Kreipimasis į Konkurencijos Tarybą dėl Savivaldybės Turto Nuomos Pavyzdžio

Šiame straipsnyje aptariami kreipimosi į Konkurencijos Tarybą dėl savivaldybės turto nuomos pavyzdžiai, atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos ir kitų svarbių aspektų pasikeitimus. Nagrinėjami tiekėjų pašalinimo pagrindai, jų taikymas ir atitiktis teisės aktams.

Tiekėjų Pašalinimo Pagrindai Viešuosiuose Pirkimuose

VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo galimybės. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais. Taip pat, galima atsižvelgti į Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovą.

Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime. Šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.

Išimtys

Yra kelios išimtys, kada privalomi pašalinimo pagrindai gali būti netaikomi:

• Mažos vertės pirkimų atvejais (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą pirkimo sąlygose nustatyti privalomus pašalinimo pagrindus.
• Kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui.

Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti:

1. Tiekėjo vadovas.
2. Kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį.
3. Asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis.

Nusikalstamas Susivienijimas

Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje.

Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.

BK nuostatomis, reglamentuojančiomis nusikalstamą susivienijimą, yra įgyvendinamas 2008 m. spalio 24 d.

Kyšininkavimas, Prekyba Poveikiu ir Papirkimas

Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.

BK nuostatomis įgyvendinamas 2003 m. liepos 22 d.

Sukčiavimas

VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros. Be to, vertinant, ar nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į ES finansinius interesus, turi būti atsižvelgiama į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kas yra laikoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas.

Nusikalstamas Bankrotas

Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai. Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.

Teroristiniai Nusikaltimai ir Turto Legalizavimas

Teroristiniai ir su teroristine veikla susiję nusikaltimai priskiriami nusikaltimams visuomenės saugumui. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo samprata bei atsakomybė reglamentuota BK 216 straipsnyje. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas yra priskirtas nusikaltimams finansų sistemai.

Pašalinimo Pagrindas Kitų Valstybių Tiekėjams

VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus.

Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas.

Teistumas

VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus.

Teistumas išnyksta tais atvejais, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu. Taip pat galimas atvejis, kai teistumas panaikinamas BK 97 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju asmuo irgi bus laikomas neteistu.

Penkerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo apkaltinamojo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kai toks sprendimas arba nebuvo apskųstas teismui, arba įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis), kuriuo toks sprendimas buvo patvirtintas ir pripažintas teisėtu.

Supaprastinto pirkimo atveju, VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui, kuriuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas, (ii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus.

Įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintų pirkimų atvejais nurodė, kad dėl teistumo būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, apskaitą tvarkantis asmuo ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus.

VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys. Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.

VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.

Praktinis Pavyzdys: Teismo Nutartis Baudžiamojoje Byloje

Atsižvelgiant į tai, kaip teismų praktika gali paveikti viešųjų pirkimų procesus, pateikiamas pavyzdys iš nuasmenintos nutarties, kurioje kasacinis teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 226 straipsnio 2 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį - 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis - V. K.

V. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens - advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka neįvardytiems (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorui, tyčia, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokatų veiklos teisėtumo bei nepriekaištingo elgesio principus, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimą sąžiningai atlikti savo pareigas, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, sulaužydamas savo duotą priesaiką būti ištikimu Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 11 val., susitikimo, įvykusio advokato V. K. kontoroje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), metu, pareikalavo 5000 Lt (t. y. 1448,1 Eur) kyšio savo naudai ir tuo pačiu metu už šį kyšį tiesiogiai Ž. I. pažadėjo paveikti neįvardytus (duomenys neskelbtini) teismo teisėją ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorą taip, kad pastarieji vykdant įgaliojimus veiktų neteisėtai, t. y. būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jos (Ž. I.) antros eilės pusbrolio V. A., atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, lygtinio paleidimo prieš terminą iš pataisos įstaigos.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius dėl jo nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 226 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus manymu, teismų nuosprendžiuose nepateikta įtikinamų ir nekeliančių abejonių įrodymų, pagrindžiančių 5000 Lt (t. y.

Seniūnaičių Išlaidų Kompensavimas

Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 3 reglamentuoja seniūnaičių išmokų, susijusių su jų veikla savivaldybėje, apmokėjimą.

Sprendime nustatyta:

1. Transporto išlaidoms - seniūnaičio veiklai naudojamų transporto priemonių degalams įsigyti, viešojo transporto bilietams savivaldybės teritorijos ribose įsigyti.
2. Išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti išrašyti seniūnaičio vardu ir atitikti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (kasos čekiai, kvitai, sąskaitos faktūros, sutartys, mokėjimo pavedimai ir kt.).
3. Užpildyta ataskaitos forma vieną kartą per metus, nuo lapkričio 1 d., bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pateikiama atitinkamos seniūnijos seniūnui, kuris šią ataskaitą įvertina, ne vėliau kaip kitą darbo dieną suderina arba motyvuotai atsisako derinti.
4. Seniūnui nesuderinus seniūnaičio pateiktos ataskaitos arba seniūnaičiui Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka iki nustatyto termino nepateikus ataskaitos ir/ar išlaidas patvirtinančių dokumentų, seniūnaičio patirtos išlaidos nekompensuojamos.
5. Jei asmuo seniūnaičio statusą turėjo ne visus metus, kompensacijos dydis apskaičiuojamas proporcingai laikotarpiui, kai asmuo turėjo seniūnaičio statusą.
6. Kompensacija seniūnaičiui išmokama pervedant lėšas į seniūnaičio ataskaitoje nurodytą banko sąskaitą.

Šis sprendimas įsigalioja 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. 3.

Išvados

Šis straipsnis apžvelgė tiekėjų pašalinimo pagrindus viešuosiuose pirkimuose, remiantis VPĮ 46 straipsniu, bei atkreipė dėmesį į teismų praktiką ir seniūnaičių išlaidų kompensavimo tvarką. Svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus kreipiantis į Konkurencijos Tarybą dėl savivaldybės turto nuomos pavyzdžių.

tags: #kreipimasis #i #konkurencijos #taryba #savivaldybes #turto