Kriaunos upė - viena vingiuočiausių Rytų Aukštaitijos upių, besidriekianti per Labanoro miškus ir pelkes. Ši upė skirta ekstremalesnių pojūčių mėgėjams, kurie nenusiteikę didžiąją laiko dalį praleisti plaukdami ežerais ar lankydami piliakalnius bei kitas žinomas vietas.
Keliaujant Kriaunos upe, galima pasigrožėti turtinga augmenija, miškais ir pelkėmis. Plaukiant pavasarį, galima pamatyti bebrų užtvankas, pastatytas iš įvairių gamtinių medžiagų. Taip pat praplauksite daugybę kaimų, tokių kaip Stirninės, Briedinės, Jakutiškis, Vasiuliškės, Žvirbliškė ir Kūriniai.
Baidarių Maršrutas Kriaunos Upe
Baidarių žygį rekomenduojama pradėti nuo tilto, esančio Pakiaunio kaimo gale. Įplaukus į baidares ir praplaukus po šiuo tiltu, atsidursite Kiaunos kraštovaizdžio draustinyje.
Nuo Vasiuliškės kaimo prasideda ekstremalesni pojūčiai: apvirtę medžiai, sraunūs vingiai ir akmenų kliūtys. Nuotykių kupina atkarpa tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Praplaukus po Kūrinių kaimo tiltu, jungiančiu Molėtų-Ignalinos kelią, plauksite vingiuota Kiauna apie 2 km. Upės vaga po truputį taps tiesesnė ir pasipuoš medžių alėja, palydinčia Jus į Gilūto ežerą.
Srovei padedant nusiirus į Gilūtą, baidares nukreipkite į kairę - rytų kryptį ir plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau pateksite į Sekluočio ežerą.
Protakos dešinėje pusėje rasite jaukią smėlėtą pakrantę, kur galėsite paplaukioti ir pailsėti. Praplaukus protaką ir įplaukus į Sekluotį, Jus pasveikins gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai - rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną glostys aukštos vandens žolės. Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę - pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio.
Finišas (I)
Šis upeliūkštis, kuris Jus nuneš į finišą, yra Kiaunos upės dalis, tačiau kartais vadinama Kernauja. Tuojau pat pamatysite Kuklių kaimą, apkabinusį upės krantus. Kukliuose, nepriplaukus betoninio tilto, atrasite išsilaipinimui patogų krantą, esantį dešinėje pusėje, pievelėje.
Jeigu Plauksite Toliau...
Jei turite jėgų, galite tęsti žygį link Žeimenos upės. Nuplaukus apie 2 km. srovė sulėtės po truputį nuplukdydama iki Kiaunos upės žiočių. Kiauna - pirmasis dešinysis Žeimenos upės intakas.
Finišas (II)
Į Žeimenos upę įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos santakoje esančiu Šakališkės kaimu. Santakoje turite sukti į kairę, kad už 400 m. galėtumėte išsilaipinti Šakališkės kaimo krante arba, kiek tolėliau (už 3 km. nuo santakos) - Kaltanėnų miestelyje. Jeigu žygį užbaigsite Kaltanėnuose - aplankysite iš raudonojo molio plytų pastatytą Kaltanėnų bažnyčią, išsiskiriančią XX a. pradžios neogotikiniu stiliumi.
Kriaunos Upės Charakteristika
Kriauna prasideda Latvijos TSR, netoli Subatės miestelio. Upės ilgis 50 km, baseino plotas - 354,5 km². Upė teka iš šiaurės į pietus lygumine Aukštaičių plynaukšte, plačiu, lėkštu Kriaunos-Sartų ežero senslėniu, per Kriaunelio ir Našio ežerus, pro Obelius. Įteka į Sartų ežero šiaurės vakarų galą.
Įvairiausiais upeliais bei jų pertakais į Kriauną teka 35 ežerų ežerėlių (bendras jų plotas - 470 ha) vandenys, todėl upės nuotekis per metus svyruoja nedaug. Vagos plotis 5-15 m, gylis - 0,5-1,0 m. Prie staigesnių posūkių yra ir 2-3 m gylio sietuvų. Vasarą ramios tėkmės vietose suželia tanki augmenija.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Ilgis | 50 km |
| Baseino plotas | 354,5 km² |
| Ežerų skaičius baseine | 35 |
| Vagos plotis | 5-15 m |
| Gylis | 0,5-1,0 m (iki 2-3 m sietuvose) |
Istorija ir Kultūra
Remiantis istoriniais šaltiniais, seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Kriaunų apylinkėse siekia akmens amžių. Šiose apylinkėse rasta akmeninių įtveriamųjų kirvelių šlifuotu paviršiumi, kurie buvo naudojami žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje. Pirmą kartą Kriaunos minimos 1505 metais tarp Mikalojaus Radvilos valdų, o 1660 metais įvardijamos kaip miestelis. Dar prieš 1585 metus Kriaunose stovėjo koplyčia, kuri išsilaikė iki 1684 metų. 1688 metais buvo įsteigta Kriaunų parapija.
