Konstitucinė teisė į nuosavybę Lietuvoje

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. ir įsigaliojusi tais pačiais metais, yra pagrindinis šalies įstatymas, reglamentuojantis daugelį piliečių teisių ir laisvių, įskaitant ir teisę į nuosavybę.

Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė yra neliečiama. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo turtą, ir ši teisė yra ginama įstatymų.

Nuosavybės teisės apsauga

Nuosavybės teises saugo įstatymai. Valstybė garantuoja nuosavybės apsaugą nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Nuosavybės apribojimai

Nors nuosavybė yra neliečiama, Konstitucija numato galimybę ją paimti tam tikrais atvejais. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Konstitucinio Teismo interpretacijos

Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. Nagrinėjant šį klausimą ypač svarbi Konstitucinio Teismo nuomonė, išsakyta 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime, kad „nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją”.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad „[n]ei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybes įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo“.

Ypač svarbu, kaip ir kokiu būdu gali būti nusavinamas privačios nuosavybės teise esantis objektas.

Būsto neliečiamumas

Konstitucijos 24 straipsnio antrojoje dalyje įvardytos sąlygos, kurioms esant be asmens sutikimo galima įeiti į jo būstą. Tokį leidimą gali duoti teismas arba įstatymas gali numatyti tokią galimybę, tačiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Jeigu įstatymas nustatytų kitokius pagrindus, jie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.

Kitos konstitucinės teisės ir laisvės

Konstitucija garantuoja ir kitas svarbias teises ir laisves:

• Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Sulaikytasis turi teisę į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas.
• Piliečiai turi teisę kreiptis į teismą. Piliečių ar organizacijų teises pažeidžiantys valstybės institucijų sprendimai gali būti skundžiami teisme.
• Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį.
• Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.
• Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai.
• Valstybė teikia paslaugas žmogui susirgus.

Valdžios institucijos ir jų funkcijos

Konstitucija apibrėžia valdžios institucijų funkcijas ir atsakomybę:

• Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas.
• Seimo kontrolieriai tiria (teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejus. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas.
• Respublikos Prezidentas turi rezidenciją ir įgaliojimus.
• Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
• Savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

Valstybės biudžetas ir gynyba

Konstitucija taip pat reglamentuoja valstybės biudžeto sudarymo ir gynybos klausimus:

• Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.
• Gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Už krašto apsaugą atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.

Savivaldos teisės

Savivaldybės gali sustabdyti ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją.

Europos Sąjungos teisė

Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka.

tags: #konstitucine #teise #i #nuosavybe