Aukštosios Fredos Dvaro Sodyba: Istorija, Architektūra ir Reikšmė

Aukštosios Fredos dvaras yra kultūros paminklas, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, suformuotas XIX a. pradžioje. Pirmosios rašytinės žinios apie vietovę siekia XV a. pradžią. 1500 m. 1508 m. Fredos dvaras tapo Kauno miesto nuosavybe.

Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmus (Ž.E.Žilibero g. 6) šiuo metu naudoja Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo administracija. Ką tik baigti tvarkyti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadai. Pastato tvarkybai lėšų skyrė rūmų valdytojas - Vytauto Didžiojo universitetas. Jų tvarkybos darbai atlikti pagal parengtą ir suderintą „Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų (u. k.

Architektūrinės Ypatybės

1799 m. Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų, pastatytų XIX a. pr., fasadų architektūrinis sprendimas yra kultūros paveldo objekto vertingoji savybė, kurią sudaro fasadų architektūrinio sprendimo visuma, fasadų architektūros tūrinės detalės:

• PV fasado 4 toskaninio orderio apvalaus skerspjūvio kolonų portikas su trikampiu frontonu, uždaru I a. prieangiu ir įgilintu stačiakampio profilio balkonu, apjuostu profiliuotu medinių baliustrų turėklu ir mediniu ranktūriu.
• ŠR fasado centrinis rizalitas, užbaigtas trikampiu frontonu.
• Terasa su į ją vedančių betoninių išplatėjančių laiptų ir betoninėmių atitvarų tipu.
• Šoninių PR, ŠV fasadų rizalitai, užbaigti trišlaičiais stogais.
• Trišlaičio metalinio stogelio tipas su augalinio motyvo ažūrinėmis pasparomis virš įėjimo durų PV fasade.

Tvarkybos darbų projekto rengėja - nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, ekspertė Giedrė Filipavičienė.

Žymūs Žmonės, Susiję su Aukštąja Freda

Tadas Ivanauskas

[1882 12 16 Lebiodkoje, Varanavo r., (dab. Baltarusija) - 1970 06 01 Kaune; palaidotas Tabariškių kapinėse (Kauno r.), antkapinio paminklo architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, skulptorius Steponas Šarapovas], gamtininkas, biologas, profesorius, akademikas. 1919-1970 m. gyveno Kaune.

1919 07 15 padedant profesoriui P. Matulioniui, įsteigė Gamtos tyrimų stotį ir Zoologijos muziejų, kuriam vadovavo iki 1945 m. 1920 m. dalyvavo Aukštųjų kursų atidaryme Kaune. 1922-1940 m. buvo Lietuvos universiteto (LU) (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedros vedėjas. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ ir „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai.

1921-1939 m. - „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927-1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1929 m. Obelynėje (Kauno r.) įkūrė kailinių žvėrelių fermą, 1938 m. - Zoologijos sodą Kaune. 1940 m. tapo biologijos mokslų daktaru. Organizavo mokslines ekspedicijas į 12 pasaulio šalių. 1941 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1952-1954 m. buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) Miškininkystės katedros vedėjas, 1954-1965 m. - Kauno medicinos instituto (KMI) Bendrosios biologijos katedros vedėjas, 1954-1970 m. tos katedros profesorius.

Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias jo veikalas - „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį 1959 m. apdovanotas respublikine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt.

Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, įvairiais raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais. Apie 1930 m. profesoriaus garbei sukurtas medalis. 1963 m. Lietuvos televizijos užsakymu sukurtas dokumentinis filmas „Iš dainų atskridę paukščiai“ apie Žuvinto rezervato įkūrėją T. Ivanauską (režisierius Petras Abukevičius). 1977 m. Aloyzas Janušauskas sukūrė jam skirtą bronzinį medalį, 1978 m. J. Grybauskas iš Betygalos išdrožė medinį profesoriaus biustą, kuris saugomas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje Kaune. 1998 04 25 serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas 0,5 Lt pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė), 2002 m. - proginis vokas. Gamtininkas pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.). T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis „Ivanauskella“. VDU Botanikos sode auga Algio Gražio išvesta lietuviška jurginų veislė „Tadas Ivanauskas“.

Atminimo įamžinimas:

• 1970 12 16 Zoologijos muziejui (Laisvės al. 106) suteiktas jo įkūrėjo vardas.
• 1981 m. čia atidengtas profesoriaus paminklinis biustas iš bronzos ir marmuro (skulptorius Stasys Žirgulis).
• [1973 m.], po profesoriaus mirties, Obelynėje (Obelynės g. 2, Akademija, Kauno r.), įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus, kurioje profesorius gyveno 1920-1970 m.
• 1997 m. ant namo-muziejaus sienos atidengta medinė atminimo lenta su bareljefu (tautodailininkas Leonas Juozonis).
• 1979 m. ant namo V. Putvinskio g. 33 pritvirtinta memorialinė lenta.
• 1991 m. atidengta nauja lenta su bareljefu (skulptorius Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, dailininkas Gediminas Pempė).
• 1982 m., minint mokslininko 100-ąsias gimimo metines, už svarbius biologijos bei gamtosaugos mokslo darbus įsteigta vardinė T. Ivanausko premija, kurią kas ketveri metai skiria Lietuvos mokslų akademija (LMA).
• 1991 m., Česlovui Kudabai pasiūlius, buvo įsteigta T. Ivanausko mokinių ir bendraminčių brolija.
• 1992 12 11, minint profesoriaus 110-ąsias gimimo metines, LŽŪA (dab.
• 1992 m. Fredoje, o 1998 m. vienai iš Ringaudų gyvenvietės gatvių suteiktas T. Ivanausko vardas.
• 2001 10 10 šalia Kauno zoologijos sodo (Radvilėnų pl. 21) atidengtas bronzinis biustas su įrašu: „Zoologijos sodo įkūrėjas profesorius akademikas Tadas Ivanauskas“ (skulptorius Algimantas Šlapikas, architektas Algimantas Mikėnas).
• 2002 12 12, minint 120-ąsias gimimo metines, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) (dab. VDU Žemės ūkio akademijos) bibliotekoje (Studentų g. 11-101, Akademija) atidaryta akademiko T. Ivanausko asmeninė biblioteka.
• 2014 12 16 VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos studijų pastate (Ž. E. Žilibero g. 2) atidaryta profesoriaus Tado Ivanausko vardo auditorija.

