva Rekštienė.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų kategorijoje:
  • Pirmoji vieta - DNSB Statybininkų g. 23, bendrijos pirmininkė Lina Packevičienė.
  • Antroji vieta - DNSB A. Jonyno g. 11, bendrijos pirmininkė Giedrė Lazarevičė.
  • Trečioji vieta - DNSB Jazminų g. 8, bendrijos pirmininkė Ramunė Aleknavičienė.
• Individualių gyvenamųjų namų kategorijoje:
  • Gražiausia sodyba:
    • Pirmoji vieta - Giedrės ir Giedriaus Pučkų, Jūratės g.
    • Antroji vieta - Lauros Aleksaitės ir Igno Nastaravičiaus, Artūro Sakalausko g.
    • Trečioji vieta - Giedrės ir Vytauto Žilinskų, Apynių g.
  • Naujakurių sodyba:
    • Pirmoji vieta - Vilmos ir Justino Vilpišauskų, Voveraičių g.
    • Antroji vieta - Gretos ir Evaldo Vagnorių, Poilsio g.
    • Trečioji vieta - Jūratės ir Ginto Tumasonių, Kalvių g.
  • Originaliausia sodyba:
    • Pirmoji vieta - Romos ir Gintaro Matažinskų, Artūro Sakalausko g.
    • Antroji vieta - Danutės ir Tado Zdanavičių, Žemaitės g.
    • Trečioji vieta - Juozo Muzikevičiaus, Saulėnų g.
  • Miesto nostalgija - senosios miesto sodybos:
    • Pirmoji vieta - Karolinos ir Donato Marcinkevičių, Gražinos g.
    • Antroji vieta - Danutės ir Algio Laniauskų, Gardino g.

Rokiškio Krašto Gražiausios Sodybos

Vos tik prasidėjo vasara, Rokiškio rajono savivaldybė, kartu su „Lietuvai pagražinti“ draugija, paskelbė rinksianti gražiausias rajono sodybas. Konkurso tikslas - skatinti žmones puoselėti savo aplinką, o gerosios praktikos pavyzdžius paskleisti kuo plačiau, kad visi norėtų jais sekti.

Sodybų vertinimo komisijos narė, rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė A. pasakojo: „Rajono sodybos buvo vertinamos ir kasmet, ir kas antrus metus. Šiemet konkursas „grįžo“ po 6-erių metų pertraukos - paskutinieji „Gražiausių sodybų“ puoselėtojai buvo apdovanoti 2018-aisiais. Tiesą pasakius šiek tiek abejojome, ar verta konkursą grąžinti, svarstėme, gal niekas nebenori varžytis. Bet kai su kitais komisijos nariais pradėjome pasiūlytų sodybų lankybas, sulaukėme vos ne priekaištų, kur buvome (juokiasi - aut. past.). Tai leido suprasti, kad konkursas - reikalingas ir, kad nevalia jo nutraukti. Noriu pasidžiaugti, kad visos 10-imt rajono seniūnijų visada dalyvauja labai aktyviai, reikia tik pakviesti“.

Šiais metais renkant gražiausias Rokiškio krašto sodybas, buvo vertinama, kiek jose atsispindi etnografinės tradicijos, Aukštaitijai būdingi sodybų elementai, kaip tarpusavyje dera pastatai, augalai ir visa aplinka. Anot pašnekovės, iki vasaros vidurio - liepos 20 d. „Stengiamės visada įvesti kažkokį naują kriterijų. Šiemet akcentavom etnografinius motyvus, kažkada dėmesys buvo skirtas augalijos kompozicijoms. Tiesiog, žmonių kūrybiškumui, pagalvojimui ir ieškojimams paskatinti. Ir tai pasiteisina. Jei sodybos šeimininkas „pagauna“ tą bangą, jis ir puoselėja savo aplinką ta linkme. Žiūrėk, vienais metais gavo trečią vietą, bet nuvažiavus kitąmet jau rodo naujoves ir sako: „Kai anuomet buvot - neturėjau, dabar jau turiu“. Tuos porą metų jis labai stengiasi, ir gal jau antrą ar net pirmą vietą iškovoja. O, galų gale, gauna „Pavyzdinės sodybos“ vardą ir ženklą. Tokių sodybų mūsų rajone yra jau virš 20-imt“, - gausybe gražiai tvarkomų sodybų džiaugėsi A.

