Kretingos dvaras, įsikūręs Vilniaus g. 20, šiauriniame Kretingos miesto pakraštyje ir pietiniame Padvarių kaimo pakraštyje, yra vienas iš nedaugelio išlikusių Lietuvos dvarų, išsaugojusių beveik visus statinius. Dvaro sodybos ansamblis - tai pastatų, želdinių, parko, trijų vandens telkinių grupė, sudaranti vientisą architektūrinę visumą.
Ansamblis turi architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdžio, istorinę ir archeologinę vertę. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių Lietuvos dvarų, išsaugojusių beveik visus statinius. Reprezentacinė ir ūkinė dalys užima 43 ha plotą, kuriame išlikę 24 paminkliniai pastatai. 1992 m. Kretingos Dvaro sodyba paskelbta istorijos ir kultūros paminklu, 1997 m. įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.
Kretingos dvaro sodyba priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarviečių, išsaugojusių beveik visus dvaro sodybos ir ūkinio padalinio (palivarko) statinius.
Kretingos dvaro sodybos ansamblis:
- Dvaro rūmai su oranžerija
- Ratinė
- Šiltnamio fragmentai
- Daržininko namas
- Ūkvedžio namas
- Kumetynas
- Arklidė
- Vandens malūnas-stalių dirbtuvės
- Bravoras-spirito varykla
- Sandėlis-rūsys (ledainė, tarpukariu perstatyta į gyvenamąjį namą)
- Parkas su akmenų ir degtų plytų mūro tvoromis
- Administracinis pastatas
- Trys kumetynai
- Daržinė
- Kalvė
- Kalvio namas
- Kluonas
- Stalių dirbtuvės
- Dviejų tvartų liekanos
- Ligoninė
Daugelis pastatų mūriniai: ūkiniai ir gamybiniai statiniai - iš akmenų ir degtų plytų mūro, gyvenamieji ir administraciniai pastatai - tinkuoto ir degto plytų mūro.
Sodybos plano kompozicijos ašis - Vilniaus gatvė, kurios rytinėje pusėje išsidėsčiusi reprezentacinė dalis, susidedanti iš dvaro rūmų, parko ir tvenkinių. Ūkiniame sektoriuje, esančiame sodybos šiaurinėje dalyje, pastatai išdėstyti laisvai.
Istoriniu kultūriniu požiūriu vertingiausia yra XVIII a. antrosios pusės - XIX a. susiformavusi dvaro planinė struktūra. Tuo laiku dvaras buvo miesto kultūros, pažangaus ūkininkavimo ir technikos židinys.
Kretingos dvaro sodyba
Istorija
Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Kretingos dvaras minimas 1566 m. Jis priklausė žemaičių seniūnams Kęsgailoms, Lietuvos didiesiems kunigaikščiams Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui. 1572 m. Kretingos dvaras tapo didikų Chodkevičių giminės valda.
Vilniaus vaidava, karvedys Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Kretingoje vienuolyno ir bažnyčios pastatų kompleksą, įkūrė pradinę mokyklą ir prieglaudą, suteikė Kretingai, anuomet pavadintai Karolštatu, Magdeburgo teisę. 1622 m. Kretingos dvaras perėjo Sapiegoms, nuo 1745 m. Masalskiams.
Vyskupas Masalskis Kretingoje įkūrė vaismedžių sodą. 1795 m. dvaras atiteko Potockiams, o 1806 m. dvaro valdytojais tapo grafai Zubovai. Paskutinieji dvaro savininkai buvo grafai Tiškevičiai, valdę nuo 1874 iki 1944 m. 1875 m. grafas Juozapas Tiškevičius čia įkūrė šeimos rezidenciją.
Paskutinis dvaro savininkas Aleksandras Tiškevičius 1944 m. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracinis ir ūkinis gamybos centras. Pradėjus kurti kolūkius, rūmuose buvo atidaryta buhalterių ir apskaitininkų mokykla, vėliau čia veikė Žemės ūkio technikumas ir Aukštesnioji žemės ūkio mokykla.