„Mažiau svajokite pagyventi vien sau. Tegu kiekvienas Jūsų dega patriotizmo ugnele, tegu kiekvienas atiduoda viską ką gali savo gimtajam kraštui“.

Tadas Ivanauskas

Paminklinis biustas prie Kauno zoologijos sodo

Kazimieras Vasiliauskas

[1879 03 17 Paberžėliuose (Radviliškio r.) - 1957 11 24 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], inžinierius mechanikas, profesorius. 1919-1957 m. gyveno Kaune.

Dirbo Susisiekimo ministerijos Plentų ir vandens kelių valdyboje. 1920 m. Aukštuosiuose kursuose organizavo Technikos skyrių, kuriame dėstė mechaniką ir statybinę statiką, buvo mokslinis sekretorius. 1922 m. Lietuvos universitete įkūrė Statybinės statikos katedrą ir Medžiagų bandymo laboratoriją. 1925 m. tapo neordinariniu profesoriumi. 1927 m. išrinktas Technikos fakulteto dekanu, nuo 1930 m. - ordinarinis profesorius, nuo 1931 m. - Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų „Plieno“ vyrijos garbės narys ir globėjas. 1936-1944 m. - Statybinės mechanikos katedros vedėjas.

Lygiagrečiai Kauno aukštojoje technikos mokykloje skaitė medžiagų atsparumo ir statybinės statikos kursą. Rašė pirmuosius tų disciplinų vadovėlius, straipsnius Kaune leidžiamai „Lietuviškajai enciklopedijai“, kūrė lietuviškus terminus. Išleido darbus „Apskritimo būdas statybos statikoje“ (1929), „Elementarinis medžiagų atsparumo kursas“ (1935), „Medžiagų atsparumo pagrindai“ (1949) ir kt. Už monografiją „Influentės ir fiktyviniai krūviai“ 1939 m. suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis.

1933 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu. 1941 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, 1946 m. - nariu korespondentu. 1947 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo garbės vardas.

Nuo 1950 m. K. Vasiliauskas - Kauno politechnikos instituto Statybinės mechanikos katedros vedėjas. Jam vadovaujant, Kauno technikos mokslų institute buvo sukurtas kinematorius su programine mechaninio valdymo sistema, pristatytas Valstybinei premijai gauti.

Atminimo įamžinimas:

• 1987 11 24 ant namo Fredoje, K. Grybausko g. 11 iškilmingai atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1923-1957 m. gyveno prof. Kazimieras Vasiliauskas“.
• 1988 m. Kauno politechnikos institute profesoriaus vardu pavadinta 1922 m. jo įkurtoji medžiagų atsparumo laboratorija, papuošta inžinieriaus bareljefu (skulptorius Juozas Burneika).
• 2015 10 22 Kauno technologijos universiteto II rūmuose (Gedimino g. 50), Ekonomikos ir vadybos fakulteto 116 auditorijoje įvyko iškilmingas universiteto muziejaus filialo - Istorinės prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijos - atidarymas.
• 1995 m. vienai Birutės gatvei buvo suteiktas K. Vasiliausko vardas.

Aukštosios Fredos dvaras ir jame gyvenę ar dirbę žmonės paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Dvaro sodyba ir toliau tarnauja kaip svarbus kultūros ir mokslo centras.

Baldai ir Interjero Elementai

Be istorinių ir kultūrinių aspektų, Aukštojoje Fredoje galima rasti įvairių baldų ir interjero elementų. Štai keletas pavyzdžių:

• Parduodama dviguba spinta, baltos spalvos, išmatavimai 235x60. Baltos gražios lentynos, puikiame stovyje.
• Parduodame ~80 vnt. biuro kėdžių, naudotos. Ergonomiškos, patvarios, patogios. Narbutas. Įvairaus stovio.
• Natūralaus medžio baltos spalvos gerai išlaikytas komplektas. Labai patogus, neužimantis daug vietos, bet talpus komplektas.
• Metaliniai stelažai, lentynos išmat.
• Miegamojo komplektas Viva, kurį sudaro miegamojo lova be patalynės dėžės, dvi spintelės prie lovos, komoda bei dvi spintos.
• Stilinga ir funkcionali TV konsolė, puikiai tinkanti kiekvienam namų interjerui.
• Aukšta vonios spintelė NORE Fin su 2-omis durelėmis, balta.
• Rebiko Vonios kambario stovinti spinta, balta mansardinė spinta.

Šie elementai gali būti svarbūs kuriant jaukią ir funkcionalią aplinką Aukštosios Fredos kotedžuose ar kituose būstuose.

tags: #kotedzai #aukstojoje #fredoje