Iš viso sodybų vertinimo komisija aplankė net 40-imt rajono kiemų, pretendavusių į „Gražiausios sodybos Rokiškio krašte 2024“ nugalėtojų titulus. Miestų gražiausių sodybų kategorijoje šiais metais buvo apdovanotos dvi sodybos: I-oji vieta atiteko Marei ir Jeronimui Lungiams (Rokiškis), už Rokiškio miesto sodybos savitumą, atskleistą per tautinius elementus, už puikiai parinktą augaliją ir kūrybiškai bei sumaniai išnaudotą erdvę. II-ąja vieta džiaugiasi Redos ir Gintaro Avižienių (Kavolių kaimas) bei Laimos ir Kęstučio Vanagų (Papilių kaimas) vienkiemiai. Svarbiausia nominacija - „Pavyzdingai tvarkoma sodyba“ įteikta Šetekšnų kaime esantis Joanos ir Antano Tunaičių vienkiemis. Šią nominaciją šeimininkai pelnė už nuostabaus aukštaitiško tradicinio vienkiemio išsaugojimą ir puoselėjimą, etnografinių pastatų bei aplinkos pritaikymą ne tik šeimos gyvenimui, bet ir pažintiniams tikslams.

Kiduliuose renkama gražiausia sodyba, skelbiama šio kaimo socialinio tinklo profilyje. Organizatoriai rašo, kad Kiduliai - žavus miestelis, kurį aplanko ne vienas Lietuvos ir užsienio turistas, draugai, giminaičiai iš kitų miestų. Kuo galime pasigirti? Tikrai yra ne viena lankoma vieta - smagu pabūti prie Nemuno, pasivaikščioti parke ar tiesiog pasidairyti miestelio gatvėse.

Gražiausios Sodybos Idėjos ir Įkvėpimas

Gražiausios sodybos vaizdai turi užduoti kryptį pradedantiesiems, kurie ieško įkvėpimo savo sodyboms. Tačiau tai nereiškia, kad bet kuri sodyba, kuri prižiūrima pagal šeimininkų skonį ir išgales, verta gražiausios sodybos titulo. Gražiausios sodybos rinkimuose turi būti kažkas daugiau negu pastangos: turi būti kažkokia idėja, koncepcija, visuma.

Anot vieno nuomonės, graži sodyba turėtų vengti:

• Makalynės: Neturėtų būti visumos, dermės. Alpinariumas su plastikiniu vandens telkinuku, apsuptas akmenukų, spalvoto mulčio, keistų skulptūrėlių - kiekvienas dalykas tarsi gyvena savo atskirą gyvenimą.
• Detalių, kurios nedera: Krokodilas lietuviškam gėlyne, vežimo ratai ant sienų, meška, stovinti ant raudonai dažyto kelmo, ir viltingai žiūrinti į dangų, saulės baterijomis mintantys šviestuvai, kurie apšviečia ne augalus, skulptūras ar takus, o tik patys save, irgi šarmo nesukuria.
• Netinkamo pateikimo: Jei jau norite papasakoti, kad sodybos vertos dėmesio, labai prašau tinkamai jas nufotografuokite, kad nekiltų abejonių.

Graži sodyba yra ir menas ir mokslas, o vertintojų pas mus Lietuvoje panašiai tiek, kiek neetatinių krepšinio teisėjų.

Žukauskų Sodyba Alytuje

Gražiausia šių metų sodyba Alytaus miesto Aplinkos tvarkymo konkurse pripažinti prieš penkiolika metų pastatyti Rūtos ir Romualdo Žukauskų namai. Prieš daugiau nei penkiolika metų, kur dabar yra Žukauskų sodyba, čia tebuvo pieva, kurią nuolat semdavo vanduo. Sklypą teko gerokai iškelti.

„Pamenu, kai dar nebuvo tvoros, pasodinome pirmuosius medžius. Jau kitą rytą jų sodyboje nebebuvo, nes juos kažkas iškasė ir pavogė. Tuo metu siautėjo tokia vagių grupė. Šeima 17 metų gyveno bute ir niekada nė nepuoselėjo minčių apie namą ir kad jų aplinką puoš gėlės, augalai. Moteris neturėjo net kambarinių augalų, nes tuo metu jų ir pati nenorėjo. Vėliau sutuoktiniai įsigijo sodybėlę sodų bendrijoje, nuo kurios ir prasidėjo draugystė su augalais, gėlėmis ir aplinkos puoselėjimu. Ponia Rūta augino rožes.

