Artėjant žiemai, daugelis pradedame galvoti apie šilumą savo namuose ir, žinoma, apie sąskaitas už šildymą. O ką, jei jūsų svajonių būstas yra rąstinis namas? Ar tokie mediniai namai iš tiesų yra šilti? Ar nereikės kas mėnesį atseikėti didelės sumos už šildymą? Šiame straipsnyje panagrinėsime rąstinių namų energetinio efektyvumo klausimą, pasigilinsime į šiluminės inercijos fenomeną ir atsakysime į klausimą, ar verta investuoti į papildomą izoliaciją.
Lietuvoje, kur klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, energetinis efektyvumas tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Rąstiniai namai turi savitų šilumos sulaikymo ypatybių, kurios skiriasi nuo mūrinių ar karkasinių konstrukcijų.
Rąstinio namo privalumai
Vienas pagrindinių rąstinių namų privalumų yra jų masyvumas. Stori mediniai rąstai veikia kaip natūrali šilumos izoliacija ir pasižymi šilumine inercija - gebėjimu lėtai įkaisti ir lėtai atvėsti. Tai reiškia, kad dienos metu sukaupta šiluma naktį palaipsniui atiduodama, o vasaros karštyje namuose ilgiau išlieka vėsa.
Šiluminė inercija
Šiluminė inercija yra fizikinė savybė, būdinga masyvioms medžiagoms, tokioms kaip medis. Rąstinių namų sienos, būdamos storos ir tankios, sugeria šilumą ir lėtai keičia savo temperatūrą. Įsivaizduokite, saulė visą dieną kaitina jūsų rąstinį namą. Medinės sienos kaupia šią šilumą ir net saulei nusileidus, jos palaipsniui atiduoda sukauptą energiją į patalpų vidų. Tai leidžia išvengti staigių temperatūros svyravimų ir sukuria komfortišką mikroklimatą.
Nors medžio masyvo šiluminė varža gerokai mažesnė už plytinio ar betoninio pastato, medis reguliuoja patalpų mikroklimatą natūraliai ventiliuodamas patalpas ir palaikydamas juose pastovią drėgmę. Kadangi šalčio pojūtis priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo santykinės drėgmės, mediniuose namuose be apšiltinimo gyventi galima ir, kaip minėjome, tai žmonės darė daug metų.
Medienos pasirinkimas rąstiniam namui
Namo statybai skirta mediena turi būti iš spygliuočių medžių. Pušies, eglės ir kedro mediena yra gerai vertinama kaip statybinė medžiaga. Savo struktūros dėka, eglės mediena nepraleidžia šalčio į patalpą ir išsaugo vėsą kambariuose vasaros metu. Pušis pasižymi dideliu sandarumu, todėl iš pušies medienos pastatyti namai būna šilti ir patikimi. Išdžiūvusi pušies mediena tampa labai lengva - 520 kg/m3. Eglės medienos kaina yra kiek aukštesnė nei pušies. Eglės mediena yra dar lengvesnė - 450 kg/m3. Naudojant tokią medieną galima nesijaudinti dėl namo sienų apšiltinimo. Didelis atsparumas išlinkimui.
Kedras tiks tiems, kurie nenori taupyti medžiagoms statydami rąstinį namą. Tai yra optimalus sprendimas didelio ploto namams. Esminis kedro privalumas - didelis medienos atspalvių pasirinkimas. Medienos svoris po apdorojimo - 420 kg/m3.
Kokio dydžio rąstai geriausiai tinka statant rąstinį namą?... Rankų darbo namas TV #155
Rąstinio namo apšiltinimas
Nors rąstinių namų masyvumas suteikia natūralų šilumos sulaikymą, vien tik jo ne visada pakanka, ypač Lietuvos klimato sąlygomis. Šiuolaikiniai energinio efektyvumo standartai yra gana aukšti, todėl dažnai rekomenduojama papildomai apšiltinti rąstinius namus. Tai nereiškia, kad reikia paslėpti gražią rąstų tekstūrą.
Renkantis izoliacines medžiagas rąstiniam namui, svarbu atkreipti dėmesį į jų laidumą orui ir gebėjimą „kvėpuoti”. Medis yra natūrali medžiaga, kuri šiek tiek juda ir keičia savo drėgmės lygį, todėl svarbu, kad ir izoliacinės medžiagos būtų pralaidžios orui, kad būtų išvengta kondensato kaupimosi ir pelėsio atsiradimo. Puikus pasirinkimas gali būti natūralios izoliacinės medžiagos, tokios kaip medžio plauštai, linų plauštai ar ekovata.
Apšiltinimo būdai
- Iš vidaus: galima paįvairinti interjerą, t.y. tapetai, dažytos sienos. Paslepiama visa santechnika, kuri žiemą neperšąla. Trūkumas - prarandama rąstinio namo sąvoka.
- Iš lauko: apkalus dailylentėmis imituojančiomis rąsto profilį - išlaikomas medinio namo vaizdas. Ko gero sudėtingiau suvaldyti graužikų įsiveisimą į vatos sluoksnį.
Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Šis būdas yra dažniausias ir praktiškiausias norint išsaugoti gyvenamojo ploto kvadratūrą.
Medžiagos
Kaip tinkamiausias medžiagas medinių namų šiltinimui architektas siūlo rinktis tik kvėpuojančias, t. y. nelaidžias orui, bet gebančias išleisti garo perteklių. Tai natūrali celiuliozė arba jos pagrindu sukurti gaminiai.
- Ekovata
- Medžio plaušo birus pluoštas
- Kanapių pluoštas
- Nendrės
- Vilna
- Šiaudai
- Akmens vata
Verta investuoti į kokybišką rąstinio namo šiltinimą gali atsipirkti per kelerius metus, sumažinus sąskaitas už šildymą. Kuo geresnė šilumos izoliacija, tuo mažiau energijos reikės namo šildymui šaltuoju metų laiku. Ilgainiui tai gali sutaupyti nemažą sumą pinigų.
Svarbu: Šiltinant būtina gerai įrengti cokolį, t. y. jungtį tarp pamato, sienos ir apšiltinimo. Hidroizoliacija tarp pamato ir medinės sienos - privaloma.
Rąstinio namo statybos ypatumai
Rąstinio namo pastatymo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių - sudėtingumo, dydžio, ir kt. Kadangi mediena yra „gyva“ medžiaga, rąstinių namų savininkai žino, kad ji reaguoja į aplinką, todėl vasarą sienų aukštis būna didesnis nei žiemą, keičiasi sienų drėgmė - kitaip tariant, rąstas irgi gyvena.
Sėdimas
Medinis namas sėda 6-12 mėnesių po rąstų sumontavimo. Namo kamšymo, apšiltinimo ir apdailos darbai atliekami ne anksčiau nei po pusės metų. Džiovinimo procesas turi svarbų vaidmenį pastato eksploatavimo metu. Pirmąją žiemą po įsikūrimo patalpų temperatūra neturi viršyti 17-20 laipsnių! Priešingu atveju rąstai ar sijos įtrūks dėl per greito džiūvimo.
Apsauga
Padengimas apsauginėmis priemonėmis atliekamas po rąstinio namo įrengimo ir galutinės apdailos. Apdorojimui naudojami antipirenai ir antiseptikai, kurie apsaugo nuo vabzdžių, pelėsio ar grybelio atsiradimo ant medienos bei neleidžia ugniai plisti medienos paviršiumi. Dažai ir lakas užtvirtins gautą rezultatą, kadangi vien naudojamų antiseptikų nepakanka visiškai rąstinio namo apsaugai. Rinkitės saugias akrilo arba vandens pagrindu pagamintas priemones, kad mediena išliktų ekologiška ir natūrali. Namo išorės dažymui rinkitės patvaresnes ir agresyvesnes priemones.
Priežiūra
Iš esmės rąstinio ir medinio karkasinio namo priežiūra yra panaši - vidutiniškai kas penkerius šešerius metus namą reikia perdažyti.
Rąstinio namo kaina
Rąstinio namo pastatymo kaina priklauso nuo daugelio faktorių: sudėtingumo, dydžio, naudojamų medžiagų. Pamatai - visiškai akivaizdus dalykas, tačiau jei statote 2 aukštų namą, išlaidos kvadratiniam metrui sumažės du kartus. Ta pati situacija ir su stogu. Langai ir durys - viskas priklauso nuo langų ir durų ploto. Kuo jis didesnis, tuo aukštesnė kaina.
Pateikdami savo projekto detales, mes suteiksime tikslų jūsų namų kainos įvertinimą. Šiame etape mes baigiame kiekvieną projekto dizaino detalę. Mes pasirūpinsime visais reikalingais pagrindais, kad jūsų projektas būtų sėkmingas. Mūsų komanda užtikrina laiku pristatytas medžiagas į jūsų statybos vietą, o po to vykdo kruopštų ir efektyvų surinkimo procesą.
| Elementas | Įtaka kainai |
|---|---|
| Pamatai | Didėja su ploto didėjimu |
| Stogas | Didėja su ploto didėjimu |
| Langai ir durys | Didėja su ploto didėjimu |
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar rąstiniame name gali būti per šilta vasarą? - Dėl šiluminės inercijos, rąstiniai namai vasarą ilgiau išlieka vėsūs.
- Koks yra rąstinio namo energinio naudingumo klasės vidurkis Lietuvoje? - Tai priklauso nuo konkretaus projekto ir naudojamų šiltinimo medžiagų.
- Ar drėgmė kenkia rąstiniam namui ir jo šilumos izoliacijai? - Per didelė drėgmė gali pakenkti bet kokiai konstrukcijai.
- Ar rąstinio namo sienos „kvėpuoja” ir kaip tai veikia energinį efektyvumą? - Medis iš tiesų „kvėpuoja”, t. y. praleidžia orą ir drėgmę.
- Ar rąstiniam namui reikalinga speciali šildymo sistema? - Rąstiniam namui tinka įvairios šildymo sistemos - tiek tradicinės (radiatoriai, grindinis šildymas), tiek alternatyvios (šilumos siurbliai).