1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Kretingos dvaro rūmai ir kiti paminkliniai pastatai buvo perduoti Kretingos muziejui.
Kretingos dvaro savininkai:
- XVI a. - 1532 m. - Kęsgailos
- 1532-1548 m. - Žygimantas Senasis
- 1548-1572 m. - Žygimantas Augustas
- 1572-1579 m. - Jonas Jeronimas Chodkevičius
- 1579- ~1582 m. - Jonas Karolis Chodkevičius
- ~1582-1621 m. - Ona Scholastika Chodkevičiūtė
- 1621-1622 m. - Jonas Stanislovas Sapiega
- 1622-1635 m. - Sapiegos
- 1635- 1636 m. - Aleksandras Kristupas Sapiega
- 1636-1656 m. - Kazimieras Jonas Sapiega
- 1656-1720 m. - Sapiegos
- 1720-1732 m. - Jurgis Stanislovas Sapiega
- 1732-1739 m. - Antanas Kazimieras Sapiega
- 1739-1745 m. - Kristina Sapiegaitė-Masalskienė
- 1745-1756 m. - Kazimieras Adrijanas Masalskis
- 1756-1768 m. - Mykolas Juozapas Masalskis
- 1769-1794 m. - Ignotas Jokūbas Masalskis
- 1795 m. - Elena Apolonija de Ligne
- 1795-1806 m. - Vincentas Gavelas Potockis
- 1806-1822 m. - Platonas Zubovas
- 1822-1827 m. - Aleksandras Zubovas
- 1827-1836 m. - Dmitrijus Zubovas
- 1836-1871 m. - Nikolajus Zubovas
- 1871-1874 m. - Gabrielius Zubovas
- 1875-1891 m. - Juozapas Tiškevičius
- 1891-1944 m. - Aleksandras Tiškevičius
Architektūra
Vertingiausi istoriniu architektūriniu požiūriu yra dvaro rūmai - neorenesanso stiliaus mūrinis pastatas, statytas 1860-1870 m., Nikolajaus Zubovo laikais (iki tol stovėję rūmai buvo mediniai), sudarytas iš trijų dalių: pagrindinio rytų korpuso, vakarų korpuso ir tarp jų esančios pusapvalės formos oranžerijos - stiklinio žiemos sodo.
Pastato fasade - balkonas ir trys liukarnos. Vakarinis rūmų korpusas, šiek tiek pasuktas į oranžerijos pusę, stovi žemesnėje vietoje ir yra žemesnis už pagrindinį korpusą. Pastato visuma nėra simetriška, nors kiekviena dalis atskirai yra visiškai simetriška. Visos rūmų dalys tarpusavyje sujungtos: turi bendras sienas.
Valdant Kazimierui Jonui Sapiegai, 1672 m. Kretingos grafystės inventoriuje minima, kad rūmų pastatas buvo medinis, tašytų rąstų, dviejų galų, vieno aukšto. Stogas dengtas čerpėmis, palėpėje įrengta mansarda, į kurią pastato viduje vedė laiptai. 1875 m. dvaras tapo Juozapo Tiškevičiaus šeimos rezidencija.
Rūmuose įrengta biblioteka su darbo kabinetu, didysis ir mažasis salonai-valgomieji, koplyčia su spalvotais religinio turinio vitražais, daugiau kaip 100 žymesnių Tiškevičių giminės atstovų portretų galerija, reprezentacinės, lipdiniais dekoruotos salės: Baltoji - pokylių, Raudonoji - muzikos ir Žalioji.
1915 m. rūmuose įsikūrė kaizerinės kariuomenės generalinis štabas ir Kretingos apskrities administracija. Tais pačiais metais rūmuose kilus gaisrui, sudegė daug daiktų, dalis bibliotekos, nukentėjo rūmų koplyčia ir Žiemos sodas. 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Kretingos dvaro rūmai ir kiti paminkliniai pastatai perduoti Kretingos muziejui.