„Anuomet kaimynai gyveno ūkiškai, turėjo vištų, veršelių, o aplinkai niekas per daug dėmesio neskirdavo. Mes buvome tarsi balta varna tarp senųjų gyventojų. Mintis apie naujų namų statybas gimė vyrui ir sūnui. Jiems labai patiko sklypas prie pat miško, o netoliese Nemunas tyvuliuoja. Poniai Rūtai ši mintis nė iš tolo nebuvo patraukli, manė, kad bijos čia gyventi, nes vaikystėje vaikštinėti po mišką jai buvo uždrausta dėl saugumo, mat netoliese tyvuliavo Nemunas. Vieną lietingą dieną sūnus, veždamas ponią Rūtą iš darbo, prasuko pro minėtą sklypą, kuris jam taip buvo „kritęs į akį“. O ten - jau prasidėjusios dviejų namų statybos. Rūta, sužinojusi šią naujieną, tąkart pyktelėjusi, kad visa tai buvo daroma be jos žinios ir sutikimo.

„Gal dar širdį kiek užglostė tai, kad čia - mano vaikystės vietos, šiame krašte užaugau. Ant netoliese esančio kalnelio - mano tėviškė. Dažnai pro langą pažvelgiu į jį ir užlieja nostalgiški prisiminimai. Žinot, dabar tai labai džiaugiuosi. „Nebūna metų, kad sodyboje neįgyvendintume kokio nors naujo projekto, nepasodintume naujo augalo. Kartą ruošėmės skristi atostogų į Egiptą, tačiau netikėtai sušlubavo sveikata, tad už kelionės pinigus sugalvojome pievos vidury įrengti kažką gražaus. Apsodinome augalais, pabadėme iš jų kompoziciją susidėlioti ir visą tą kampelį pavadinome mūsų Egiptu. Dabar tie, kas atvažiuoja pas mus į svečius, vis klausia, kaip mūsų Egiptas laikosi“, - pasakojo R.

Tiesa, dar pačioje gyvenimo šioje sodyboje pradžioje Žukauskai paprašė apželdinimo specialistės patarimo, tačiau išsiskyrus požiūriams, sodybos šeimininkai nutarė kliautis savo idėjomis ir jėgomis. Ponia Rūta patikino, kad jos vyrui Romualdui fantazijos šioje srityje niekada netrūko. „Sodinome mažus augaliukus ir vis galvodavau, kad jau mes tai nesulauksim, kai viskas suaugs ir įgaus tikrąjį vaizdą. Bet metai prabėgo nepastebimai. Pati labai mėgstu būti lauke, kažką veikti, dirbti, kurti. Žinote, pabuvus lauke, nuotaika kitokia. Taip yra todėl, kad labai mėgstu puoselėti kiekvieną sodybos kampelį, kiekvieną augalą“, - tikino R.

Rūtos ir Romualdo bei jų sūnaus šeimos namai - tame pačiame sklype, tačiau kiekvienas savo aplinką tvarkosi pagal savo norus, tačiau sūnaus šeima noriai imasi pagelbėti. „Mes visi kiekvieną pavasarį labai laukiame jų sugrįžtančių. Kiek džiaugsmo būna jas ir vėl pamačius. „Kai patys čia gyvename, viską kuriame savo rankomis, regis viso to grožio pats nei nematai, nes akys tiesiog apsipranta. Kartais kai kur nors pamatai sutvarkytą sodybą, vis pagalvoji, kad čia tai labai gražu. Bet kai savivaldybėje ekrane buvo parodytos mūsų sodybos nuotraukos, ir man vaizdai labai patiko. Nuotraukose visuomet viskas atrodo gražiau. Nors pavasarį turbūt būna didžiausias grožis - žydi tulpės, magnolijos, o šiemet rododendrai kaip niekad buvo apsikrovę žiedais.

Ieškantiems idėjų: Konkursų "Gražiausia Sodyba" Tikslai ir Uždaviniai

Lietuvoje, siekiant skatinti gyventojus puoselėti savo namų aplinką, organizuojami konkursai "Gražiausia sodyba". Šie konkursai ne tik atskleidžia gražiausias ir geriausiai prižiūrimas sodybas, bet ir skatina kūrybiškumą, aplinkos tvarkymo patirties sklaidą bei kraštovaizdžio kūrimo tradicijas.