1818-1829 metais iš lauko akmenų buvo pastatyta liaudiško klasicizmo stiliaus bažnyčia su trimis įspūdingais altoriais. Jos statyba rūpinosi Bagdoniškio ir Kriaunų dvarų savininkas Mykolas Romeris, grafas Kristupas Pliateris, klebonai Ignotas Tarvydas ir Juozas Šileika. 1829 metų spalio 29 dieną bažnyčią pašventino Rokiškio klebonas, Obelių dekanas kunigas Antanas Eismonas.
Kriaunų apylinkių baudžiauninkai dalyvavo 1863 metų sukilime. 1919 metais Kriaunų apylinkėse vyko smarkios lietuvių kautynės su bolševikais. Kriauniečiai aktyviai dalyvavo ir pokario pasipriešinimo kovose. 1945 m. Baršėnų kaime žuvo šeši partizanai. 1949 metais Kriaunose įsikūrė „Sartų“ kolūkis.
Kriaunų muziejus - seniūnijos kultūros centras - įkurtas 1987 metais. Muziejaus fonduose yra apie 12 tūkst. eksponatų. Ekspozicijose gausu įvairių šio krašto amatininkų (stalių, kalvių, audėjų, žvejų) darbo įrankių ir gaminių. Ypač vertingi kaimo išradėjų kūriniai: linų sėmenims malti ir sėmenų aliejui spausti skirtos mašinos, kojomis minamos kalvio dumplės ir daug kitų.
Sartų Regioninis Parkas
Sartų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Sartų ežero kraštovaizdį. Parko teritorijoje teka Šventoji upė. Svarbiausios gamtos vertybės: unikali Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistema, vertingos Dusetų girios ir Ilgašilio miško bendrijos.
Sartų ežeras, kurio guolį sudaro šeši gilūs dubakloniai, - penktas pagal dydį Lietuvoje ežeras. Nuo siauro penkiolikos kilometrų ilgio ežero stuomens atsišakoja penkios atšakos, iš vandens kyla septynios salos. Jo krantai driekiasi apie aštuoniasdešimt kilometrų. Savitas Sėlių aukštumos kalvotas daubotas reljefas su Zaduojo ir Ilgio ežerais, Ilgelės ir Zaduojos protakomis.
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Dusetų urbanistinis kompleksas, piliakalniai ir parkai. Dusetose yra 18 a. pastatyta bažnyčia ir varpinė. Antazavės miestelyje - 18 a.
Rekreacinės zonos Sartų regioniniame parke išsidėsčiusios prie Sartų ežero - Sartų paežeriai ties Baršėnais, Kalbutiškėmis, Kavoliais, Dusetų giria, Jaskoniškių mišku, Zalvės ir Zalvio ežerai su apyežeriais ir Didžiadvario hipodromas. Regioniniame parke yra 5 nemokamos poilsiavietės prie Sartų ežero bei poilsio namai.
Poilsis prie Kriaunos Upės: Sodybos Apžvalga
Viena iš tokių vietų - sodyba „Sartakampis“, įsikūrusi Rokiškio rajone, Sartų regioniniame parke. Poilsiavietė yra ramioje vietoje ant Sartų ežero kranto, netoli Kriaunos upės žiogių. Čia galėsite mėgautis žvejyba žuvingame Sartų ežere. Erdvioje Sartakampio teritorijoje yra įrengti trys namai, pirtis bei dvi lauko pavėsinės. Šventes galėsite švęsti 86 m2 pobūvių salėje, talpinančioje iki 60 žmonių. Lauko pavėsinės ir terasos leis jums atsipūsti nuo šventinio ūžesio ir mėgautis gamtos ramybe. Sodyboje įrengti vidaus bei lauko židiniai, jaukūs miegamieji kambariai leis jums mėgautis ramiu poilsiu.
Sodyboje siūlomos įvairios pramogos: pirtis (sauna, dušas, tualetas, poilsio patalpa), kubilas, baidarės (plaukimas Kriaunos upe iki sodybos - apie 4 val. arba plaukimas Sartų ežeru), valtys, burlentė, žvejyba, futbolo ir tinklinio aikštelės, stalo tenisas, stalo žaidimai.
Plaukimas Kriaunos upe - tai įdomus, įspūdingas, kiek sudėtingesnis nei Žeimena plaukimas. Siaura, visada vandeninga Kiauna vingiuoja per Labanoro sengirę. Medžių užvartos, nuolat besikeičiantys miškai, pakrančių sodybos paįvairina plaukimą.
Keliaujant Kriaunos upe, galima aplankyti tokius kaimelius kaip Stirninė, Briedinė ir Žvirbliškė. Didžiuliai medžiai ir skaidrios upės sietuvos yra puikios vietos sustojimui. Prieš Kūrinius upė greitėja, apgaulingi, sraunūs vingiai, užvirtę medžiai, akmenys. Ties Labanoro-Kaltanėnų kelio tiltu upė dar srauni, ir tik už kaimo prasideda ištiesinta upės dalis. Plaukti čia ramu, bet netrukus pasieksite Gilūto ir Sekluočio ežerėlius, pilnus vandens lelijų, ir jaukų seną gatvinį Kuklių kaimą.
Plaukimo pradžia - Pakiaunio kaimo tiltas, už 6 km nuo Linkmenų miestelio. Plaukimo užbaigimas. Žeimenos upe 2 km prieš srovę grįžtama į baidarių nuomos punktą Kaltanėnuose.