1992 m. įrengtos dvarų kultūros, archeologijos, liaudies meno, numizmatikos ekspozicijos. Dvaro rūmų salėse atkurtas XIX a. pab. - XX a. pr. interjeras.
1972 m. Kretingos dvaro rūmai paskelbti architektūros paminklu, 1997 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.
Kretingos dvaras
Parkas
Dar XVIII amžiuje užuomazgas gavęs iš Vilniaus vyskupo I.J. Masalskio, vėliau grafų Tiškevičių puoselėtas Kretingos dvaro parkas žavi visus miesto svečius ir šiandien. Net 23 hektarų parke tyvuliuoja trys tvenkiniai, ošia grafų didybę prisimenančios medžių alėjos ir šimtamečiai ąžuolai.
Parko teritorijoje yra išlikęs ne vienas dvaro pastatas - malūnas, ūkvedžio namas, spirito varykla, darželis ir, žinoma, patys rūmai su Žiemos sodu. Vasaros sode, kaip jį vadino Tiškevičiai, prieš keletą metų atstatytas vienas iš keturių fontanų, tebestovi legendomis apipintas Meilės akmuo.
Tarp gausybės įvairių rūšių medžių, spalvingų gėlynų ir minkštos vejos puikiai dera Saulės laikrodis ir astronominis kalendorius.
Nors nukentėjęs istorijos vingiuose, Kretingos dvaro parkas dabar puikiai tvarkomas ir laukia visų, ieškančių romantiškų pasivaikščiojimų bei istorijos.
Priešais centrinius rūmus - puošni reguliaraus suplanavimo parko dalis su gėlynais, penkiais fontanais, skulptūromis, gyvatvorėmis, šiuo metu suardyta, užstačius didelius silikatinių plytų pastatus. Prie tvenkinių yra peizažinio tipo parkas.
Parkas ir šalia esantis vaismedžių sodas buvo vadinami vasaros sodu. XIX a. metu parkas prilygo gražiausiems Lietuvos ir Vakarų Europos parkams.
Įdomu tai, kad parke, 8 ha plote, išlikę trys tvenkiniai, įrengti Dupulčio upelio slėnyje. Ypatingai vertingas yra pirmasis tvenkinys. Prie šio tvenkinio stūkso du didžiuliai akmenys-suolai.
Pietinėje parko dalyje 2002 m. pastatytas Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. 1958 m. parkas paskelbtas saugomu valstybės, 1986 m. - vietinės reikšmės gamtos paminklu, o 1997 m. - Kretingos dvaro sodybos komplekso dalis.
Kretingos muziejus rūpinasi parku: atliekamas sanitarinis želdinių kirtimas, šienaujama, formuojamos gyvatvorės, alėjos, įrengiami gėlynai, takai. Kasmet pasodinta per 4330 medžių ir krūmų, įrengta apie 940 kv. m gėlynų. Tai - mėgiamas vietos gyventojų, gausiai lankomas turistų objektas.
Žiemos sodas
Po 1875 m. Tiškevičius įkūrė Kretingos dvaro rūmuose žiemos sodą. Vinguriuojančiuose tarp augalų upeliukuose nardė dekoratyvinės žuvytės. XX a. sumažino žiemos sodo plotą. 1915 m. žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 metais rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. Vėliau sodo patalpos buvo paverstos ūkio arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu.
1987 m. Klaipėdos restauracinės dirbtuvės baigė Žiemos sodo atnaujinimo darbus. Žiemos sodo atkūrimo projektą parengė A. Švabauskienė, J. Zibolis, J. Lapinskas, o želdinių projektą kūrė S. Knyva. Dabar lankytojai gali apžiūrėti naujai pertvarkytą ekspoziciją, įsigyta retų augalų iš viso pasaulio.
Šiandien sode globojama daugiau kaip 150 augalų rūšių, auginami tolimųjų dykumų arba atogrąžinių miškų augalai. Lankytojai gali sužinoti kiekvieno augalo istoriją ekskursijoje po žiemos sodą.
Kretingos žiemos sodas