Pagrindinis šių konkursų tikslas - skatinti gyventojus puoselėti savo namų valdas, sodybas, kaimų ir miestų gyvenamosios aplinkos gražinimo bei kraštovaizdžio kūrimo tradicijas. Siekiama ugdyti gyventojų kūrybingumą ir norą išradingai tvarkyti sodybų teritorijas, skleisti gerą aplinkos tvarkymo patirtį.

Dalyvavimo Sąlygos ir Kategorijos

Konkursuose gali dalyvauti įvairių Lietuvos regionų gyventojai, o sodybos dažnai skirstomos į kategorijas pagal jų tipą: miestų, miestelių-kaimų-gyvenviečių ir vienkiemių. Tai leidžia objektyviau įvertinti skirtingų tipų sodybų privalumus ir ypatumus.

Vertinimo Kriterijai

Vertinimo komisijos nariai, dažnai sudaryti iš savivaldybės architektūros ir paveldosaugos specialistų, bendrojo skyriaus atstovų, apžiūri vietoje ir vertina sodybas pagal įvairius kriterijus:

• Bendra tvarka ir estetika
• Augalų įvairovė ir jų puoselėjimas
• Vejos ir takų būklė
• Daržininkavimo ir ūkininkavimo tradicijos
• Poilsio zonų originalumas ir individualumas

Komisijos nariai bendrauja su gyventojais, išgirsta įdomius pasakojimus apie sodybos kūrimo koncepcijas, augalų pasirinkimą ir vandens telkinių komponavimą.

Tendencijos ir Pastebėjimai

Daugybę metų gražiausių sodybų konkursuose dalyvaujantys komisijos nariai pastebi, kad sodybų šeimininkai labai geranoriškai dalyvauja konkurse, dalinasi patirtimi, augalų auginimo, sodinimo patarimais. Pastebimos šios tendencijos:

• Istorinių, senųjų sodybų atkūrimas ir pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui
• Senųjų ūkinių pastatų (klėčių, šulinių, sandėliukų) atnaujinimas
• Tautiškų simbolių, vėliavų naudojimas
• Aukštaitijai būdingų tradicijų puoselėjimas
• Tvarumo ir ekologiško požiūrio skatinimas
• Augalų įvairovė, įskaitant etnografinius augalus (rūtas, medetkas, piliarožes, smidrus, jurginus, bijūnus, flioksus, pelynus)
• Senų ąžuolų, liepų, klevų, obelų, kriaušių, slyvų sodų saugojimas
• Puikios sąlygos naminiams gyvūnams

Konkursų Įtaka Bendruomenėms

Konkursai "Gražiausia sodyba" turi didelę įtaką bendruomenių gyvenimui. Jie skatina gerąją kaimynystę, kai gyventojai tvarkosi savo valdose, ieško individualumo ir pritaiko sumanymus pagal savo galimybes ir poreikius. Gyventojai puoselėja ir teritorijų prieigas, prižiūri bendrus įvažiavimus, keliukus, sodina augalus, taip kurdami viso regiono gerovę.

Pavyzdžiai iš Lietuvos Regionų

Šalčininkų rajono Baltosios Vokės seniūnijos gyventojai aktyviai dalyvauja įvairiose bendruomeninėse veiklose, įskaitant sporto renginius ir aplinkos puoselėjimą. Riešės bendruomenė taip pat organizuoja įvairius renginius, tokius kaip futbolo turnyrai, tinklinio varžybos ir dviračių žygiai, skatinančius bendruomeniškumą ir aplinkos tvarkymą.

Prizai ir Apdovanojimai

Konkursų nugalėtojai ir dalyviai apdovanojami įvairiais prizais, tokiais kaip įrankiai, sodo įranga, suvenyrai ir padėkos raštai. Svarbiausia - įvertinti ir viešai pagerbti tuos, kurie kasdieniu triūsu gražina aplinką ir rodo pavyzdį kitiems.

Štai pavyzdys:

Konkurso „Gražiausia sodyba Rokiškio krašte 2024“ vertinimo komisija liepos 22-26 d. „Apžiūrėjome apie 40 sodybų, kurių sąrašus konkursui pateikė seniūnai bei pasiūlė gyventojai. Lankėmės Kamajų, Jūžintų, Kriaunų, Pandėlio, Kazliškio, Obelių, Panemunėlio, Rokiškio kaimiškojoje, Juodupės ir Rokiškio miesto seniūnijose. Pradžiugino tai, kad žmonės jau buvo pasiilgę šio konkurso, klausė, kodėl taip ilgai jo nebuvo. Iš tiesų buvo padaryta šešerių metų pertrauka dėl įvairiausių priežasčių. Gražiausių sodybų rinkimui sutrukdė ir pandemija, bet dabar vėl atnaujinome šią tradiciją, nes matome, kad jos mūsų krašto žmonėms reikia“, - sako vertinimo komisijos pirmininkė, savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė Audronė Gavėnienė.

Daugybę metų gražiausių sodybų konkursuose dalyvaujanti A.Gavėnienė pasakoja, kad komisija pamatė ne tik puikiai tvarkomų, tačiau kūrybiškai į natūralią gamtą integruotų, ją tausojančių, nepamiršusių senųjų Aukštaitijos sodybų tradicijų. „Džiugina tai, kad sodybų šeimininkai labai geranoriškai dalyvauja konkurse, dalinasi patirtimi, augalų auginimo, sodinimo patarimais. Labai jaučiamos istorinių, senųjų sodybų atkūrimo tendencijos, pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui, senųjų ūkinių pastatų atnaujinimas - klėčių, šulinių, sandėliukų. Įspūdinga sodybose matyti tautiškus simbolius, vėliavas, Aukštaitijai būdingų tradicijų, tvarumo puoselėjimą, ekologišką požiūrį, švarą“, - įspūdžiais dalijasi A. Gavėnienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad sodybose pastebima augalų įvairovė, vis dėlto vyrauja šiuolaikiniai augalai. „Bet pradžiugino tai, kad beveik visuose aplankytuose kiemuose yra ir etnografinių augalų bei jų kompozicijų: rūtų, medetkų, piliarožių, smidrų, jurginų, bijūnų, flioksų, pelynų ir kitų. Atkreipėme dėmesį, kad sodybų šeimininkai saugo senus didingus ąžuolus, liepas, klevus, senuosius obelų, kriaušių, slyvų sodus. Taip pat pastebėjome, kad ten, kur laikomi naminiai gyvūnai, sąlygos jiems puikios, šiuolaikiškos, jie neįkalinti grandinėmis“, - pastebėjimais dalijasi A.

„Labai geras įspūdis. Nudžiugino, kad pamatėme daug etnografinių motyvų. Ir ne tik senosiose, bet ir naujakurių sodybose. Vis dar populiarus medis, akmuo - tos mūsų senosios statybų medžiagos. Ypatingas dėmesys, pagarba skiriama seniems medžiams, jie saugomi, puoselėjami. Dažnai gali pamatyti tokį variantą - išlaikytas senas sodas, o šalia įkurtas naujas. Plynų laukų beveik nepamatysi. Aišku, tarp augalų - jau daug atvežtinių, šiuolaikiškų, tačiau yra ir senųjų etnografinių. Matėme net gyvatvorę iš rūtų, auginama labai daug bijūnų. O apibendrinant reikėtų pasakyti, kad sodybos be šeimininkų neturėtų tos aukštaitiškos dvasios, kuri tokia būdinga mūsų kraštui. Šeimininkų svetingumas, nuoširdumas, paprastumas tikrai sužavėjo“, - pakomentavo pirmą kartą mūsų krašto gražiausias sodybas lankanti A. Linkevičienė.

Gražiausios krašto sodybos renkamos pagal tris kategorijas: miestų, miestelių-kaimų-gyvenviečių, vienkiemių. Vertinimo komisiją šiais metais sudaro savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė A. Gavėnienė, šio skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Trumpaitė, savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjos pavaduotoja A. Linkevičienė. Vertinimo komisijos darbe taip pat pakviesti dalyvauti Lietuvai pagražinti draugijos nariai: Julius Adamonis, Janina Komkienė, Nijolė Adamonienė bei tos pačios draugijos narys, savivaldybės tarybos narys Stasys Mekšėnas.

tags: #konkursas #mano #graziausia #sodyba